<h2>Vietoj gulėjimo ant sofos – mankšta namuose arba ilgas pasivaikščiojimas miške</h2>
<p>Dažniausiai daugelis esame užsikasę darbais ir planais. Darbas, namai, šeima, būtiniausių prekių apsipirkimas, galbūt savaitgalio išvyka – laiko sau lieka ne visada, o jei jo ir atrandame – norisi tik prigulti, ištiesti kojas, galbūt paskaityti gerą knygą. Tikrai ne kiekvienas yra pasiruošęs skubėti į sporto salę ar bent jau išeiti į lauką ir gerai pramankštinti kojas. O be reikalo – juk judėjimas užtikrina palankią mūsų psichologinę būseną bei tvirtą fiziškumą.</p>
<p>Tiesa, kai kurie lietuvių įpročiai, regis, pakito per karantiną. Kaip skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užsakymu, bendrovės „Spinter“ atlikta šalies gyventojų apklausa, per pandemijos laikotarpį tautiečių fizinis aktyvumas tik išaugo, nors iš pirmo žvilgsnio ir būtų galima susidaryti priešingą nuomonę – juk dalį praėjusių bei šių metų gyvenome griežtame karantine. Vis tik, situacija priešinga: daugeliui išėjimas į lauką ir pasivaikščiojimas tapo bene vienintele pramoga. Be to, skiriant daugiau laiko sau, tapo aktualu sustiprinti sveikatą.</p>
<p>Tyrimo „Šalies gyventojų sportavimo ir fizinio aktyvumo“ duomenys rodo, kad nuo 2019 metų iki 2021 m. rudens gyventojų fizinis aktyvumas padidėjo 3 procentais (nuo 64 proc. iki 67 proc.). Tokius rodiklius itin palankiai vertina švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas:</p>
<blockquote>
<p>„Tai labai gera žinia. Per pastaruosius dvejus metus išgyvenome du karantinus: mažėjo mūsų mobilumas, dirbome iš namų, dar daugiau laiko leidome prie ekranų. Bet apklausos rezultatai rodo, kad pandemija netapo kliūtimi būti fiziškai aktyviems. Priešingai – pandemija gal net paskatino rūpintis savimi. Galbūt jau galime daryti prielaidą, kad mūsų visuomenė tampa vis atidesnė savo savijautai, sąmoningesnė ir vertina fizinio aktyvumo teikiamą naudą sveikatai“, – teigia viceministras[1].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/madison-lavern-cdjcacaaplu-unsplash.jpg" alt="Joga" /></p>
<h2>Populiariausias judėjimo būdas – pasivaikščiojimas</h2>
<p>Tyrimas atskleidė ne vieną įdomų faktą apie lietuvių sportinį aktyvumą bei judėjimą. Duomenys rodo, kad net 67 proc. respondentų periodiškai mankštinasi ar užsiima kita aktyvia veikla. Tuo tarpu visiškai nesportuoja 33 proc. tyrime dalyvavusių. Kai panašaus tipo apklausa buvo atlikta 2013-ais, sportuojančiųjų buvo fiksuota bene dvigubai mažiau: tada, teigiančių, jog sportuoja ar mankštinasi periodiškai buvo 38 proc.</p>
<p>Be to, naudinga išskirti, kad nemenka dalis, 43 proc. apklaustųjų, teigia, kad sportuoja itin dažnai: nuo 1 iki 5 kartų per savaitę. 24 proc. apklaustųjų teigė sportuojantys retai: 1-3 kartus per mėnesį ar dar rečiau. Kaip atskleidžia tyrimo duomenys, dažniau sportuoja vyrai, 15-54 metų amžiaus, aukščiausio išsilavinimo lygio, didžiausių pajamų grupės atstovai bei didmiesčių gyventojai.</p>
<p>Atskleista ir daugiau įdomių faktų, pavyzdžiui, populiariausi mankštos bei judėjimo būdai:</p>
<ul>
<li>21 proc. užsiima vaikščiojimu;</li>
<li>18 proc. užsiima bėgimu;</li>
<li>16 proc. atlieka mankštą namie, ant kilimėlio;</li>
<li>11 proc. renkasi dviračių sportą;</li>
<li>7 proc. lankosi treniruoklių salėje arba grupinėse treniruotėse;</li>
<li>7 proc. žaidžia krepšinį;</li>
<li>6 proc. renkasi plaukimą;</li>
<li>4 proc. užsiima joga;</li>
<li>3 proc. žaidžia tenisą;</li>
<li>3 proc. žaidžia futbolą[2].</li>
</ul>
<p><img src="77_CDN_URL/images/anastase-maragos-7kepupb8vnk-unsplash.jpg" alt="Sportas" /></p>
<h2>Vyrai sportuoja dėl azarto, moterys – dėl išvaizdos pokyčių</h2>
<p>Apklaustieji pateikia skirtingas sportavimo bei fizinio aktyvumo priežastis. 74 proc. siekia stiprinti sveikatą bei fizinį pajėgumą. 40 proc. renkasi aktyvų poilsį kaip atsipalaidavimo būdą. 35 proc. sportuoja dėl siekio pagerinti išvaizdą bei atsikratyti papildomo svorio. 8 proc. sportuoja dėl lenktyniavimo dvasios, 7 proc. siekia įgyti naujų įgūdžių, o 6 proc. respondentų, sportuodami tikisi patenkinti bendravimo poreikį.</p>
<p>Įdomus ir tokių pasirinkimų demografinis pasiskirstymas. Pastebima, kad dėl sveikatos labiau linkę sportuoti didesnes mėnesines pajamas gaunantys asmenys. Dėl išvaizdos mankštinasi moterys ir aukštesnio išsilavinimo lygio žmonės. Vyrai yra labiau linkę varžytis ir sportuoti dėl azarto. Tyrime dalyvavo daugiau nei 1000 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 75 metų amžiaus.</p>
