<h2>Parama ir pabėgėliams, ir migrantams</h2>
<p>Pirmadienį paskelbta, kad karo pabėgėlius iš Ukrainos priimantys lietuviai galės tikėtis 150 eurų siekiančios kompensacijos. Ši suma bus mokama už pirmąjį pabėgėlį. Už kiekvieną papildomą asmenį bus mokamos po 50 eurų siekiančios išmokos[1]. Tuo tarpu nelegaliai Lietuvos sieną kirtusiems migrantams ir toliau bus atriekiama nepalyginamai solidesnė suma. Prieglobsčio Lietuvoje negavusiems ir savo noru į kilmės šalį sutinkantiems grįžti neteisėtiems migrantams ir toliau bus mokama vienkartinė 1 000 eurų išmoka. Ši tvarka galios iki šių metų gegužės 21 dienos[2].</p>
<p>Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, išmokų, skiriamų už karo pabėgėlių iš Ukrainos apgyvendinimą, nereikėtų lyginti su išmokomis išvykstantiems neteisėtiems migrantams. Ministrės teigimu, migrantų krizės atveju tikslas – apsaugoti sieną ir valdyti tuos srautus, kurie neteisėtai kerta sieną į Lietuvą, o ukrainiečių karo pabėgėlių atveju – suteikti prieglobstį.</p>
<h2>Mokės ne ilgiau nei tris mėnesius</h2>
<p>Kompensacijos ukrainiečius priglaudusiems asmenims bus mokamos nuo antro mėnesio, kai Lietuvoje apgyvendinami pabėgėliai, tačiau ne ilgiau nei tris mėnesius.</p>
<p>Per šį laikotarpį pabėgėliai turėtų rasti darbą ir persikraustyti į išsinuomotą būstą.</p>
<p>Ministrės teigimu, pirmąjį mėnesį ukrainiečiai turėtų būti priimami neatlygintinai: būtent tokia praktika šiuo metu ir yra pastebima Lietuvoje.</p>
<p>Ilgainiui, daliai žmonių svarbi gali tapti finansinė paskata. Manoma, kad kai kurioms šeimoms ar asmenims papildomai išlaikomi žmonės būtų per didelė finansinė našta, todėl kompensacija gali būti vertinga.</p>
<blockquote>
<p>Tačiau realiai paskaičiavus, akivaizdu, kad valdžios skiriama kompensacija nelabai turi ką bendro ne tik su jos įsivaizdavimu, kad tokia kompensacija gali būti vertinga finansinė paskata, bet ir su realybe. Išeina taip, kad lietuvis, priglaudęs ukrainietį, jo išlaikymui per dieną galėtų skirti 5 eurus, o kitiems jo šeimos nariams – maždaug po 1,66 euro.</p>
</blockquote>
<p>Kompensacijos priimantiems ukrainiečius bus mokamos ir siekiant paskatinti papildomų būstų bei kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus suteikti apgyvendinimą ukrainiečiams, padidinti gyvenamųjų vietų pasiūlymą.</p>
<blockquote>
<p>„Dabar mums labai svarbu padidinti būstų pasiūlą, kad vis didėjantys atbėgančių į Lietuvą žmonių srautai galėtų kuo greičiu būti apgyvendinami visose Lietuvos savivaldybėse“, – pažymi ministrė.</p>
</blockquote>
<p>Ministrė M. Navickienė teigia, kad išmokos dydis nepriklausys nuo to, kurioje Lietuvos vietovėje ukrainiečiai bus priglaudžiami. Asmenys, kurie šiuo metu yra priglaudę karo pabėgėlius iš Ukrainos ir norėtų gauti kompensacijas, turėtų kreiptis į vietos savivaldybę, kur registruotas ukrainiečiams užleistas būstas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/christian-dubovan-y_x747yshlw-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pabėgėliai paramą gaus ir tiesiogiai</h2>
<p>Seimas jau yra pritaręs siūlymui skirti laikinąją apsaugą ukrainiečiams. Tai reiškia, kad pabėgėliai galės gauti socialinę paramą vieneriems metams. Prireikus, parama galės būti pratęsta dar vieneriems metams.</p>
<p>Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įsipareigoja pabėgėliams iš Ukrainos skirti vienkartinę paramą įsikūrimui, išmokas vaikams, globos (rūpybos) išmokas, šalpos pensijas, tikslines kompensacijas žmonėms su negalia.</p>
<p>Ukrainiečiams Lietuvoje priklausys ir mėnesinė kompensacija ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo išlaidoms apmokėti[3]. Jie taip pat turės teisę į slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas.</p>
<blockquote>
<p>Pagalbos sulauks ir pensininkai, kurie gyvena Lietuvoje, bet gauna pensijas iš Ukrainos. Kadangi Ukrainos mokamos pensijos yra labai mažos, vidutinė pensija siekia tik 60 eurų, šiems žmonėms bus primokamos tokios išmokos, kad siektų šalpos pensijos dydį.</p>
</blockquote>
<p>Siekiant užtikrinti nuo karo pabėgusių Ukrainos žmonių minimalius poreikius ir pragyvenimą Lietuvoje, savivaldybės gali teikti jiems ir papildomą socialinę paramą, pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę ar sąlyginę pašalpą.</p>
<p>Laikinąją apsaugą Lietuvoje gavę ukrainiečiai, kurie neturės pajamų, turės teisę gauti socialinę pašalpą, taip pat būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas.</p>
<h2>Opozicija kalba apie didesnės paramos poreikį</h2>
<p>Vyriausybės sprendimui dėl nuo karo bėgančių ukrainiečių apgyvendinimui skiriamų išmokų nepritaria opozicija.</p>
<p>Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas teigia, kad analogiškus paramos paketus taiko ir kitos valstybės, priimančios pabėgėlius iš Ukrainos, tačiau tokios išmokos kitur yra ženkliai didesnės, o Lietuvoje numatytos kompensacijos yra nepakankamos.</p>
<p>Lietuvos valstiečių ir žaliųjų atstovas Aurelijus Veryga taip pat kritikuoja Vyriausybės sprendimą dėl kompensacijų.</p>
<p>Jis kvestionuoja sprendimą paramą skirti tik nuo antro mėnesio ir tik trijų mėnesių periodui. A. Veryga pažymi, kad ir kompensacijos suma yra juokinga, ypač atsižvelgiant į tai, kiek Lietuvoje viskas kainuoja[4].</p>
<p>***</p>
<p>Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje jau registravosi apie 25 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, daugiau nei 10 tūkst. iš jų – nepilnamečiai.</p>
