Karo metu ukrainiečiai palaiko net ir korumpuotą valdžią
Šiuo metu didelė dalis ukrainiečių palankiai vertina prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Razumkovo centro atliktos apklausos duomenimis, beveik 60 proc. ukrainiečių praėjusių metų politiku įvardijo būtent V. Zelenskį.
Šių metų sausį KIIS apklausos dėl pasitikėjimo įvairiomis šalies institucijomis duomenimis, V. Zelenskiu pasitiki 84 proc. šalies gyventojų. Tai milžiniškas teigiamas pokytis, jeigu atsižvelgtume į tai, kad dar 2021 m. gruodį apie 58 proc. ukrainiečių manė, kad jis neturėtų kandidatuoti antrai kadencijai.
Praėjusių metų spalio mėnesio „Rating“ atskleidžia didžiulį piliečių pasitikėjimą visos Ukrainos vyriausybės veiksmais: daugiau nei 86 proc. respondentų mano, kad reikalai Ukrainoje juda teisinga linkme. Šis vertinimas dominuoja visuose regionuose ir visose amžiaus grupėse.
Toks teigiamas valdžios įvertinimas ir piliečių susitelkimas šiuo metu būdingas tikriausiai tik Ukrainai. Karas suvienijo tiek politinius oponentus, tiek eilinius civilius. Panaikino skirtumus tarp miestiečių ir kaimo vietovių gyventojų, tarp išsilavinusių ir ne, daugiau bei mažiau uždirbančiųjų.
Esminis klausimas tapo išgyvenimas, šalies kova su Rusija ir laisvės bei nepriklausomybės siekis. Ši pastebima vienybė vadinama „susitelkimo aplink vėliavą“ efektu: situacija, kai iškilus realiai egzistencinei grėsmei, parama šalies vyriausybei ir lyderiams auga.
Iš tiesų, po Rusijos invazijos į Ukrainą visuomenė tarsi buvo priversta remti vyriausybę, o net buvę V. Zelenskio kritikai turėjo pritilti. Vis dėlto, šalies problemos ir net skaidrumo stokojantys valdžios pareigūnų ryšiai niekur nedingo, korupcija toliau klesti pilnu pajėgumu, o parodomieji veiksmai su ja kovoti yra skiriami tik Vakarų akims.
Spaudžiama Vakarų, Ukraina imasi parodomųjų kovų su korupcija
Karui Ukrainoje prasidėjus, šalis kasdien sulaukia Vakarų paramos: nuo maisto produktų ir rūbų namų netekusiems piliečiams, iki ginklų kariams bei milijardų dolerių vyriausybei bei visai valstybei išlaikyti.
Dėl neišsenkančių paramos srautų koordinavimo skaidrumo V. Zelenskis patiria spaudimą iš Vakarų. Vieno po kito korupcinio skandalo krečiama Ukraina turi rodyti atskaitingumą ir užtikrinti, kad Vakarų parama atitenka tiems, kam jos labiausiai reikia.
„Tai yra Vakarų bandymas skirti lėšų Ukrainai ir jie nori įsitikinti, kad tai yra daroma skaidriai, kad jos yra išleistos pagal paskirtį. Svarbu, kad Ukrainos sistema įrodytų, jog iš tikrųjų gali kovoti su korupcija“, – sako Orysia Lutsevych, Londono „Chatham House“ mokslo darbuotoja.
Tačiau kova su korupcija nebus lengvesnė nei kova su Rusijos pajėgomis. Problemų kilti gali ne tik dėl ilgametės korupcinės praktikos, bet ir dėl paties V. Zelenskio neaiškios praeities ir ryšių su korumpuotais asmenimis.
Nuo pat jo išrinkimo į valdžią 2019 m. JAV pareigūnams nerimą kėlė jo ryšiai su Ihoriu Kolomoiskiu. Šiam priklauso televizijos kanalas, kuris išgarsino tuomet dar tik aktorių V. Zelenskį. Vėliau tas pats kanalas rėmė į politiką žengti užsigeidusio V. Zelenskio rinkimų kampaniją.
O pastarosiomis savaitėmis, nepriklausomų Ukrainos žurnalistų pastangomis Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) įvykdė aibę kratų, viena jų – to paties I. Komomoiskio namuose. Po Sovietų Sąjungos žlugimo I. Kolomoiskis Ukrainoje įgijo didžiulę galią.
Po 2014 m. Rusijos invazijos jis trumpam buvo paskirtas Ukrainos Dniepro srities gubernatoriumi, bet po nesutarimų su tuomete vyriausybe jis padėjo V. Zelenskiui ateiti į valdžią. Tačiau nuo pat išrinkimo V. Zelenskis viešai laikėsi atokiai nuo I. Kolomoiskio ir tai darė ne be reikalo.
JAV kaltina jį finansiniais pažeidimais jo kontroliuojamame banke „PrivatBank“. 2021 m. jam buvo įvestos JAV sankcijos, o 2022 m. jam buvo pateikti federaliniai kaltinimai dėl sukčiavimo ir turto pasisavinimo.
Taigi, nors V. Zelenskis sulaukia didelio visuomenės palaikymo dėl to, kaip vadovauja Ukrainos pasipriešinimui invazijai, tačiau abejonės dėl jų ryšių niekur nedingo.
„Buvo daug abejonių, ar jis tikrai pasirengęs keisti Ukrainos sistemą. Jis dar turi įrodyti, kad gali padėti sistemai kovoti su korupcija, o ne jai trukdyti tai daryti“, – sako O. Lutsevych.
Atlaidus požiūris į korupciją dangstomas karu
Net dabar, kai Ukrainoje vyksta karas su Rusija, kovos su korupcija agentūros darbo turi į valias. Jau keletą mėnesių glaudžiai bendradarbiaudamos su saugumo pajėgomis jos kasdien praneša apie kratas ir įtarimus įvairioms Ukrainos valdžios asmenybėms.
Įdomu tai, kad teisėsauga ir antikorupcinės agentūros anksčiau nebendradarbiavo; jų interesai tik dabar sutampa bene pirmą kartą – dabar visi siekia nesuteršti šalies vardo ir toliau užsitikrinti Vakarų paramą.
Tai padaryti siekiama net ir su šou elementų turinčiomis kratomis ir parodomaisiais teisiniais procesais. Galima abejoti ar aukšto rango valdžios pareigūnai būtų buvę nubausti už korupcines machinacijas jei ne nepriklausomų žurnalistų indėlis atskleidžiant klastą ne tik eiliniams ukrainiečiams, tačiau ir Vakarų auditorijoms.
Kovos su korupcija akivaizdžiai suaktyvėjo: prieš kelerius metus pradėtos bylos dabar nagrinėjamos sparčiau, o sulaikymai, kratos ir įtarimai apima vis platesnį aukščiausių pareigūnų ratą.
Sutapimas ar ne, bet kova su korupcija aktuali vėl tapo ir patiems ukrainiečiams net ir karo akivaizdoje. Ir neatsitiktinai, o dėl to, kad prie sienos prispausta valdžia su V. Zelenskiu priešakyje buvo priversta pripažinti korupcijos mastą.
Dar praėjusių metų balandį olandų žurnalistė pokalbyje su V. Zelenskiu sakė, kad „Ukrainoje vis dar egzistuoja korupcija ir karas to nepakeitė“.
V. Zelenskis tada neslėpė pasipiktinimo:
„Ar jūs kada nors gyvenote čia, Ukrainoje? Ne. Kaip galite sakyti, kad dabar Ukrainoje yra korupcija?“, – piktinosi jis, nors ir sutiko, kad problemų Ukrainoje yra.
Tačiau vien 2023 m. sausio pradžioje teisėsaugos pareigūnai atskleidė daugiau nei 10 aukšto rango pareigūnų, dalyvavusių lėšų pasisavinimo schemoje. Abejotina, kad pats V. Zelenskis apie tai galėjo nežinoti anksčiau.
