J. Bidenas interpretavo Bažnyčios poziciją dėl abortų
JAV prezidentas Joe Bidenas sulaukė kritikos po savo pasisakymų abortų klausimu. Savaip Katalikų Bažnyčios ir net popiežiaus poziciją interpretavęs JAV prezidentas teigia, kad dvasininkai neragina JAV valdžios nutraukti nėštumo nutraukimo paslaugų finansavimo.
Tokį kontraversišką pareiškimą prezidentas pateikė iš karto po to, kai JAV katalikų vyskupai viešai paragino šalies įstatymų leidėjus stabdyti valstybės lėšomis finansuojamus abortus.
Prezidento kritikai suskubo akcentuoti ir tai, kad J. Bidenas, akivaizdžiai pakankamai nesusipažinęs su Katalikų Bažnyčios požiūriu į abortus, dalija komentarus, kurie tiesiogiai prieštarauja ir popiežiaus Pranciškaus nuomonei.
Katalikų Bažnyčios vadovas ne kartą pasisakė aborto klausimais ir yra sakęs, kad „nėštumo nutraukimas yra žmogžudystė“.
Neseniai miręs buvęs pontifikas Benediktas XVI anksčiau taip pat ragino JAV nutraukti prieigą prie abortų.
JAV prezidentas sako, kad ne visi dvasininkai yra už abortų draudimą
Pirmadienį prie Baltųjų rūmų prezidentas J. Bidenas susitiko su būriu žiniasklaidos atstovų. Vienas iš žurnalistų klausė prezidento nuomonės dėl pastarųjų savaičių situacijos, kai katalikų vyskupai ėmė reikalauti stabdyti abortų finansavimą federalinėmis lėšomis.
„Ne, tai daro ne visi, ir ne popiežius“, – atsakė J. Bidenas.
Tačiau JAV prezidentas klysta.
Sausio 27 d. JAV Katalikų Bažnyčios vyskupų sąjungos „Veiklos už gyvybę“ komiteto pirmininkas, vyskupas Michaelas F. Burbidge’as išsiuntė paramos laišką Atstovų rūmų ir Senato įstatymų projektui, kuriuo siekiama stabdyti federalinį abortų finansavimą.
„Apsaugoti mokesčių mokėtojus nuo to, kad jie būtų verčiami mokėti už abortus pažeidžiant savo sąžinę, yra principas, kuris istoriškai sulaukė plataus amerikiečių palaikymo, nepriklausomai nuo jų smarkiai išsiskyrusių požiūrių šiuo klausimu. Jis taip pat gelbsti gyvybes. Užuot finansavęs abortus, Kongresas gali geriau pasitarnauti bendrajam gėriui, teikdamas pirmenybę politikai, kuri visapusiškai padėtų skurstančioms moterims, vaikams ir šeimoms taip, kad ne tik skatintų gimdymą, bet ir padėtų lengviau priimti ir auginti naują gyvybę“, – laiške rašė M. F. Burbidge’as.
J. Bideno komentarai kertasi ir su popiežiaus pozicija
Nors abortų klausimas JAV yra ypač prieštaringa tema net ir tarp tikinčiųjų, JAV prezidentas, regis, stokoja žinių, kokią bendrą poziciją deklaruoja Bažnyčia ar net popiežius Pranciškus.
Pontifikas ne kartą dalijosi savo mintimis abortų klausimu. Pavyzdžiui, vasarą jis sureagavo į JAV Aukščiausiojo teismo sprendimą panaikinti nutartį byloje „Roe prieš Wade“, kuria pusšimtį metų šalyje buvo užtikrinta moters teisė į abortus. Pranciškus sakė, kad turi giliau susipažinti su teisine nutarties prasme, tačiau sprendimą pareiškė gerbiantis:
„Turiu tai išstudijuoti, nes nelabai suprantu detalių ir prieš 50 metų priimtų nutarimų, dabar negaliu pasakyti, ar jis teisminiu požiūriu buvo teisingas ar neteisingas. Tačiau aš gerbiu šį sprendimą“.
Popiežius vėliau grįžo prie šio klausimo ir plačiau aptarė bendrą nėštumo nutraukimo temą.
„Turime mąstyti moksliškai, pažiūrėti, ką mokslas mums sako šiandien. Šiandieninis mokslas ir bet kuri knyga apie embriologiją, kurią studijuoja mūsų medicinos studentai sako, kad praėjus 30 dienų po pastojimo yra DNR ir jau yra visų organų išdėstymas. Ar teisėta, ar teisinga panaikinti žmogaus gyvybę, siekiant išspręsti problemą? Tai žmogaus gyvenimas – tai mokslas“, – teigė Šventasis Tėvas.
Anksčiau popiežius yra teigęs, kad „abortas yra žmogžudystė, o tie, kurie daro abortus, žudo“.
Vis dėlto, jis akcentuoja ir tai, kad dalis pačių dvasininkų nėštumo nutraukimo temą yra linkę bereikalingai politizuoti. Dar 2021 m. popiežius Pranciškus sakė:
„Kai Bažnyčia praranda sielovadinį požiūrį, kai vyskupas praranda savo pastoracinę prigimtį, tai sukelia politinę problemą. Jis iškart tampa politiku. Tik tiek galiu pasakyti.“
J. Bideno santykiai su Bažnyčia – permainingi
Pats J. Bidenas savo rinkiminę kampaniją grindė demokratine pozicija už moters teisę ir laisvę į abortą. Vis dėlto, prezidentas ne kartą teigė, kad yra katalikas. Tai prieštaringa pozicija, kuri užkliūva tiek prezidento rėmėjams, tiek kritikams. O tikrasis J. Bideno požiūris, tiek į teisę į abortą, tiek į pačią Bažnyčią bei jos dogmas, kurios kertasi su šiuolaikinėmis žmogaus teisėmis, lieka neaiškus.
Po JAV Aukščiausio teismo sprendimo panaikinti nutartį byloje „Roe prieš Wade“, prezidentas pareiškė, kad teismas negali priimti tokių sprendimų.
„Roe teigia tai, ką istoriškai padarė visos pagrindinės religijos, kad žmogaus gyvybės ir būtybės egzistavimas yra klausimas. Mintis, kad Aukščiausiasis Teismas apribotų žmonių galimybę priimti tokį sprendimą, kai religiniai mąstytojai dėl to nesutaria jau tūkstantmetį, peržengia visas ribas“, – sakė jis.
Tačiau dar aštuntajame dešimtmetyje pats J. Bidenas balsavo už Konstitucijos pataisą, kuri būtų leidusi valstijoms panaikinti tą patį sprendimą byloje „Roe prieš Wade“. Ir tik vykdydamas prezidento rinkimų kampaniją jis atsisakė dešimtmečius trukusios paramos Hyde pataisai, 1970 m. įstatymui, draudžiančiam federalinėmis lėšomis finansuoti abortus.
Savo politinėje karjeroje, J. Bidenas dažniau laikėsi abortams prieštaraujančios pozicijos. Kita vertus, jis visada pasisakė už valdžios ir Bažnyčios, kaip institucijų, atskyrimą bei nemanė, kad Bažnyčios doktrinomis, kurioms nepritaria dalis visuomenės, reikėtų kurti įstatymus.
Vis dėlto, dabar, kai J. Bidenas yra už teisę į abortus, jo politika ir asmeninis priklausymas Katalikų Bažnyčiai kelia įtampas. Pagal vertybes, Bažnyčia nepritaria J. Bideno politikai, nors jis ir yra šios bendruomenės narys.
Popiežius Pranciškus ir J. Bidenas, regis, palaiko gerus santykius: popiežius ypač teigiamai vertina prezidento svetingą požiūrį į migrantus bei siekį mažinti skurdą. Tačiau dalis į politiką veltis linkusių JAV vyskupų anksčiau net ragino Bažnyčią nesuteikti J. Bidenui komunijos.
Popiežius tuomet atsakė, kad „niekada niekam neatsisakys suteikti komunijos ir pabrėžė, kad komunija nėra apdovanojimas už tobulumą, bet Jėzaus dovana“.
