Lietuvos kalėjimų tarnyba kreipiasi į kalinius: ar sutiktų karo atveju ginti šalį?
Visuomenė sulaikiusi kvapą stebi, kaip sparčiai siekiama apginkluoti Lietuvą, kartais ir pačiais keisčiausiais būdais – štai dabar viešoje erdvėje paplito dokumentas, kuriame Vilniaus kalėjime atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje kalintys kaliniai kviečiami rašytiniu būdu pasidalinti savo pozicija dėl (ne)sutikimo jungtis prie šalies karinių pajėgų mobilizacijos atveju.
Išplatintame dokumente kalinių prašoma pateikti savo nuomonę į klausimą, ar šie sutiktų, ar nesutiktų būti mobilizuoti ir prijungti prie krašto gynybos pajėgų, jei Lietuvoje būtų paskelbta mobilizacija ir įvesta karo padėtis.
„Informacija reikalinga planuojant valstybinių institucijų veiksmus ir sprendimus, susijusius su kalėjimų situacija mobilizacijos ar karo atveju. Pateiktas atsakymas neturės jokios įtakos bausmės atlikimo sąlygoms ar teisinei padėčiai“, – nurodoma išplatintame kaliniams skirtame laiške.
Iš laiško apačioje pateiktos informacijos galima suprasti, kad juos gavo ne visi kalintys Lietuvos gyventojai, o tik tie, kurie bausmes atlieka pusiaukelės namuose, atviruose namuose, pusiau atviro tipo kolonijose ir besargyboje.
Savo ruožtu 77.lt kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą siekiant išsiaiškinti, ar gindami tėvynę kaliniai galėtų palikti savo bausmės atlikimo vietą, pagal kokią tvarką ir kada į ją sugrįžtų, ir kokios užduotys galėtų būti jiems patikimos, įskaitant ir tai, ar tokie asmenys galėtų su savimi turėti ginklą.
Konservatoriai pasienio gynybai siūlo statyti „Vytauto Didžiojo gynybos liniją“
Tuo tarpu konservatoriai siūlo Lietuvoje įrengti ambicingą gynybinę struktūrą – „Vytauto Didžiojo gynybos liniją“, kuri turėtų tapti rimtu barjeru priešui, bandančiam įsiveržti į šalies teritoriją[1].
Pasak partijos pirmininko Lauryno Kasčiūno, tai būtų moderni keturių sluoksnių gynybos sistema su priešpėstinėmis minomis, prieštankiniais grioviais, mobiliosiomis šarvuotomis grupėmis ir oro gynybos sistemomis. Projektas, kurio kaina siektų apie 1 mlrd. eurų, būtų įgyvendintas per dvejus metus, jei tik būtų išspręsti teisiniai formalumai.
Buvęs kariuomenės leitenantas Vladas Sakalauskas paaiškino, kad pirmoji linija būtų fizinis pasienio barjeras, o antroji – sustiprinta minų ir karių pozicijomis. Trečioji linija pasitelktų mobilias grupes su „Vilkų“ pėstininkų kovos mašinomis ir sąjungininkų technika, pasirengusiomis greitai reaguoti į galimus prasiveržimus. Ketvirtoji gynybos juosta būtų aprūpinta NASAMS oro gynybos sistemomis ir toliašaude artilerija, skirta stabdyti priešą dar jam neperžengus visų barjerų.
Nors konservatoriai sako, kad tokia linija papildytų esamą gynybos sistemą, premjeras Gintautas Paluckas priminė, kad fortifikacijų įrengimo sprendimai jau priimti ir vykdomi – iki 2027 metų planuojami melioracijos darbai, medžių juostos ir kontrmobilumo priemonių parkai.
Krašto apsaugos ministerija nurodė, kad tokių parkų Lietuvoje turėtų būti net 27, o bendros priemonės – „drakono dantys“, „ežiai“ ir kitos kliūtys – per dešimtmetį atsieis apie 600 mln. eurų.
Prieš beveik dešimtmetį Šaulių sąjunga pažėrė patarimų kaip elgtis su tautos išdavikais
2016 metais paviešintame straipsnyje kai kurie Lietuvos šaulių sąjungos nariai pristatė neoficialius metodus, kaip karo atveju reikėtų elgtis su kolaborantais – asmenimis, bendradarbiaujančiais su priešu. Nors Šaulių sąjunga vėliau nuo šių idėjų iš dalies atsiribojo, pats tekstas iki šiol prieinamas viešai ir dabar vėl sulaukė visuomenės dėmesio. Dokumente pateikiamos įvairaus pobūdžio priemonės: nuo anoniminių įspėjimų ir spaudimo per artimuosius iki turtinės žalos darymo bei fizinio pažeminimo.
Siūloma „atgrasymo strategija“ prasideda subtiliai – grasinančiais laiškais, įrašais ant sienų ar perspėjimais šeimos nariams. Jei tai neveikia, pateikiamos drastiškesnės priemonės: langų daužymas, automobilio gadinimas, viešas pažeminimas – tokie veiksmai, kaip nuskusta galva ar užrašas ant krūtinės, esą turėtų paveikti ne tik patį kolaborantą, bet ir atgrasyti kitus. Kraštutiniais atvejais siūlomas karo lauko teismas ir net mirties bausmė.
Šios priemonės, nors ir pristatomos kaip ekstremalaus karo meto scenarijai, kelia nerimą kai kuriems visuomenės atstovams. Jie įspėja, kad tokios „patriotizmo instrukcijos“ gali būti pritaikytos ir taikos metu – susidoroti su kitaminčiais ar valdžios kritikais. Viešumoje vis dažniau keliami klausimai: kas nuspręs, kas yra kolaborantas, ir ar pakaks vienos netinkamos žinutės socialiniuose tinkluose, kad būtum priskirtas priešams?
Tauragėje ir Šilalėje iškils du nauji kariniai poligonai
O štai pernai metų pabaigoje Seimas nusprendė, kad Tauragės ir Šilalės rajonuose bus steigiami nauji kariniai poligonai, siekiant sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus. Poligonai planuojami taip, kad talpintų nuo kuopos iki bataliono dydžio karinius vienetus, tačiau neturėtų karinės teritorijos statuso. Poligonuose nėra numatyta šaudymo koviniais šoviniais ar sunkiosios karinės technikos judėjimo – jie esą skirti tik manevravimui[2].
Poligonų teritorijos buvo atitrauktos nuo gyvenviečių, kapinių, saugomų teritorijų ir rekreacinių zonų. Numatytas perimto gyventojų turto – miško plotų ir sodybų – kompensavimas, o turto vertinimą pavedė atlikti Nacionalinei žemės tarnybai. Teritorijose esant saugomoms gamtos vertybėms, Aplinkos ministerija įsipareigojo pasirašyti apsaugos sutartis, kad būtų išvengta neigiamo poveikio aplinkai.
Poligonai buvo pripažinti ypatingos valstybinės svarbos objektais. Juose numatyta naudoti tik mokomuosius-imitacinius šaudmenis, o gyventojai gali juose lankytis su kariuomenės leidimu.
Ar, nepraėjus nė dešimtmečiui, žalia ir miškinga Lietuva nevirs tik nykiu kariniu lauku?
