<h2>Už bažnyčios durų slepiamos kraupios paslaptys</h2>
<p>Tikintiesiems, religija yra itin asmeniškas ir net intymus dalykas. Juk būtent tikėjimas padeda įveikti asmeninio gyvenimo problemas, įkvepia vilties keistis, puoselėti gerumą ir paramą vienas kitam. Todėl, tarpininku tarp Dievo ir žmogaus esančiui kunigui, svarbu pasiekti itin aukštą žmogiškumo ir atjautos lygį. Tačiau, ne viena liūdna istorija, įtraukusi Dievo tarnas į tamsas pedofilijos pinkles net pačius tvirčiausius katalikus verčia kvestionuoti moralę.</p>
<p>Deja, bet pedofilija ir Katalikų bažnyčia yra žymiai dažnesnė sąveika, nei galime pagalvoti, milijonams mažamečių atnešusi per gyvenimą taip ir neįveikiamas traumas ir skausmą. Kartu, tai juoda dėmė bažnyčios veikloje, kuri visam laikui sugadino kunigų bei bažnyčios aukščiausiųjų reputaciją. Pastaraisiais metais bažnyčią krečia vienas pedofilijos skandalas po kito, o žiniasklaida plačiai narsto į nusikalstamą tinklą įsivėlusius kunigus, spekuliuoja apie aukas.</p>
<p>Žinoma, ši opi šventojo rango problema nėra nauja – apie tokio nederamo elgesio apraiškas kalbėta dar XI amžiuje, o dabartiniu supratimu, apie seksualinį išnaudojimą bažnyčioje imta kalbėti 9-ojo dešimtmečio pabaigoje ir 10-ajame dešimtmetyje, kai šią temą ėmė nušviesti JAV, Kanados, Australijos, o vėliau ir Europos bei Lotynų Amerikos žiniasklaida[1].</p>
<p>Vis tik, būtent pastaraisiais metais į dienos šviesą iškylantys įvykiai nustebina savo baisumu, nukentėjusiųjų aukų skaičiumi ir įsivėlusių dvasininkų asmenybėmis. Būtent tokia yra ir pastaroji situacija: vokiečių tyrimas atskleidė, kad popiežius Benediktas XVI žinojo apie vaikų lytinį išnaudojimą Katalikų Bažnyčioje Miunchene, tačiau nieko dėl to nedarė ir niekur nesikreipė, o tokį faktą tiesiog nutylėjo.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/john-towner-x48hktt1qqc-unsplash.jpg" alt="Bažnyčia" /></p>
<h2>Benediktas XVI griežtai kratosi žinojęs apie pedofilijos tinklą </h2>
<p>Remiantis advokatų kontoros „Westphal Spilker Wastl” (WSW) tyrimo duomenimis, buvęs pontifikas, dar pats būdamas Miuncheno arkivyskupu, nesiėmė jokių veiksmų, galėjusių sustabdyti prievartą. Analogiškai rimti kaltinimai mesti ir kitam Dievo tarnui, kardinolui Reinhardaui Marxui, dabartiniam Miuncheno ir Freizingo arkivyskupui, lygiai taip pat ignoravusiam kunigų nusikaltimus prieš žmones[2].</p>
<p>Skelbiama, kad popiežius emeritas Benediktas XVI, kuris 1977-1982 laikotarpiu buvo Miuncheno ir Freizingo arkivyskupas, nesustabdė dvasininkų, kaltinamų keturiose vaikų išnaudojimo bylose. Susipažinęs su tokiais kaltinimais, popiežius griežtai juos neigia ir atmeta, tačiau Bažnyčiai vis tiek yra pavesta atlikti platesnį tyrimą.</p>
<p>Su šiuo pastaruoju atveju siejamos nėra spekuliacijos bylos: jos buvo nagrinėtos teisme, pripažinta, kad jose figūruojantys dvasininkai įvykdė kelis įrodytus prievartos aktus. Vis dėlto, šiems asmenims buvo leista tęsti darbą. Eiti dvasininkų pareigas jiems netrukdė ir pats Benediktas XVI .</p>
<p>Organizacijos „Eckiger Tisch", atstovaujančios nuo seksualinio išnaudojimo ir prievartos Katalikų Bažnyčioje nukentėjusius individus vadovas Matthias Katschas teigia, kad ataskaitos išvados yra visą Bažnyčią sukrečiantis dalykas:</p>
<blockquote>
<p>„Manau, kad tai buvo sukrečiantis momentas visai Katalikų Bažnyčiai, ne tik Bavarijos ar Vokietijos, nes pasaulinis pedofilijos kunigų tarpe skandalas, išsivystęs per maždaug 30 metų, pagaliau pasiekė atitinkamą ribą, ypač dabar, prakalbus apie popiežių Benediktą"[3].</p>
</blockquote>
<p>Kai kurios bylos iš tiesų verčia abejoti, ar popiežius Benediktas XVI iš tiesų nežinojo apie prievartos veiksmus ir kunigų elgesį. Pavyzdžiui, vienoje iš aptartų bylų figūruoja prastos reputacijos kunigas, net nuteistas už pedofiliją Peteris Hullermannas. Jis buvo perkeltas į Miuncheną iš Eseno, kur ir buvo apkaltintas lytiškai išnaudojęs 11-metį berniuką. Vis tik, nors kunigo kaltė įrodyta, jam buvo skirta lygtinė laisvės atėmimo bausmė, darbą tęsti jam buvo leista.</p>
<p>Dėl to, kad po nuosprendžio P. Hullermannas ir toliau daugelį metų dirbo su vaikais, šio žmogaus atvejis laikomas dešimtmečius trukusio lytinių nusikaltimų dangstymo Bažnyčioje pavyzdžiu. Pontifikas tvirtino nieko nežinojęs apie šio kunigo praeitį, tačiau pastarąjį tyrimą atlikę teisininkai nėra tuo tokie tikri.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/patrick-fore-b_shpu5m3nk-unsplash-1.jpg" alt="Bažnyčios skandalai" /></p>
<h2>Bažnyčia nusikaltimus ne tik nutyli, bet ir yra linkusi slėpti</h2>
<p>Vokiečių teisininkų ataskaita yra vienas naujausių vaikų išnaudojimo skandalų Katalikų Bažnyčioje. Kiek anksčiau popiežius Benediktas XVI paneigė ir faktą, kad žinojo gandus apie prievartą Meksikoje įsikūrusiame Kristaus legionierių katalikų religiniame ordine.</p>
<p>Kristaus legionierių ordino įkūrėjas Marcialas Macielis, kuris mirė dar 2008-ais, buvo kaltinamas išnaudojęs dešimtis nepilnamečių. Šis skandalas palietė bei aptemdė net popiežiaus Jono Pauliaus II atminimą: būdamas popiežiumi Jonas Paulius II itin gyrė Macielių bei pačią Kristaus legionierių veiklą.</p>
<p>Deja, viena esminių problemų kovojant su pedofilija aukšto rango dvasininkų tarpe yra ne tik aukų baimė prabilti, tačiau ir Katalikų Bažnyčios vykdoma slėpimo bei pedofilų dangstymo politika. Manoma, kad tūkstančius vaikų išnaudojimo atvejų yra pavykę nuslėpti ir jie taip niekada ir neiškils į dienos šviesą. Kardinolas Raichardas Marksas yra pareiškęs, kad daugybe atvejų, Vatikanas atsisakydavo pradėti tyrimus dėl seksualinės prievartos, o kai kuriais net naikindavo tokius įrodymus, siūlydavo aukoms pasirašyti tam tikras sutartis ar už tylą siūlydavo pinigų.</p>
<p>Ekspertai ne vieną dešimtmetį analizuoja, kodėl būtent dvasininkai yra dažnai linkę į tokio pobūdžio nusikaltimus. Johno Jay kriminologijos koledžo ekspertai, tyrę 1950–2002 laikotarpio medžiagą, išvadose pažymėjo, kad pedofilija nėra sietina su polinkiu į homoseksualumą ir yra priskiriama „spontaniškiems nusikaltimams“. Ekspertai pažymi, kad seminarijos ir vienuolynai yra uždaros vyrų bendruomenės, turinčios ryšį su vaikais ir paaugliais, patarnaujančiais per pamaldas.</p>
<p>Pavyzdžiui, staigus išnaudojimo atvejų skaičiaus augimas 1960–1980 metų laikotarpiu yra sietinas su tuo, kad kaip tik tuo metu kunigams buvo atvertos įvairių organizacijų, tokių kaip mokyklų ar skautų būreliai, durys. Tai reiškė, kad itin jauni vaikai įsitraukdavo į bažnyčios veiklą, noriai dalyvaudavo pamaldose, bendraudavo su dvasininkais, kurie tokiu būdu ir pelnydavo nekaltų vaikų pasitikėjimą.</p>
