<h2>Vakarų lyderių elgesyje atsispindi neužtikrintumas bei pasimetimas</h2>
<p>Karas Ukrainoje, kurį Rusija pradėjo dar vasario 24 d., tęsiasi jau penkis mėnesius ir neatrodo, kad artimiausiu metu bus pasiektas taikus susitarimas. Šio karo tęstinumas brangiai kainuoja visoms tiesiogiai ir netiesiogiai įsitraukusioms šalims. Rusija, nors ir nėra sužlugdyta Vakarų sankcijų, tačiau patiria ženklų finansinį spaudimą, o Ukraina kasdien skaičiuoja nekaltų civilių mirtis, fiksuoja Rusijos karių padarytus karo nusikaltimus ir kitus žiaurumus. Tuo tarpu Vakarai, vis labiau įsitempę stebi situaciją ir yra priversti ne tik spręsti, kaip suvaldyti Europoje vykstantį karą, bet ir kaip išvengti dar didesnio chaoso, galinčio kilti dėl rusiškų energetikos išteklių stokos, augančios infliacijos ir neraminančios finansinės krizės.</p>
<p>Dėl to skirtingose Europos šalyse auga politinis neužtikrintumas.</p>
<blockquote>
<p>Valdžios atstovai nėra tikri kuriuo keliu sukti: beatodairiškai remti Ukrainą ir toliau taikyti sankcijas Rusijai, ar siekti savo piliečių gerovės bei užtikrinti, kad artėjančio žiemos sezono metu žmonėms nereikėtų šalti ar gyventi tamsoje.</p>
</blockquote>
<p>Energetika manipuliuojanti Rusija bei jos vadovas Vladimiras Putinas gali ironiškai stebėti dabartinį Vakarų lyderių pasimetimą. Neužtikrintumas ir bet kurią akimirką įsisiautėti galintis chaosas yra būtent tai, ko Kremliui reikia, kad pasiektų visus savo „specialiosios karinės operacijos" tikslus.</p>
<h2>Aklavietėje atsidūrę Vakarai susiduria su problemomis</h2>
<p>Karui Ukrainoje prasidėjus, Vakarai suskubo pareikšti, kad nors ir remia užpultą šalį, įsitraukti į karinį konfliktą neplanuoja. Dėl to siekiant sustabdyti Rusijos planus, pasitelktos sankcijos.</p>
<p>Tačiau šiandien jau aišku, kad Rusijai taikomos sankcijos patiems Vakarams kainuoja brangiai, grasina suskaldyti pastaruosius mėnesius demonstruotą vienybę bei gali paskatinti politinio nestabilumo įsigalėjimą Europos Sąjungos (ES) valstybėse[1]. </p>
<blockquote>
<p>Juk šiuo metu Vakarų valstybės kenčia dėl didžiulės infliacijos, sparčiai kylančių degalų kainų, neaiškumo, ar žiemą bus įmanoma gauti pakankamai gamtinių dujų šildymui. </p>
</blockquote>
<p>Skirtingų valstybių parlamentuose, ES koridoriuose ir partnerių susitikimuose gali skambėti jau nebe tik nerimo, bet ir panikos gaida. Visuomenės nepasitenkinimas auga, valdžioje esančių lyderių ar partijų opoziciniai konkurentai nevengia įžvelgti klaidų, o tikslaus plano, kaip pažaboti Rusiją, tačiau kartu nenuskriausti ir savęs, nėra.</p>
<p>Toks politinis nestabilumas dabar bent jau Europoje pastebimas plika akimi, ypač po to, kai neseniai atsistatydino Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, vienas iš ištikimiausių Ukrainos rėmėjų Europoje[2].</p>
<p>Italijos vyriausybė taip pat išgyvena krizę. Atsistatydinti nori premjeras Mario Draghi, tačiau Italijos prezidentas Sergio Mattarella jo atsistatydinimo nepriima[3].</p>
<p>Galimi pokyčiai ES šalių parlamentuose gali būti palankūs Rusijai: į valdžią gali ateiti politinės jėgos, linkusios nuolaidžiauti Kremliui.</p>
<blockquote>
<p>Net jei toks scenarijus ir neišsipildytų, chaosas ir neužtikrintumas Rusijai yra pergalė, o bendrijai – dar vienas pralaimėjimas.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/christian-lue-c241mbgtgys-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Susiskaldymas gali pasitarnauti ir taikos deryboms, ir tolimesniam konflikto eskalavimui</h2>
<p>Vis daugiau ekspertų kalba apie tai, kad sankcijos ir Rusijos atskyrimas nuo Vakarų pasaulio nesitęs amžinai. Tuo besikliaujantis V. Putinas vienu geriausiu savo partneriu mato laiką. </p>
<blockquote>
<p>Ekspertai perspėja, kad Rusijos prezidentas mano, jog bėgantis laikas nuslopins JAV ir Europos ryžtą susilpninti Rusiją bei remti Ukrainą[4].</p>
</blockquote>
<p>Neatmetama, kad tai gali tapti realybe. Dabar jau aišku, kad karas Ukrainoje nesibaigs greitai. O susidūrus su ilgalaikio konflikto grėsme, Vakaruose pastebimi skirtingi požiūriai.</p>
<p>JAV tarsi diriguoja Vakarų atsakui į karą Ukrainoje. Prezidento Joe Bideno administracija ne kartą teigė, kad pasikliauja ukrainiečių sprendimais[5], tačiau mėnesiams bėgant, įtampa auga.</p>
<blockquote>
<p>Aktualus tampa ne tik karo klausimas, bet ir galima maisto krizė, kylanti dėl Ukrainos uostuose užblokuotų grūdų. Taip pat aktualūs dujų bei naftos klausimai.</p>
</blockquote>
<p>Visuomenė šiandien jau ne taip jautriai reaguoja į siaubingus vaizdus iš karo draskomos šalies. Didesnį nerimą tiek jai, tiek ir ES valstybių vadovams kelia artėjanti žiema bei milžiniškos energetinių išteklių bei maisto kainos. Dėl to vis dažniau minimas nuovargio faktorius. </p>
<p>Būtent dėl to ES ir JAV solidarumas gali būti pažeistas. Europa, o tiksliau, nuo rusiškų energijos šaltinių labiausiai priklausomos šalys jau dabar baiminasi dėl žiemos. Kalbama apie karšto vandens ribojimą, baimę dėl to, kad energijos išteklių gali nepakakti būstų šildymui.</p>
<p>Tuo tarpu JAV situacija yra kita. Net Amerikos atsigavimas po pandemijos yra labiau pažengęs, jos ekonomika atsparesnė, o energijos sąnaudos daug mažesnės.</p>
<p>Be to, dalis ekspertų mano, kad ne kas kitas, bet JAV vadovavimas NATO atvedė Europą į šią geopolitinę aklavietę.</p>
<blockquote>
<p>Šiandien Europa stovi ant prarajos krašto ir gali įsitikinti, jog kalbos, kad JAV visus savo karus kovoja užsienyje, yra tikslios[6]. </p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tabrez-syed-dbc9dgsjzko-unsplash-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Chaoso išvengti nepavyks</h2>
<p>Baimė dėl ateities, slegianti finansinė našta ir nestabilios vyriausybės yra būtent toks netikrumas, kuris gali būti naudingas V. Putinui.</p>
<blockquote>
<p>„Tam tikra prasme chaosas tarnauja Putino interesams", – teigia buvęs JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas ir dabartinis Centrinės žvalgybos valdybos direktorius Williamas J. Burnsas[7].</p>
</blockquote>
<p>Jo teigimu, kai vidaus netikrumas didelis, o piliečiai praranda pasitikėjimą tradicinėmis demokratinių valstybių institucijomis, autoritarinėms priešininkėms, tokioms kaip Rusija, tai naudinga.</p>
<blockquote>
<p>„Visa tai tarnauja Rusijos ir V. Putino interesams. Kuo chaotiškesnis ir labiau susiskaldęs vaizdas Vakaruose, tuo daugiau erdvės, jo manymu, jis turi, ir tuo mažiau veiksmingas gali būti Vakarų pasipriešinimas Rusijos agresijai."</p>
</blockquote>
<p>O šiandien matome, kad Vakarų pasipriešinimas Rusijai yra labai ribotas. JAV ir ES iš anksto nustatė ribas, kurių neperžengs remdama Ukrainą. O Rusija tuo naudojasi. Stebėdama Vakaruose vyraujantį nestabilumą, vargu, ar ji atsisakys savo pirminių planų Ukrainoje.</p>
<p>Nors dalis ekspertų teigia, kad be karinės intervencijos, sankcijos ir jų tęstinumas yra vienintelė išeitis, pažymima ir tai, kad politikai tokios nuomonės gali atsisakyti.</p>
<p>Gali būti, kad jie sieks patenkinti savo rinkėjus, o jei šie žiemą liks be dujų ir elektros, parama ir solidarumas su Ukraina gali būti greitai pamiršti. </p>
