Kanadoje restoranų tinklas iš klientų pradeda imti anglies dioksido mokestį

Valgote kavinėje? Susimokėkite už anglies dvideginį!

Kanadoje, Toronte esantis vienas restoranų tinklas ėmėsi neeilinės iniciatyvos: nusprendė iš visų klientų imti mokestį už anglies dioksido išmetimą, susijusį su kiekviena sąskaita^[1].

„Goodfellas Wood Oven Pizza“ restoranų tinklas turi septynis padalinius Toronto apylinkėse ir nuo šiol į visus savo užsakymus įtraukia 2 proc. anglies dvideginio mokestį.

Kvitų apačioje tinklas pateikia šio mokesčio pagrindimą: „Tai, ką valgome, skatina klimato kaitą. Prie kiekvienos restorano sąskaitos pridėjus 2 proc. mokestį, skirtą investicijoms į anglies dvideginio surinkimą, padėsime kompensuoti mūsų paliekamą anglies pėdsaką.“

Mokestis nustebino lankytojus

Į šį mokestį greitai dėmesį atkreipė ir patys restorano lankytojai. Užsienio žiniasklaidai vienas jų, Džozefas Kristanas, pasakojo, kad atėjęs švęsti draugo gimtadienio į „Goodfellas Wood Oven Pizza“ restoraną Toronte, pastebėjo netikėtą mokestį.

„Puikiai pavalgėme, gėrimai liejosi, buvo puikiai praleistas laikas“, – sakė jis, tik išeidamas iš restorano atidžiau pažvelgęs į sąskaitą ir pastebėjęs naują mokestį.

Dž. Kristiano ir jo draugų sąskaitoje naujasis mokestis sudarė 3 dolerius su trupučiu. Jis sakė, kad tai pirmas kartas, kai bet kur Kanadoje restorano sąskaitoje pamatė tokį mokestį. Jis sakė, kad kol pinigai keliauja ten, kur jie skirti, jis neprieštarauja nominaliam mokesčiui, tačiau kaip klientas norėtų daugiau garantijų.

„Goodfellas Wood Oven Pizza“ interneto svetainėje pateikiama ir daugiau informacijos apie mokesčio aplinkybes. Teigiama, kad daugelis restorano tinklo naudojamų produktų yra iš Italijos, todėl bendrovė nusprendė kompensuoti savo anglies dioksido pėdsaką „remdama „Tree Canada“ nacionalinę apželdinimo programą, pagal kurią sodinami medžiai vietovėse, kuriose reikia atkurti miškus.

Kanados nepriklausomų įmonių federacijos teigimu, restorano sprendimas apmokestinti taršą yra visiškai teisėtas.

„Tai yra verslo pasirinkimas įrašyti eilutes į kvitą. Verslas elgėsi visiškai sąžiningai“, – sakė federacijos atstovė Julie Kwiecinski.

Ji sakė mananti, kad klientai ir įmonių savininkai turėtų atkreipti dėmesį į svarbesnę problemą: visos Kanados įmonės yra skolingos 2,5 mlrd. dolerių pradelstų pajamų iš anglies dioksido mokesčio, tačiau žmonės gavo čekius, kuriuose už tai reikia susimokėti, bet įmonės – ne.

Panašūs mokesčiai taikomi ir Kalifornijoje

Dar anksčiau buvo kalbėta apie panašų mokestį ir JAV, Kalifornijoje. Vieno San Francisko įlankos regiono restoranų savininko paskatintos, visos valstijos maitinimo įstaigos galėjo prisijungti prie programos „Atkurti Kalifornijos atsinaujinančius restoranus“ (angl. Restore California Renewable Restaurant), pagal kurią prie sąskaitos pridedamas 1 proc. mokestis, o kai kur – ir 3 proc. mokestis^[2]. 50 JAV dolerių čekyje 3 proc. mokestis sudarytų 1,50 JAV dolerio, o 1 proc. mokestis – 50 centų.

Programa neprivaloma ir restoranams, ir vartotojams, tačiau iniciatyvos lėšos skiriamos padėti ūkininkams atlikti pokyčius laukuose, kurie padėtų surinkti anglies dioksidą.

„Visoje šalyje restoranai yra 800 mlrd. dolerių vertės verslas, juose dirba 1 iš 10 JAV darbuotojų, o tai yra per dideli pinigai ir per daug žmonių, kad neprisidėtume prie sprendimo“, – sakė Anthony Myint, restorano savininkas ir vienas iš iniciatyvos autorių.

Jo teigimu, prie sąskaitos pridėjus kelis centus, klientai tai supras, o kartu ir padarys gerą darbą. Anksčiau verslininkas įkūrė ne pelno siekiančią organizaciją „Perennial Farming Initiative“, kurios tikslas – padėti restoranų savininkams siekti anglies dioksido neutralumo, t. y. ieškoti būdų, kaip kompensuoti verslo sukuriamą anglies dioksidą investuojant į įmones, kurios šalina CO2 iš atmosferos. Iki šiol, maždaug 25 restoranai visame pasaulyje pasirašė iniciatyvos įsipareigojimą.

Kalifornija jau seniai lyderiauja ekologijos srityje, o valstijos gubernatorius Gavinas Newsomas pažadėjo iki 2045 m. pasiekti, kad valstijos anglies dvideginio emisija būtų neutrali.

Danijoje apmokestinamas ne valgymas kavinėse, bet žemės ūkis

Skirtingų „žaliosios“ politikos praktikų imamasi ir Europoje, tačiau čia apmokestinamas ne pavalgymas restoranuose, bet pats žemės ūkis.

Dar šį pavasarį buvo skelbta, kad po penkis mėnesius trukusių derybų su ūkininkų ir gamtosaugos grupėmis, Danijos vyriausybė galiausiai nusprendė įvesti pirmąjį Europoje anglies dioksido mokestį žemės ūkiui^[3]. Nuo 2030 m. ūkininkai turės mokėti 120 Danijos kronų arba 16 eurų už metrinę toną išmesto anglies dioksido ekvivalento, o nuo 2035 m. mokestis didės iki 300 kronų arba 40 eurų.

Vyriausybė taip pat skirs 5,3 mlrd. eurų 250 000 hektarų žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui mišku iki 2045 m. ir išpirks tam tikrus ūkius, kad sumažintų išmetamo azoto kiekį.

Danija yra kiaulienos ir pieno produktų eksporto milžinė, o iki 2030 m. žemės ūkiui, kaip prognozuojama, teks 46 proc. išmetamųjų teršalų.

Ekspertai mano, kad anglies dioksido mokestis 2030 m., pirmaisiais jo taikymo metais, sumažins taršą 1,8 mln. tonų, o tai leis Danijai pasiekti tikslą iki tų metų sumažinti 70 proc. visų išmetamųjų teršalų.

Derybas dar vasarį pradėjo Danijos žemės ūkio ir maisto taryba, Danijos gamtos apsaugos draugija, Danijos maisto federacija (NNF), Danijos metalo darbuotojų asociacija ir Danijos pramonės konfederacija.