<h2>Vienalytės santuokos ir embrionų naikinimas – tiesus kelias į susinaikinimą?</h2>
<p>Seime skinantis kelią Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimams, svarstoma, kad po šiuo įstatymu galimai bandoma prastumti surogatinę motinystę, o tai reiškia, kad galimybės auginti vaikus atsivertų ir vienalytėms poroms. Tačiau šis įstatymas aktualus ir privačioms klinikoms (dėl embrionų saugojimo trukmės), ir vaikų negalinčioms susilaukti poroms, kurių Lietuvoje – net kas trečia. Be to, Seime bandomus prastumti įstatymo pakeitimus, manytina, būtų galima sieti ir su Vakaruose plačiai vykdoma žmonių gretų „praretinimo“ ir tradicinės šeimos ardymo politika.</p>
<p>Nevaisingumas – didžiulė nūdienos problema ir ji tik dar labiau didės. Ir, nors anksčiau dėl poros negalėjimo susilaukti vaikų šešėlis labiausiai krisdavo ant moters, vis dažniau pasitaiko problemų ir tarp vyrų. Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė pastebėjo, kad pastaruosius 20 metų ši problema tik gilėja ir net 40 proc. visų nevaisingumo atvejų sudaro vyrų sveikatos sutrikimai[1].</p>
<blockquote>
<p>Pasak G. Bogdanskienės, dažnai kaip išeitimi nevaisingoms poroms siūlomas pagalbinis apvaisinimas taip pat gali būti taikomas ne visiems. Anot jos, pagalbinis apvaisinimas negelbsti, kai moteris dar nėra pilnai išsigydžiusi onkologinių susirgimų arba jai jau yra prasidėjusi menopauzė. O pastaroji, anot medikės, yra linkusi ankstėti ir, būna, prasideda net sulaukus 35 metų.</p>
</blockquote>
<p>Nevaisingumo rodikliai Lietuvoje – negailestingi. Skelbiama, kad ši problema Lietuvoje paliečia maždaug kas šeštą porą (apie 10–15 proc. porų).</p>
<p>O štai remiantis tarptautine statistika, vyrų sveikatos problemos lemia 20–30 proc., moterų – 20–35 proc., abiejų partnerių – 25–40 proc. visų vaisingumo sutrikimų atvejų. Neaiškios kilmės nevaisingumas sudaro 10–20 proc.[2].</p>
<blockquote>
<p>Tačiau naujausi tyrimų duomenys dar labiau glumina – paaiškėjo, kad net kas trečia pora negali susilaukti vaikų[3].</p>
</blockquote>
<p>Tam įtakos esą turi ir amžius, mat anksčiau pirmagimio buvo stengiamasi susilaukti būnant 25-erių, dabar šis amžius nusikėlė iki 30-ties. O štai nuo 35 metų esą ima žymiai mažėti kiaušidžių rezervas, kuris yra tiesiogiai susijęs su galimybe pastoti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seima.jpg" alt="" /></p>
<h2>Atveriamos durys surogatinei motinystei?</h2>
<p>Tuo tarpu pasirodžius Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimams kilo daugiau klausimų nei atsakymų. Rodos, viskas čia taip gudriai „supančiota“ ir pučiama tokia migla, kad paprastas žmogus neturėtų susigaudyti, kur veda šis įstatymas. Štai iš pradžių Seimas <a title="Naują įstatymą prilygino gyvybės paniekinimui: kas toliau – nebesaugosime ir senjorų gyvybių?" href="/nauja-istatyma-prilygino-gyvybes-paniekinimui-kas-toliau-nebesaugosime-ir-senjoru-gyvybiu">pritarė naujiems įstatymo pakeitimams</a>, kuriais atsisakoma amžino embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke jį apribojant mažiausiai 2-iems metams ir daugiausiai – 10-čiai. Tiesa, valstybė kompensuos saugojimą tik už pirmus du metus.</p>
<p>Tada iš tokiam pakeitimui pritarusių parlamentarų lūpų pasklido pasiūlymas pasibaigus privalomam embrionų saugojimo laikui juos naikinti, jei pora už jų saugojimą negali susimokėti.</p>
<p>Čia vėlgi galima įžvelgti kelis niuansus, kuriuos pastebėjo ir Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė. Visų pirma, ar nebus taip, kad „pasibaigusio galiojimo“ embrionai bus atiduoti donorystei ir poros į kampą bus spraudžiamos ne šiaip sau, o kad galiausiai šį sprendimą ir priimtų? </p>
<p>Juk neoficialų surogatinės motinystės sostinės titulą visada turėjo Ukraina, tad gal Lietuva sumanė perimti jos vaidmenį?</p>
<h2>Įstatymo pakeitimams nepritarė ir nevyriausybinės organizacijos</h2>
<p>Naujiems įstatymo pakeitimams nepritarė ir Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos (NVO), kurių nuomone, valdantieji nė neatsižvelgė į parlamentarų teiktas pataisas išsaugoti žmogaus gyvybę pradinėje vystymosi stadijoje ir embrionus saugoti 80 metų, kiek ir trunka vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė[5].</p>
<p>NVO taip pat siūlė tokias paslaugas padengti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kas padėtų išspręsti finansines problemas nekeičiant žmogaus embriono teisinės apsaugos režimo.</p>
<blockquote>
<p>Kreipimąsi į LR Prezidentą Gitaną Nausėdą pasirašiusios Rengimo šeimai asociacija, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija bei Laisvos visuomenės institutas pastebėjo, kad nauji įstatymo pakeitimai sudaro galimybes piktnaudžiavimui, susijusiam su pagalbinio apvaisinimo metu sukurtais ir į moters organizmą neperkeltais žmogaus embrionais[5].</p>
</blockquote>
<p>A. Širinskienė taip pat pastebėjo, kad įstatymo pakeitime yra atsisakoma normos, kad embrionus galima naudoti tik moters apvaisinimui. O kam daugiau, jei ne moteriai, visa tai gali būti panaudota? </p>
<blockquote>
<p>„<…>. Kitas dalykas, ar tokiu atveju nėra atveriamos durys panaudoti embriono kamienines ląsteles, pasakant, kad tai yra gydymas?“ – svarstė parlamentarė[6].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/motinyste-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Karas Ukrainoje – puiki užsklanda paslėpti didžiojo teatro aktorius</h2>
<p>Įdomus sutapimas – beveik tuo pačiu metu į Seimo darbotvarkę nugulė ir drabužį pakeitęs Partnerystės įstatymas. Tiksliau – Civilinės sąjungos įstatymas, kuriuo ir siekiama atsisakyti sugyventinių sąvokos vietoje jos <a title="Civilinės sąjungos įstatymo priėmimas: viena neapsiėjo be spaudimo, kita priskaičiavo milijoną homoseksualų" href="/civilines-sajungos-istatymo-priemimas-viena-neapsiejo-be-spaudimo-kita-priskaiciavo-milijona-homoseksualu">įvedant partnerių sąvoką</a>.</p>
<p>O kad tai – tik galimai yra dar viena valdančiųjų klasta, rodo ir šio įstatymo „prastūmimo“ būdas: su įstatymo projektu negalėjo susipažinti nei didžioji visuomenės dalis, nei žiniasklaida, nei patys Seimo nariai <strong>– </strong>projektas buvo registruotas vėlai vakare, po darbo valandų, kada dauguma parlamento narių ramiai ilsėjosi.</p>
<p>O štai Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė net neslėpė, kad Civilinės sąjungos projektu būtų sudaroma galimybė registruoti pačius santykius ar faktiškai pripažinti partnerystę.</p>
<blockquote>
<p>Kaip kitaip prastumti vienalytę partnerystę, kuriai visuomenės pasipriešinimas vis labiau auga? Juk gudrūs šio įstatymo „stūmėjai“ veikiausiai supranta, kad karas Ukrainoje – puiki užsklanda paslėpti didžiojo teatro aktorius.</p>
</blockquote>
<p>Juk kovo viduryje „Vilmorus“ atlikus reprezentatyvų 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų tyrimą, paaiškėjo, kad homoseksualių porų partnerystei Lietuvoje <a title="Partnerystės įstatymo priėmimui visuomenė tarė griežtą „ne“" href="/partnerystes-istatymo-priemimui-visuomene-tare-griezta-ne">visiškai nepritaria</a> net 73,8 proc. gyventojų ir šis skaičius turi tendenciją augti.</p>
<p>Tad grįžtant prie pagalbinio apvaisinimo temos, nenoromis peršasi mintis, kad tiek vienalyčių asmenų santuokos, tiek Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimai gali būti pradėti ne šiaip sau. </p>
<h2>Žadėjo stiprinti šeimos institutą</h2>
<p>Bet stebina ne tik šie užslėpti ir greičiausiai ne itin gerus kėslus turintys žingsniai.</p>
<blockquote>
<p>Stebina ir tai, kaip TS-LKD partija iš konservatorių staigiai tapo liberalais. Kas tai lėmė? ES finansavimas? Vidiniai susitarimai? Bendras planas? Spėlioti galima išties daug, bet akivaizdu, kad vertybine buvusi partija ėmė ir išsižadėjo savo ideologijos. Konservatoriai ne tik pakeitė savo dainelę dėl vienalytės santuokos ir tradicinių vertybių puoselėjimo, bet ir buvo vieni iš iniciatorių, <a title="Kelią vėl skinasi kanapių dekriminalizavimo projektas" href="/kelia-vel-skinasi-kanapiu-dekriminalizavimo-projektas">pasiūliusių dekriminalizuoti</a> Lietuvoje mažus kiekius marihuanos.</p>
</blockquote>
<p>Jei visuomenė, nepritarianti šioms Vakarų madoms vadinama atsilikusia, tai kaip vadinama partija, metai iš metų besilaikiusi vienos pozicijos ir staigiai ją pakeitusi?</p>
<h2>Konservatorė homoseksualių porų santykių įteisinimą vadino veiksmu, nukreiptu prieš valstybės išlikimą</h2>
<p>Lygiai prieš dešimt metų, 2012-aisiais publikuotame straipsnyje tuometinė Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė patikino, kad priešinsis homoseksualių porų santykių įteisinimui. </p>
<blockquote>
<p>„Visa tai yra nukreipta prieš valstybės išlikimą. Protu nesuvokiu, kaip šeimoje gali būti dvi mamos arba du tėčiai. Turi būti ir mama, ir tėtis. Ir tai yra savaime suprantama“, – tuomet dėstė I. Degutienė[7].</p>
</blockquote>
<p>Politikė taip pat pridūrė, kad „susidaro toks fantastiškas nemalonus jausmas, ar civilizacija nesunaikins savęs ir žmonijos.“</p>
<p>Panašios pozicijos Europos Parlamentui priėmus rezoliuciją dėl būtinybės kovoti su homofobijos apraiškomis laikėsi ir europarlamentaras Vytautas Landsbergis, pareiškęs, kad artėja laikai, kai pradėsime rūpintis nebe homofobija, bet heterofobija (priešiškumu skirtingų lyčių santykiams). Tąkart jis baiminosi, kad atsiras nauja „saugotina mažuma.“[9]</p>
<blockquote>
<p>„Mažamečiai dabar gali netrukdomai gauti homoseksualumo propagandą (ne „pripažinimo propagandą“), kadangi jokio įstatymo, ribojančio būtent homoseksualumo propagandą vaikams, nėra. Toks tas žmogaus teisių iškovojimas. Tiesa, galiojančiame pataisytame įstatyme kalbama apie neigiamą poveikį mažamečiams darančią viešąją informaciją, tarp jos ir tą, „kuria skatinami lytiniai santykiai“ apskritai, ne tik vienos orientacijos“, – teigė V. Landsbergis[9].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seima-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Žmogaus egzistencija reikalinga tik seksualiniam pasitenkinimui? Artėjame link išnykimo ribos?</h2>
<p>Visos šios prielaidos ir sąsajos leidžia daryti vieną išvadą – žmonių pasaulyje galimai yra gerokai per daug. Ir kadaise kino teatruose regėtos fantasmagoriškos scenos apie pasaulio pabaigą, gali tapti realybe. Žinoma, ne tokia, kokia buvo vaizduota kino ekranuose ar „Da Vinčio kode“. Atsakingi už visą šį procesą mąsto kelis žingsnius į priekį ir supranta, kad viskas prasideda dar nuo tada, kai žengiame pirmuosius savo žingsnius ar pirmą kartą įsimylime.</p>
<p>Taigi panašu, kad plačiausiai nusitaikyta į vaikus ir lengviausiai pažeidžiamą jaunimą – t. y. tą, kuris negali gyventi be feisbuko, instagramo ar „Tik Tok'o“, nes dauguma jauno amžiaus žmonių juos turi. Nusitaikyta į vaikų lytinį švietimą, abortų propagavimą ir aiškinimą, kad tenkinti savo lytinius poreikius nuo pat mažumės – nėra blogai ir net sveikintina.</p>
<blockquote>
<p>Vienalytės santuokos – tik lašas jūroje, kad žmonija kaip įmanoma mažiau „plėstųsi“. O štai didesnį nerimą kelia žmogaus sudaiktinimas ar žvilgsnis į kitą asmenį kaip į poreikių tenkinimo „mašiną“. Pradedant nuo nesibaigiančių reklamų, kuriose vaizduojami vienalyčiai santykiai ir baigiant <a title="Lytinis švietimas – kada prieisime liepto galą?" href="/lytinis-svietimas-kada-prieisime-liepto-gala">edukacinėmis knygutėmis</a>, kuriose mažamečiai supažindinami su impotento, erekcijos sąvokomis, o taip pat aiškinama, kas įvyksta „palaižius pimpalą“.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau kaip bebūtų, šiose knygutėse nė puse žodžio neužsimenama apie dviejų žmonių jausmus, pagarbą vienas kitam ar meilę. Iškart bėgama prie „reikalo“.</p>
<p>O štai PSO sudaryti lytinio švietimo standartai esą turi būti prieinami nuo pat gimimo. Kyla klausimas – ar žmogaus egzistencija reikalinga tik tam, kad šis būtų seksualiai pasitenkinęs?</p>
