D. Trumpas ir V. Zelenskis derasi dėl Ukrainos išteklių: tai gali užkirsti kelią korupcijai
Tarptautinėje arenoje jau kurį laiką sklando naujiena, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas bando suformuoti ambicingą ekonominę partnerystę su Ukraina. Remiantis patikimais informacijos šaltiniais, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo mėnesį, apsilankęs „Trump Tower“ dangoraižyje, pirmasis pasiūlė suteikti JAV dalį Ukrainos kontroliuojamų retųjų žemės elementų ir svarbiausių naudingųjų iškasenų akcijų. Šis drąsus pasiūlymas sulaukė intensyvių diskusijų tiek Ukrainoje, tiek tarptautinėje bendruomenėje. O dabar V. Zelenskis pradėjo priešintis tokiam susitarimui ir kol kas nesutinka priimti galutinio sprendimo. Tad ką iš tiesų reiškia D. Trumpo ir V. Zelenskio susitarimas ir kodėl Ukrainos prezidentas pradėjo svyruoti, prieš galutinai susitariant su JAV?
Ukraina pastaraisiais metais susidūrė su sudėtinga geopolitine situacija, mat ją lydėjo ne tik kariniai konfliktai, bet ir ilgalaikės ekonominės problemos. Politiniai iššūkiai, nepakankamai moderni institucijų sistema bei plačiai paplitusi korupcija Ukrainoje tapo esminiais faktoriais, trukdančiais šiai šaliai pereiti prie sveikesnės ekonomikos modelio. Dėl šių priežasčių tiek vidinė, tiek tarptautinė parama Ukrainai yra labai aktuali.
Pasiūlymo, dėl kurio šiuo metu tariasi D. Trumpas ir V. Zelenskis, esmė – perkelti Ukrainos ekonomikos valdymą, sukuriant naują modelį, kuriame gamtinių išteklių pajamos būtų nukreiptos į ilgalaikį Ukrainos atstatymą ir modernizaciją. D. Trumpo planas numato, kad valstybės pajamos iš gamtinių išteklių, infrastruktūros bei kitų nacionalinių turtų būtų reinvestuojamos į fondą, skirtą šalies ekonomikos atkūrimui. Tokiu būdu užtikrinamas ne tik greitas Ukrainos atstatymas, bet ir tvari ekonominė transformacija, pagrįsta aukštais skaidrumo bei atskaitomybės standartais.
Naujoviškas modelis sulaukė didelio dėmesio, nes jis siūlo neįprastą požiūrį: vietoje tradicinio finansinio pagalbos modelio, šalių partnerystė orientuojasi į abipusį investavimą, kur JAV ne tik suteiktų paramą, bet ir prisidėtų prie valdymo bei strateginio planavimo, o už tai irgi gautų naudą. Šis žingsnis esą turėtų padėti sumažinti riziką, kad į šalies ekonomiką ir vėl įlįstų korumpuoti asmenys, vykdantys neteisėtus sandorius ar švaistantys Ukrainos pinigus. Taip pat yra tikinama, kad tai padidintų tarptautinių investuotojų pasitikėjimą, kuris reikalingas norint pritraukti papildomą kapitalą modernizacijai ir inovacijoms.
Taigi, galima sakyti, kad partnerystė su JAV ne tik stiprintų Ukrainos saugumo garantijas, bet ir suteiktų reikiamus įrankius ekonomikos transformacijai. Amerikos iždo sekretorius Scottas Bessentas aiškiai pabrėžė[1], kad siūloma partnerystė ne tik padėtų atstatyti ekonominę struktūrą, bet ir užtikrintų, kad lėšos būtų panaudotos skaidriai bei atsakingai. Tai reiškia, kad investicijų fondas bus griežtai reglamentuotas pagal tarptautinius standartus, o pajamos, gaunamos iš gamtinių išteklių, taps ilgalaikiu pagrindu tvirtinant šalies ekonomikos struktūrą.
Istorijoje jau būta sėkmingų tarptautinių susitarimų, padėjusių sutvarkyti kitų šalių ekonomiką
Istorijoje jau buvo daugybė pavyzdžių, kaip inovatyvūs tarptautiniai susitarimai padėjo pertvarkyti šalių ekonomiką. Vienas iš įsimintinų pavyzdžių – JAV ir Jungtinės Karalystės susitarimas 1942 metais, kai mainais už naudingųjų iškasenų perdavimą buvo suteiktos teisės bazuotis britų laivyno bazėse Karibų jūros regione. Šis sprendimas ne tik padėjo įtvirtinti naują karinės strategijos modelį, bet ir tapo pagrindu netikėtam ekonomikos augimui per dešimtmečius.
Be to, istorija rodo, kad tik stipri partnerystė, grindžiama aiškiomis taisyklėmis ir abipusiu pasitikėjimu, gali padėti įveikti tradicinius trūkumus. Lenkijos sėkmės istorija, kur nuo 1992 metų šalies ekonomika realiuoju BVP išaugo daugiau nei tris kartus, rodo, kad struktūrinės reformos, investicijos į infrastruktūrą ir tarptautinis bendradarbiavimas gali radikaliai pakeisti šalies ekonominį portretą. Lenkijos patirtis yra akivaizdus pavyzdys, kaip protingai parinktos reformos ir nuoseklus modernizacijos procesas gali atverti kelią tvirtam vystymuisi, net ir po ilgos krizės.
Dabartinis pasiūlymas siūlo panašų, bet dar modernesnį požiūrį už tą, kuris buvo panaudotas JK atveju. Ukrainos gamtiniai ištekliai gali tapti pagrindu, iš kurio augs tvari ir inovatyvi ekonomika. Ši partnerystė numato, kad lėšos bus reinvestuojamos į svarbiausias infrastruktūros, technologijų ir gamybos sritis, užtikrinant ilgalaikį ekonomikos augimą ir konkurencingumą.
Taigi, pajamos, kurios gaunamos iš gamtinių išteklių, nebus panaudotos trumpalaikėms spekuliacijoms ar neteisėtiems sandoriams. O aukštų tarptautinių standartų taikymas valdymo srityje užtikrins, kad lėšos bus paskirstomos skaidriai ir atsakingai, taip sumažinant korupcijos riziką.
Keičiant Ukrainos gyvavimo modelį išloštų visi jos partneriai ir pati Ukraina?
Be to, pasiūlymo struktūra numato, kad tik šalys, prisidėjusios prie Ukrainos suvereniteto gynimo, turės teisę dalyvauti investicijų valdyme. Šis sprendimas skatina atsakingą ir sąžiningą partnerystę, kuri aiškiai išskiria tuos, kurie aktyviai remia šalies nepriklausomybę, nuo tų, kurie tik stebi vykstantį procesą. Tokiu būdu užtikrinama, kad nauda iš Ukrainos atstatymo bus pasiskirstyta sąžiningai ir atitiks visų suinteresuotų šalių interesus.
Kaip jau minėta, remiantis naujuoju modeliu, pajamos iš gamtinių išteklių taps pagrindu ilgalaikėms investicijoms, kurios bus nukreiptos į svarbiausias šalies plėtros sritis. Investicijų fondas, valdomas pagal aukštus skaidrumo standartus, suteiks galimybę ne tik greitai atstatyti svarbiausias infrastruktūros sritis, bet ir pritraukti papildomų tarptautinių investicijų, kurios leis modernizuoti pramonės sektorius, energetiką ir transporto sistemas.
Tokiu būdu investicijos taps neatsiejama Ukrainos ekonominės transformacijos dalimi. Tarptautinių finansų rinkų pokyčiai rodo, kad tokio pobūdžio struktūrinės reformos ir investicijų perspektyvos yra vertinamos teigiamai – net Ukrainos skolos vertybiniai popieriai jau kilo po pranešimų apie galimą šio modelio įgyvendinimą. Tai rodo, kad rinka suvokia investicijų fondų svarbą bei patikimumą, o tai savo ruožtu prisidės prie tvaraus ekonomikos augimo.
JAV ir Ukrainos susitarimo labiausiai bijo korumpuoti Ukrainos valdininkai
Tokia ekonominė partnerystė neapsiriboja vien tik finansiniais sprendimais. Ji turi ir aiškų geopolitinį aspektą, stiprinant tiek nacionalinį, tiek regioninį saugumą. Užtikrinant tvarią ekonomikos struktūrą ir mažinant korupcijos riziką, galima ženkliai sustiprinti Ukrainos pozicijas tarptautinėje arenoje.
Investicijų fondas ir griežtai reglamentuotas valdymo mechanizmas siunčia aiškų signalą visai pasaulinei bendruomenei: Ukraina yra pasirengusi imtis drąsių reformų, kurios užtikrins ilgalaikį šalies saugumą ir stabilumą. Toks sprendimas taip pat siunčia aiškią žinią Rusijai ir kitiems geopolitiniams varžovams, kad bet koks bandymas paveikti šalies valdymą ar išnaudoti gamtinius išteklius bus griežtai kontroliuojamas ir nepalaikomas tarptautinės bendruomenės.
Visgi, nors pasiūlymas sulaukė nemenkos paramos, jo įgyvendinimas gali būti komplikuotas. Ukrainos vidaus struktūrinės problemos, tokios kaip plačiai paplitusi korupcija, gali kišti koją naujo modelio realizavimui. Kai kurie politiniai atstovai gali bijoti prarasti dalį kontrolės, o tai gali sukelti didelius konfliktus tarp dabartinių iš Ukrainos lobstančių asmenų ir naujų reformų šalininkų.
Galima spėti, jog būtent tos struktūros, kurios nenori išrauti korupcijos Ukrainoje su visomis šaknimis, šiuo metu aršiausiai pasisako prieš JAV ir Ukrainos susitarimą. O jų spaudimą patyręs ar pats paskutinę minutę susitarimo svarbą suvokęs V. Zelenskis, pradėjo svyruoti prieš galutinai susitardamas su D. Trumpu.
