Karas nesibaigė, tačiau norima atstatinėti tai, kas bet kuriuo metu vėl gali būti sugriauta
Lietuvos biudžeto skylė vis platėja, o jos lopymui valdantieji prigalvoja vis naujų mokesčių arba didina jau įvestus, tačiau tai nestabdo nuo plačių užmojų – šalis itin dosniai prisideda prie Ukrainos atstatymo. Tam Lietuva skyrė net 10 mln. eurų, kurie bus naudojami jau dabar, nors Rusija vis dar aktyviai apšaudo Ukrainos gyvenvietes įvairiais ginklais ir sunkiąja artilerija.
Premjerė Ingrida Šimonytė, antradienį dalyvaudama Lugane vykusioje Ukrainos reformų konferencijoje, sakė[1]:
„Kai praėjusiais metais Ukrainos reformų konferencija vyko Lietuvoje, vargiai galėjome įsivaizduoti, kad šiandien mūsų susitikimas vyks Rusijos vykdomo plataus masto karo prieš Ukrainą ir demokratinį pasaulį sąlygomis. Dėkoju renginio šeimininkams Šveicarijai ir Ukrainai už tai, kad efektyviai adaptavo šį formatą ir suteikė bene pirmąją galimybę aptarti mūsų bendrą darbą siekiant atstatyti Ukrainą. Lenkiu galvą prieš Ukrainos valdžios institucijas, viešąjį ir privatųjį sektorius ir neįtikėtinai stiprią pilietinę visuomenę už jūsų ištvermę, vienybę ir ryžtą ne atidėti reformas, kol bus pasiekta pergalė, bet atvirkščiai – paspartinti jų vykdymą, siekti rezultatų ir atstatyti dar geresnę Ukrainą.“
Lietuvos Vyriausybės vadovė viešai džiaugėsi, kad Ukrainos atstatymas nebuvo atidėtas, o netgi atvirkščiai – dar labiau paspartintas ir prie jo ženkliai prisideda Lietuva.
Sugriautų vietovių atstatymas vykdomas stengiantis vėl išgražinti visas atkovotas žemes. Ir nors tai skamba kaip teigiamas žingsnis, I. Šimonytė pamiršta paminėti, kad tos pačios atkovotos žemės bet kuriuo metu gali ir vėl būti apšaudytos ar užimtos rusų karių taip dar sykį sugriaunant visą infrastruktūrą.
Atstatyta mokykla ir vėl suniokota rusų puolimo metu
O tokia grėsmė – visiškai reali ir jau galima rasti tą patvirtinančių pavyzdžių.
Su Lietuvos pagalba jau buvo atstatyta ir moderniai įrengta mokykla Avdijivkoje Ukrainos Donecko srityje. Tam Lietuva skyrė net 1 mln. eurų ir mokyklos įrengimas iki šiol buvo laikomas didžiausiu Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektu Ukrainoje. Tačiau gegužės pabaigoje ši vietovė ir vėl sulaukė Rusijos atakų, po kurių mokykla užsiliepsnojo ir gaisro nebuvo įmanoma iš karto užgesinti, nes apšaudymai niekaip nesiliovė.
Centrinės projektų valdymo agentūros atstovas A. Žarnovskis, kuravęs vadinamosios lietuviškos mokyklos atkūrimo darbus, sakė[2]:
„Prieš savaitę buvo sunaikinta kita mokykla – Nr. 1. O mūsų rekonstruota – antroji mokykla – šiuo metu dega. Yra pranešimų, kad gesinti neįmanoma dėl intensyvių apšaudymų. Tai, kad mokyklos tampa taikiniais, kas vyksta nuolat Ukrainoje, yra šio karo siaubas.“
Žinoma, ši mokykla buvo atstatyta ne dabar, o po 2014-aisiais vykusių atakų. Tačiau duris spėjo atverti tik praėjusį rugsėjį. Niekas negali garantuoti, jog tokia pati lemtis neištiks visų tų pastatų, kurie bus atkurti už dosnią Lietuvos bei kitų šalių paramą, taip nepamatuotai skubant ir neįvertinant, jog galbūt dar ne laikas pradėti masinio atstatymo darbų. Juk Rusija itin mėgsta taikytis į darželius, mokyklas ir kitus svarbius objektus, visiškai nepaisydama fakto, jog juose būna vaikai ir civiliai suaugusieji.
Lietuvos indėlis padedant Ukrainai jau viršija pusę milijardo eurų
Be to, kol kas neaišku ir kaip už Ukrainos niokojimą atsakys Rusija. Nors premjerės teigimu tinkamiausias ir teisingiausias būdas telkti finansavimą, jog būtų atstatyta Ukraina – tai sankcijomis įšaldyto Rusijos turto konfiskavimas, tačiau kol kas šalis atstatinėjama tik tokių dosnių sąjungininkių kaip Lietuva lėšomis.
I. Šimonytė sakė:
„Negalime prikelti Rusijos nužudytų žmonių, bet turime realią galimybę priversti agresorius sumokėti reparacijas. Nes bent kartą šie pinigai laikomi mūsų bankuose ir prišvartuoti mūsų prieplaukose. Raginu Europos Sąjungą ir visas Europos Sąjungai nepriklausančias valstybes, kurios įvedė sankcijas, sukurti teisinį turto konfiskavimo mechanizmą ir paversti sankcijas iš tiesų veiksmingomis.“
Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis yra viešai pritaręs[3], kad suniokota šalis turėtų būti atstatinėjama konfiskuojant Rusijos turtą. Jis taip pat paminėjo, kad iš viso prireiks 717,4 mlrd. eurų, kad Ukrainos gyventojai išvystų pilnai atkurtą šalį. Tačiau Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis visgi pabrėžia, kad atstatymas yra „bendra viso demokratinio pasaulio užduotis“, kuri pasitarnaus taikai pasaulyje. Taigi, galima spėti, kad ateityje ir toliau bus smarkiai remiamasi į kitų šalių paramą.
O I. Šimonytė panašu, jog su džiaugsmu siūlo didelę paramą iš savų sunkumų turinčios Lietuvos kišenės.
Nors ekonomistai vis garsiau kalba apie didelę finansinę krizę, sunkėsiančią Lietuvos gyventojus, tačiau premjerė jau atseikėjo Ukrainai 10 mln. eurų ir ragina visas šalis bei organizacijas aktyviai planuoti Ukrainos atstatymą.
Be to, Vyriausybės vadovė prasitarė, kad Lietuva dar prieš tai Ukrainos paramai skyrė daugiau nei pusę milijardo eurų ir ši suma toliau auga:
„Galiausiai turime tęsti ir spartinti karinę, humanitarinę ir finansinę pagalbą, kad Ukraina laimėtų šį karą greičiau. Lietuvos dvišalės pagalbos Ukrainai ir paramos pabėgėliams iš Ukrainos mūsų šalyje apimtys viršija pusę milijardo eurų. Lietuva perves papildomus 10 mln. eurų Ukrainos nacionaliniam bankui neatidėliotiniems atstatymo darbams. Lietuva rems Ukrainą iki jūsų ir mūsų pergalės! Ir po jos. Слава Украïнi!“
Kokiu pagrindu be jau skirtų pinigų bus atriekti dar 10 mln. eurų – neaišku. Juk skiriant pinigus iš biudžeto bet kurioje Lietuvos savivaldybėje, privaloma paruošti detalius sprendimų projektus ir teikti juos svarstymui. Sprendimai priimami ne vieno žmogaus iniciatyva, o tik pritarus rajonų taryboms. Tai užtrunka gan ilgai ir reikalauja ne tik ilgų diskusijų su specialistais, bet ir gerai apgalvotų planų, kuriuose argumentuojama kam ir kodėl reikalinga tam tikra suma pinigų. Tačiau greitai ir pakankamai didelei paramai Ukrainos atstatymui, kuri vis dar nespėjo užbaigti karo, skiriami pinigai skubos tvarka. Ar Lietuva tikrai gali sau tai leisti ir ar šiai šaliai tai nėra pernelyg didelė prabanga?
