Kas dalyvaus prezidento rinkimuose: nežinomųjų vis mažiau

Apie kandidatūrą į LR Prezidento postą paskelbė penki asmenys

2024 metų gegužę vyks eiliniai Lietuvos Prezidento rinkimai. Jau trys asmenys oficialiai paskelbė, kad rinkimuose dalyvaus, tačiau dar ne vienas politikas ir visuomenės veikėjas apie tai garsiai kol kas neprabilo, nors spaudimo iš visuomenės patiria nemažai. Maža to, kai kurių jų visuomenėje kurtas kapitalas pats savaime rėkte rėkia, kad jis – ne veltui, o ruošiamas prieš kažką itin didelio ir svarbaus. 

Vienas iš kandidatų yra ir teisininkas Ignas Vėgėlė. Jau ilgą laiką reitinguose jis figūravęs kaip teorinis dabartinio prezidento Gitano Nausėdos konkurentas, jis prabilo ir apie realius planus dalyvauti rinkimuose.

„Tai iš tiesų yra labai didžiulis pasitikėjimas, tikrai didžiulis. Ir man, jei taip viską atsukus atgal, jis yra visiškai nelauktas<...>.

Tai duoda tikrai didžiulį stumtelėjimą neapgauti, nenuvilti tų žmonių, kurie deda viltis, mato manyje galimą pokytį politikoje, kitokio kalbėjimo, kitokių veiksmų pokytį.

Tai iš tiesų aš labai rimtai svarstau (apie kandidatavimą į prezidentus – ELTA) ir tai, kad tas pasitikėjimas išlieka – man būtų labai sunku priimti kitokį sprendimą“, – sakė I. Vėgėlė^[1].

Taip pat profesoriaus Igno Vėgėlės kandidatūrą kelia ir Petro Gražulio vadovaujama Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai).

”Tai vertybinis žmogus, kuris, nepaisant sisteminės klikos spaudimo, nepabūgo stoti tautos pusėn COVID-19 diktatūros metu. Ignas Vėgėlė ir šiandien drąsiai gina šeimų interesus, LGBT propogandos brukamoje gyvenimo įgūdžių pamokų akivaizdoje, nebijant Lietuvą užvaldančių konservatorių-liberalų spaudimo per užvaldytą viešąją erdvę ar bylų kėlimo.

Ignas Vėgėlė yra vienintelis stiprus, vertybinis ir sistemai nepriklausantis kandidatas, kuris gali laimėti ir laimės Lietuvos Respubliks Prezidento rinkimus”,- neslepia ambicijų Petro Gražulio vadovaujama partija.

Antras jau oficialiai patvirtintas kandidatas – „valstiečių“ siūlomas buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sakė, kad Lietuvos prezidentas turėtų užtikrinti atviros ir laisvos Lietuvos raidą.

„Mes norime matyti augančią, ekonomiškai stiprią Lietuvą, saugančią savo istoriją, kalbą, kultūrinį paveldą ir tradicijas. Mūsų nuomone, Aurelijus Veryga yra geriausias kandidatas, kuris turi politinį stuburą ir užtikrintą nepažeidžiamumą, aiškią Lietuvos viziją, su tradicinės šeimos puoselėjimu, palankios infrastruktūros šeimoms regionuose kūrimu, ko šiandien siekia absoliuti Lietuvos gyventojų dauguma“, – sako R. Karbauskis. 

Pats kandidatas sakė, kad tapęs šalies vadovu siektų, jog Lietuva būtų visapusiškai stipri, sauganti žmogaus gyvybę ir sveikatą, puoselėjanti darnią šeimą ir bendruomenę^[2].

Prezidento posto oficialiai siekti ketina ir neseniai naują politinę partiją subūręs Antanas Kandrotas-Celofanas.

Pasak jo, naujosios politinės partijos pagrindinė idėja yra puoselėti tautiškumą, jis pats ketina dalyvauti prezidento rinkimuose, o partija kels sąrašą Europos Parlamento, Seimo rinkimuose. 

„Mūsų pagrindinė mintis, kad mes turime saugoti Lietuvos papročius, kultūrą, tautinį identitetą, pastebim, vyksta netgi naikinimas tautos, aš nebijosiu šito žodžio pasakyti. Tautiškumas, čia yra vienas iš prioritetų“, – sakė visuomenėje gerai žinomas veikėjas^[3].

Daktaras Eduardas Vaitkus taip pat yra viešai pasakęs, kad ketina dalyvauti kitąmet vyksiančiuose prezidento irnkimuose. Jo teigimu, Lietuvos Respublikos Seimas yra didžiausia grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat kaip grėsmes jis įvardijo teismus ir valstybės saugumo departamentą.

Visuomenei jis yra sakęs, kad prezidentas turi būti nepartinis, o visų Lietuvos žmonių. 

„Todėl ir planuojame nuo rudens sukelti žmonių pasipriešinimo bangą aiškinant, ką gali prezidentas padaryti užsienio politikoje ir teisėsaugoje“, – tikino visuomenininkas^[4].

Jis savo pranešime spaudai teigė, kad mūsų šalis baigia susinaikinti – Lietuvos Konstitucijos ir Seimo nario priesaikos laužymas dabar yra kasdienybė, o kyšis teisėtai vadinamas paskola. Jo teigimu Lietuvos valdantieji toliau tęsia savo politiką, paklusniai vykdydami visus užsienio nurodymus, jau skelbia naują ultra siekį – mūšio lauke nugalėti branduolinę valstybę, nes visi tos valstybės gyventojai yra teroristai, kaip teigia kai kurie Seimo nariai.

„Todėl aš, Eduardas Vaitkus, sakau GANA ir kviečiu Lietuvoje įvesti Įstatymo diktatūrą. Konstatuoju – Lietuvos politinėje erdvėje nėra jėgos, kuri norėtų įgyvendinti šias elementarias, bet gyvybiškai svarbias užduotis. Todėl aš, Eduardas Vaitkus teikiu Lietuvos žmonėms savo kandidatūrą Prezidento rinkimuose ir kviečiu visus kanditatus viešai diskusijai – kaip sustabdyti Lietuvos naikinimą“,– teigia jis^[13].

Dabartinis prezidentas dėl naujų rinkimų neapsisprendęs

Šalies konstitucija numato, kad tą patį žmogų du kartus iš eilės į Prezidento postą išrinkti galima du kartus. Dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda turi, bent kol kas, realiausius šansus pakartoti 2019-ųjų metų pergalę.

Liepos mėnesį atlikta„Sprinter tyrimų“ apklausa parodė, kad už G. Nausėdą būtų balsavę 22,9 proc. apklaustųjų, kai birželį – 19,3 proc.

Advokatą I. Vėgelę palaikytų 8,6 proc. gyventojų, konservatorę Ingridą Šimonytę – 7,1 proc. gyventojų^[5].

Tačiau pats G. Nausėda apie savo planus kalba miglotai ir sako galutinį sprendimą paskelbsiąs iki metų galo. Vis dėlto politologai sako, kad jo kandidatūra, nors ir viešai neskelbiama, yra gana akivaizdi, o konkurencijos jis nors ir sulauks, tačiau ne pakankamai rimtos, kad turėtų jaudintis dėl perrinkimo.

Peticijoje renka parašus, kad kandidatuotų D. Grybauskaitė

Buvusi du kartus iš eilės išrinkta šalies prezidentė Dalia Grybauskatė buvo sakiusi, kad daugiau prezidento posto nesieks ir apskritai politikoje nedalyvaus. 

Vis dėlto yra žmonių, kurie vilties nepraranda ir net surašė peticiją, kuria prašo D. Grybauskaitę persigalvoti. 

„Teliko tik tūkstantėlis iki 10 tūkstančių pasirašymų!

Pasirašykim, kas nepasirašė. Ir pasitikrinkim savo spam katalogus, ar nenuėjo kur patvirtinimas į šoną.

Ir žinoma, kuo plačiau paplatinkim, nes kuo daugiau pasirašys, tuo labiau auga šansai, kad visgi Dalia Grybauskaitė sutiks dalyvauti rinkimuose.

Gal sutiks, gal ne, bet nuo mūsų čia daug priklauso ir mes galime padaryti įtaką. Svarbu yra daryti. Tai ir padarykime“, – ragino visuomenės veikėjas Ričardas Savukynas savo socialiniame tinkle^[6].

Tapinas apklausose – jau kaip kandidatas į Prezidentus, nors pats nieko nežada

Gana netikėtas likimo posūkis – žurnalistas Andrius Tapinas, nors žinomas jau labai seniai, šovė į tikras aukštumas su čekiukų skandalu, po kurio dalies Lietuvos gyventojų yra matomas kaip neblogas kandidatas į šalies vadovo postą. 

Vis dėlto Delfi kalbinti politologai A. Tapinui, kaip kandidatui, daug dėmesio neskiria, ir kalba apie tai, kad lietuviams, purtomiems skandalų, dabar norisi pastovumo ir stabilumo.

„Galbūt po truputį pradeda žmonės galvoti, už ką jie galėtų balsuoti ir koks bus pasirinkimas. Bet koks tas pasirinkimas? Dalis nebalsuos už konservatorius ir kas tada lieka? I. Vėgėlė, kuris yra pasižymėjęs kontraversiškais pasisakymais daliai irgi atkrenta. O G. Nausėda yra kaip stabilus variantas“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis^[7].

Vis dėlto kai kurie mano, kad nurašyti stabilias pozicijas išlaikančio A. Tapino nederėtų.

„Akivaizdu, kad visuoMeninkui Tapinui ruošiama, kaip ilgus metus šiose apklausose buvo daroma Nausėdai, pakilimo takas skrydžiui į Daukanto aikštę. Jei manote, kad jis puola konservatorius dėl savivaldos pinigų panaudojimo rimtai – manykite iš naujo. Galiu tik pakartoti, ką daug kartų sakiau: nenuvertinkite konservatorių strategų“, – savo socialiniame tinkle rašo Gintaras Furmanavičius^[8].

Pats A. Tapinas yra daug kartų sakęs, kad kandidatuoti niekur neketina.

Krašto apsaugoje – miglotos užuominos apie prezidento kėdę?

Populiarumo Ukrainos karo fone nemažai pelnęs Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas taip pat linksniuojamas, kaip vienas iš galimų kandidatų į prezidento postą. Visgi jis pats tokios idėjos nei patvirtina, nei paneigia. 

„Apsisprendžia pas mus, žinokit, rinkėjai dėl kandidatų taip pat, nes lapkričio 11-12 dienomis yra kandidatų galutinė atranka. Žinau, kad kelia. Žinau, kad aštuoniuose iš dešimties skyrių yra iškėlę. Tačiau palikime tai ateičiai“, – paklaustas ar dalyvaus rinkimuose sakė jis^[9]

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus, nors pats ir nekalba apie planus balotiruotis į prezidentus, turi savo palaikymo komandą. 

Režisierius Andrius Kairys subūrė 4 asmenų iniciatyvinę grupę, kuri ragins V. Tutkų pagalvoti apie sprendimą tapti šalies vadovu. Pasak A. Kairio. V. Tutkus – tinkamiausias kandidatas, daug metų politikoje, jo žodžiai atitinka darbus^[10].

Moterys į Lietuvos prezidento kėdę nesiveržia

Tarp galimų kandidačių į prezidentes yra ir Vilija Blinkevičiūtė, ir Živilė Pinskuvienė. Vis dėlto abi jos kratosi siūlymo balotiruotis.

Socialdemokratų partijos pirmininkė V. Blinkevičiūtė sakė apie rinkimus negalvojanti.

„Apie save šiai dienai nemąstau, nes dabar mes labai buvome susitelkę savivaldos rinkimams. Tikrai labai daug dirbome ir aš asmeniškai daug širdies, laiko ir nervų bei sveikatos tam atidaviau“, – Žinių radijui anksčiau yra sakiusi politikė^[11].

Tuo tarpu Širvintų merė Ž. Pinskuvienė gali kandidatuoti net ir ne visai to norėdama – apie jos kandidatūrą paskelbė jos vyras, tačiau ji pati juokdamasi sakė, esą jam dažnokai jūra būna iki kelių.

„Pinskui dažnai būna jūra iki kelių. Su manim tai nebuvo derinta. Bet vyras savo pozicijos nekeičia sako, kad suvažiavime mano kandidatūrą teiks. Suvažiavime ir išsiaiškinsime. Jei kas jau matuojasi Širvintų rajono mero kėdę, tai ramiai, aš toliau sėkmingai dirbsiu“, – kalbėjo politikė ^[12].