<h2>Karas Ukrainoje gali užtrukti</h2>
<p>Karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik šešis mėnesius. Nors Ukrainoje ir toliau žūsta nekalti civiliai, Vakarų sąjungininkai ima jausti karo nuovargį, kalbėti apie iššūkius, kuriuos sukelia parama Ukrainai ir net svarstyti galimus taikos derybų scenarijus.</p>
<p>Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis toliau viešai demonstruoja optimizmą dėl konflikto eigos ir net neseniai teigė, jog viliasi, kad karas jo šalyje baigsis iki 2023 m. Vis dėlto ekspertai ir analitikai nėra tuo užtikrinti ir ragina pažvelgti tiesai į akis[1].</p>
<p>Jungtinės Karalystės karinės žvalgybos vadovas mano , kad nei Rusija, nei Ukraina šiais metais nebesiims jokių ryžtingų karinių veiksmų. Generolas Džimas Hokenhullas mano, kad pasaulis turi būti atsargus vertinant konfliktą ir išreiškė nerimą dėl galimybės, jog Rusija panaudos branduolinį ginklą[2].</p>
<p>Jungtinės Karalystės karinės žvalgybos vadovo teigimu, dabartinė situacija signalizuoja apie ilgą konfliktą. Tokias spekuliacijas patvirtina ir Ukrainos patiriami sunkumai dėl prastos kokybės ginkluotės bei senkančios karių jėgos. </p>
<h2>Ukrainos proveržį gali sustabdyti Rusijos grasinimai panaudoti branduolinį ginklą</h2>
<p>Generolas Dž. Hockenhullas teigia, kad Rusija, patyrusi didelių nuostolių, šiuo metu akivaizdžiai stengiasi sukaupti daugiau pajėgų ir turi perkelti dalį savo karių iš Donbaso į pietus, kur, anot jo, patiria didelį spaudimą iš Ukrainos pajėgų Chersone ir jo apylinkėse.</p>
<p>Nepaisant to, Dž. Hockenhullas akcentuoja, jog nerealu tikėtis, kad artimiausiais mėnesiais vyks lemiami pokyčiai Ukrainos Pietuose. Nors generolas teigia suprantantis Ukrainos norą susigrąžinti teritoriją, jis nemano, kad šiemet kuri nors pusė imsis lemiamų veiksmų.</p>
<p>Dž. Hockenhullo teigimu, šiuo metu menkai tikėtinas ir branduolinio ginklo panaudojimo scenarijus. Vis dėlto, ekspertas akcentuoja, kad tokius galimus Rusijos planus būtina atidžiai stebėti. </p>
<blockquote>
<p>„Tikimybė, kad jie bus panaudoti, gali pasikeisti, jei pasikeis mūšio lauko dinamika", – teigia ekspertas.</p>
</blockquote>
<h2>Puolimas Pietuose Ukrainai gali suteikti pranašumą</h2>
<p>Nors ekspertai kol kas nemato realaus ir įtikinamo preteksto Ukrainos pergalei, atakuojamos šalies kariai neseniai pradėjo naują Pietų teritorijų puolimą. To pavyzdys – drąsiai atakuota Rusijos oro pajėgų bazė Kryme, Juodosios jūros pakrantėje[3].</p>
<blockquote>
<p>Per sprogimus bazėje buvo sunaikinti net devyni Rusijos lėktuvai.</p>
</blockquote>
<p>Šia ataka Ukraina akivaizdžiai tikisi perimti kontrolę prieš Rusijos pajėgas. Vis dėlto, tai rizikinga strategija.</p>
<p>Nors Vakarų sąjungininkai ir JAV prezidento Joe Bideno administracija teigia, kad suteikia Ukrainai visų reikalingų ginklų, amunicijos ir mokymų, kurių jai reikia, kad laimėtų šį mūšį, Ukrainos ir Rusijos galios santykis toli gražu nėra tolygus.</p>
<blockquote>
<p>Įtemptai situacijai nepadeda ir netiesioginis JAV įsitraukimas į konfliktą. Rusija neseniai viešai apkaltino JAV, kad ši teikia Kijevui žvalgybinę informaciją, kuri padeda pulti Rusijos pajėgas.</p>
</blockquote>
<p>Rugpjūčio 1 d. Londono dienraštyje „Daily Telegraph" pasirodė pranešimas, kuriame karinės žvalgybos vadovo pavaduotojas, Ukrainos generolas majoras Vadimas Skibickis teigė, kad „mes naudojamės realiuoju laiku gaunama informacija iš JAV, nukreipdami raketų HIMARS atakas prieš Rusijos degalų ir amunicijos atsargas".</p>
<p>Netrukus ši informacija sulaukė Rusijos dėmesio.</p>
<blockquote>
<p>„Kokio dar reikia patvirtinimo apie JAV dalyvavimą karo veiksmuose Ukrainoje? Visa tai neginčijamai įrodo, kad Vašingtonas, priešingai nei teigia Baltieji rūmai ir Pentagonas, yra tiesiogiai įsitraukęs į konfliktą Ukrainoje", – piktinosi Rusijos Gynybos ministerijos atstovas spaudai generolas majoras Igoris Konašenkovas.</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu Pentagono atstovas spaudai pateikė tokį atsaką:</p>
<blockquote>
<p>„Mes teikiame ukrainiečiams išsamią, laiku gautą informaciją, kad padėtume jiems suprasti jiems kylančias grėsmes ir apginti savo šalį nuo Rusijos agresijos." </p>
</blockquote>
<h2>Paskutinės Ukrainos pergalės suteikia vilčių</h2>
<p>Pastaruoju metu Ukraina sugebėjo smogti į jautriausius Rusijos kariuomenės taškus. Ukrainos kariai suorganizavo ataką Rytuose esančiame Luhansko regione. Ukraina smogė Rusijos bazei Rytų Ukrainoje, kurioje buvo įsikūrę privačios karinės grupės „Vagner" kariai[4].</p>
<p>Praėjusį antradienį Kryme nugriaudėjo keli galingi sprogimai, sunaikinę nemažą dalį Juodosios jūros laivyno 43-ojo jūrų aviacijos pulko. Pasak anonimu likti norinčio Ukrainos pareigūno, tą išpuolį iš dalies įvykdė specialiųjų pajėgų karininkai, dirbę su vietos kovotojais.</p>
<p>Tuo tarpu šio antradienio rytą Rusijos amunicijos sandėlyje okupuotame Krymo pusiasalyje nugriaudėjo didžiulis sprogimas[5]. Aukšto rango Ukrainos pareigūnas teigė, kad už sprogimą atsakingas užnugaryje veikiantis elitinis Ukrainos karinis dalinys.</p>
<p>Rusijos gynybos ministerija išplatintame pareiškime nurodė, kad sprogimas buvo „sabotažo aktas". Vis dėlto, dar iki šio mėnesio pradžios Krymas atrodė gerai apsaugotas nuo Ukrainos atakų, tačiau pastarosiomis savaitėmis situacija kinta.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/julia-rekamie-zby-ph6valw-unsplash-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Prasilaužimas gali ir neįvykti</h2>
<p>Efektyviai tęsti pasipriešinimą prieš okupantus Ukrainai sutrukdyti gali ir nepakankama partnerių parama. Skelbiama, kad iš 2 000 Vokietijos Ukrainai suteiktų sunkiosios ginkluotės vienetų, naudoti tinkami yra tik maždaug trečdalis; dalis ginkluotės yra sugedusi ir neveikianti[6].</p>
<p>Pastebėta tai, kad gedimai nėra susiję su ginkluotės vienetų panaudojimu karo veiksmuose. Šiomis aplinkybėmis Ukrainos pusė išreiškė pageidavimą gauti daugiau atsarginių dalių ginklams sutaisyti, tačiau akivaizdu, kad tai užtruks.</p>
<p>Pastarosiomis savaitėmis Vakarų šalys dar kartą pažadėjo ir toliau siųsti ginklų Ukrainai. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigė, kad Vokietija ir toliau siūs ginkluotės Ukrainai, o Jungtinė Karalystė ir Danija taip pat prisiėmė daugiau įsipareigojimų stiprinti Ukrainos gynybą[7].</p>
<p>Vis dėlto, to gali nepakakti. Ukrainos kariuomenės tankų brigados šiuo metu yra ypač išsklaidytos, o dėl šios priežasties, Ukrainos kariuomenė negali vykdyti spartesnio kontrpuolimo Pietuose.</p>
<p>Nors viešai prieinamoje informacijoje neatskleidžiama, kiek Ukrainos kariuomenė turi tankų brigadų, šiuo metu atrodo, kad jų nepakanka siekiant suduoti reikšmingus smūgius rusams[8].</p>
<p>Be to, tikėtina, kad daugelis tankų yra apgadinti ir laukia remonto, o dešimtys tūkstančių geriausių Ukrainos karių žuvo arba buvo sužeisti. Tiek techniką, tiek karius ir jų įgūdžius nėra lengva pakeisti. Ukrainos valdžios atstovų neseniai paviešinta informacija atskleidė, kad per dieną kare žūsta nuo 100 iki 1 000 karių. </p>
