<h2>Nesusipratimas, klaida ar netinkamas Lietuvos išsišokimas?</h2>
<p>Vis garsiau kalbama, kad įkaitusi situacija tarp Rusijos ir Lietuvos dėl blokuojamo Kaliningrado gali tapti būtent tuo katalizatoriumi, kuris <a href="/kaliningrado-krize-isisiubuoja-vieni-jau-ragina-imti-karo-sakes-kiti-atsitraukti">žemyne užkurs Trečiąjį pasaulinį karą</a>. Ir kaip yla lenda iš maišo informacija, kad veikiausiai Kaliningrado blokada tėra lietuvių valdžios savivalė, kurią gali tekti atšaukti. </p>
<p>Nors <a href="/lietuvos-vardas-neigiamai-skamba-visame-pasaulyje-nebepavyksta-prisidengti-vakaru-ar-europos-sydu">valdžia visus bando įtikinti</a>, kad tokia informacija turėtų būti siejama su Kremliaus propagandos mašina, tačiau susipažinus su Europos Komisijos (EK) reglamentuotais dokumentais, į dienos šviesą iškilo daugybė neaiškumų, kurie vis labiau stiprina įtarimus, kad <a href="/lietuva-uzdraude-dalies-prekiu-tranzita-i-kaliningrada-maskva-svaidosi-grasinimais-ir-kvestionuoja-sprendimo-legitimuma">Lietuva nuo birželio 18 d. galimai neteisėtai uždraudė daugelio prekių tranzitą geležinkeliais į Rusijai priklausantį Kaliningradą</a>[1].</p>
<p>Ar Lietuva teisingai taiko EK sankcijų gaires Kaliningradui? O gal ši taktika yra tik dar vienas Lietuvos bandymas išsišokti tarptautinėje arenoje?</p>
<p>Jeigu atsakymas į pastarąjį klausimą būtų teigiamas, mūsų šalies valdžia rizikuoja ne tik pačių lietuvių, tačiau ir visų europiečių gerove.</p>
<h2>Kaliningrado blokada – lietuvių savivalė?</h2>
<p>Nors Rusijai ėmus piktintis galimai nelegalia Lietuvos paskelbta tranzito į Kaliningradą blokada EK ir kiti Vakarų partneriai oficialiai išreiškė paramą Lietuvos veiksmas ir tikino, kad tai visos bendrijos sprendimas[2], pastarosiomis dienomis auga informacijos srautas, kuriuo teigiama, kad Briuselyje Lietuvos situacija sukėlė nemenką galvos skausmą[3].</p>
<p>Šiuo metu daugėja informacijos, jog Rusijos retorikos, kibernetinių atakų bei gąsdinimų paveikta EK jau artimiausiomis dienomis sušvelnins savo poziciją tranzito į Kaliningradą klausimu[4]. Tai reiškia, kad prekyba per Lietuvą į Rusijos eksklavą Kaliningradą gali būti normalizuota.</p>
<blockquote>
<p>Europos pareigūnai pasaulinei žiniasklaidai jau atskleidė, kad artėjama prie kompromisinio susitarimo su Lietuva, taip siekiant, kad būtų sušvelnintas konfliktas su Maskva ir išvengta galimų plataus masto karinių veiksmų regione. </p>
</blockquote>
<p>Nors su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis besiribojančiam Kaliningrado regionui dėl Briuselio įvestų sankcijų Lietuva pasišovė nutraukti kai kurių krovinių gabenimą iš Rusijos žemyninės dalies, dabar kalbama jau apie tai, kad EK gali griežtai įpareigoti Lietuvą liautis savivaliavus ir individualiai interpretavus sankcijų reglamentą.</p>
<p>Kalbama, kad Europos pareigūnai derasi dėl galimybės netaikyti teritorijai sankcijų, kurios iki šiol buvo taikomos pramoninėms prekėms, pavyzdžiui, plienui.</p>
<blockquote>
<p>Tai būtų didelis smūgis Lietuvai ir, žinoma, laimėjimas Rusijai, kuri savo propagandos mašina skleidžia žinią, kad būtent Lietuva vykdo Kaliningrado blokadą.</p>
</blockquote>
<p>Nors tai nėra visiškai teisinga, kartu tai nėra ir visiškas melas[5], nes Lietuvos taikomos sankcijos yra atsidūrusios pilkoje zonoje, kurią tiksliai įvardinti yra sunku.</p>
<p>Lietuva ir EK nuo pat pradžios tvirtina, kad Lietuvos žingsnis nebuvo vienašališkas Vilniaus sprendimas, o Lietuva veikė remdamasi Briuselio gairėmis, kaip įgyvendinti sankcijas.</p>
<p>Tačiau dabar EK pareigūnai skelbia, kad šiuo metu susitarimai ir informacija yra atnaujinami.</p>
<blockquote>
<p>„Palaikome glaudžius ryšius su Lietuvos valdžios institucijomis ir pateiksime papildomų gairių. Lietuva turi taikyti papildomus kelių ir geležinkelių tranzito per ES teritoriją patikrinimus, tačiau šie patikrinimai yra tikslingi, proporcingi ir veiksmingi. Jie bus grindžiami pažangiu rizikos valdymu, kad būtų išvengta sankcijų vengimo ir kartu sudarytos sąlygos laisvam tranzitui", – trečiadienį tviteryje rašė Komisijos atstovas spaudai Ericas Mameris.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau tokie abstraktūs ir diplomatiški Briuselio pareigūnų teiginiai gali slėpti nepasitenkinimą Lietuvos aktyvumu savaip interpretuoti sankcijas bei jas taikyti, siekiant dar labiau užrūstinti neprognozuojamą Rusiją. </p>
<p>Nors vieša Vakarų politikų pozicija nei Rusijos, nei Kaliningrado klausimu lieka nepakitusi, Lietuvos bandymai eskaluoti įtampą, vargu, ar gali patikti Bendrijos pareigūnams. </p>
<blockquote>
<p>Neįvardintų šaltinių duomenimis, naujosiose gairėse bus aiškiai nurodoma, jog Lietuvos muitinės turi tikrinti prekes, kad būtų išvengta sankcijų vengimo, tačiau gali leisti toliau gabenti metalus, jei jie skirti Rusijos vidaus rinkai, t. y. Kaliningradui[6].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/christian-lue-8yw6tsb8tnc-unsplash-8.jpg" alt="" /></p>
<h2>Lietuvos politikų reakcija gali eskaluoti konfliktą ne tik su Rusija, bet ir su EK</h2>
<blockquote>
<p>EK siekia ištaisyti Lietuvos klaidas ir sunormalizuoti įtampą tarp Rusijos ir ES narės Lietuvos. Tačiau be Briuselio įsikišimo, Lietuva nerodo didelio susirūpinimo nei agresyvia Rusijos reakcija, nei Kremliaus politikų grasinimais.</p>
</blockquote>
<p>Regis, jog Lietuvos valdžia nėra linkusi ir tikėtina, nepripažins, kad savaip pritaikydama ES sankcijas, iššoko gerokai virš savo galimybių ribų.</p>
<p>Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė laikosi pozicijos, kad draudimas vežti plieną ir juodąjį metalą tranzitu per ES yra bloko sankcijų, dėl kurių susitarė visos 27 valstybės narės, dalis[7].</p>
<p>Nors iš esmės tai yra tiesa, patogiai nutylima apie tai, kad plienas vis tik galėjo keliauti į Kaliningradą toliau, o Lietuva galėjo įvesti tiesiog griežtesnius muito patikrinimus.</p>
<blockquote>
<p>Juk turimi duomenys rodo, jog praėjusią savaitę Lietuvą pasiekė Komisijos išaiškinimas, kad geležies ir plieno gaminius Rusija į Kaliningradą gabenti gali. </p>
</blockquote>
<p>Vilniaus ir Briuselio pozicijos akivaizdžiai prieštarauja viena kitai: juk teigiama, kad sankcijomis niekada nebuvo siekiama blokuoti Kaliningradą, bet jos buvo skirtos tam, kad ES galėtų atlikti papildomus patikrinimus. </p>
<p>Tai, jog Lietuva pati sau šovė į kojas, tampa akivaizdu: šalies, kaip konflikto kurstytojos, įvaizdis jau aptartas pasaulinėje žiniasklaidoje[8]. Tuo tarpu EK nuo šiol turės itin atidžiai kontroliuoti kitus sankcijų pritaikymus Lietuvoje. </p>
<h2>Nesusikalbėjimas ar nenoras susikalbėti?</h2>
<p>Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovai teigia, kad Lietuva ir toliau konsultuosis su EK dėl sankcijų taikymo ir kad bet kokie bloko pakeitimai neturėtų išskirti Baltijos valstybės.</p>
<blockquote>
<p>„Sankcijos turi būti vykdomos, o bet kokie priimti sprendimai neturėtų pakenkti ES sankcijų politikos patikimumui ir veiksmingumui. Kadangi Kaliningrado tranzitas galimas per įvairias ES valstybes nares, Europos Komisijos paaiškinimas, kaip įgyvendinti ES sankcijas, negali apsiriboti vien Lietuva"[9].</p>
</blockquote>
<p>Tokiais teiginiais tarsi bandoma nukreipti dėmesį nuo skubotų Lietuvos sprendimų ir atsigręžti į kitas valstybes, tačiau geriau susipažinę su situacija žino, kad kitos ES narės tokių išsišokimų nedemonstravo.</p>
<p>Veikiau priešingai, dalis bloko narių vengia taikyti sankcijas Rusijai ieškodamos asmeninės naudos ar vengdamos konflikto eskalacijos.</p>
<p>Ne vienas Lietuvos visuomenėje žinomas žmogus ar tiesiog eilinis pilietis, geriau susipažinęs su situacija ir viešai visiems (net lietuvių kalba) prieinamais dokumentais, nevengia kritikuoti tokios šalies valdžios nekompetancijų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-06-30-at-11-58-24-am.png" alt="" /></p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-06-30-at-11-59-28-am.png" alt="" /></p>
<p>Į kai kuriuos piliečių pasisakymus reaguoja ir politikai, pavyzdžiui, Aušra Maldeikienė. Tačiau tokie pasisakymai veikiau dar labiau įaudrina nepasitenkinimą reiškiančius ir valdžia nusivylusius piliečius.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-06-30-at-12-01-00-pm.png" alt="" /></p>
<blockquote>
<p>Tuo tarpu Lietuva laikosi savo pozicijos, tačiau atrodo, kad ją galiausiai teks keisti. EK pareigūnai tikina, kad kompromisinis susitarimas bus rastas iki liepos 10 d.</p>
</blockquote>
<p>Labiausiai įtikinamas scenarijus toks, kad krovinių judėjimui tarp Rusijos ir Kaliningrado būtų netaikomos ES sankcijos, nes tai nelaikoma įprasta tarptautine prekyba, kadangi šis eksklavas yra Rusijos dalis.</p>
<p>Tokia nuolaida galėtų būti padaryta tik su sąlyga, kad kroviniai, kuriems taikomos sankcijos, bus naudojami Kaliningrade, o ne eksportuojami per jo uostą, kuriame įsikūręs Rusijos Baltijos laivynas.</p>
<p>Neatmetama ir tai, kad humanitariniais sumetimais galėtų būti taikoma išimtis Kaliningradui, kuris yra tarp Lietuvos, Lenkijos ir Baltijos jūros.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dayso-7o4du7k6wii-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kas yra rašoma dokumentuose?</h2>
<p>Praėjusią savaitę paskelbtame EK sankcijų išaiškinimo protokole rašoma, kad EK sankcijos leidžia Rusijoje įsisteigusioms transporto įmonėms gabenti nesankcionuotas prekes keliais iš ir į Kaliningradą. Tuo metu kitoms transporto rūšims specialių nuostatų nėra.</p>
<blockquote>
<p>„Remiantis Lietuvos valdžios institucijų, atsakingų už Reglamento (kuriame išdėstytos konkrečios sankcijos – aut.) taikymą, perduota informacija, iškilo klausimas dėl geležies ir plieno gaminių vežimo (Reglamento 3g straipsnis), kuriam pereinamasis laikotarpis baigėsi 2022 m. birželio 17 d.“, – aiškina EK[10].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-06-30-at-11-58-36-am.png" alt="" /></p>
<p>Pagal EK reglamentą draudžiama vežti geležies ir plieno gaminius „jei jų kilmės šalis yra Rusija arba jos yra eksportuojamos iš Rusijos į bet kurią kitą šalį, todėl gabenimas iš Rusijos į Rusiją per ES neturėtų būti draudžiamas, nes tai nereiškia gabenimo į į bet kurią kitą šalį".</p>
<p>Anot EK, svarbu užkirsti kelią galimam ES sankcijų apėjimui per Kaliningrado anklavą. Todėl esą būtina stebėti, ar ribojamų prekių tranzito kiekiai tarp Rusijos ir Kaliningrado smarkiai nepadidės.</p>
<blockquote>
<p>„Todėl, atsižvelgiant į ypatingą šio sektoriaus ekonominį jautrumą, Lietuvos valdžios institucijos turėtų vykdyti proporcingą ir veiksmingą kontrolę bei kitas priemones, kurios yra būtinos, kad vykstant tranzitui iš Kaliningrado į Rusiją būtų išvengta bandymų apeiti reguliavimą“, – teigiama išaiškinime.</p>
</blockquote>
<p>Priduriama, kad, prireikus komisija yra pasirengusi pateikti Lietuvai tolesnius išaiškinimus ir kad klausimų šia tema turėjo pati Lietuva.</p>
<h2>Lietuvos valdžios užsispyrimas</h2>
<p>Šią savaitę susitikę prezidentas Gitanas Nausėda, ministrė pirmininkė I. Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ir kitų institucijų vadovai sutarė „dėl pagrindinių principų ir pamatinių nuostatų“, konsultuojantis su EK dėl to, kaip įgyvendinti ES sankcijas Rusijai vežant sankcionuojamas prekes Kaliningrado tranzitu[11].</p>
<p>Tuo tarpu prezidentas G. Nausėda, kuris šiuo metu dalyvauja NATO viršūnių susitikime Madride, ypač įtemptų santykių su Rusija fone partnerius ir toliau ragina nenusileisti šiai šaliai ir pateikė 5 žingsnių planą, kurie būtini siekiant atremti ekspansinę Rusijos politiką.</p>
<blockquote>
<p>„Pirmiausia mes turime aiškiai įvardyti problemą. Pažymėtina, kad naujoji Strateginė koncepcija apibrėžia Rusiją kaip tiesioginę karinę grėsmę Aljansui, reikalaujančią didesnio dėmesio mūsų kolektyvinei gynybai“, – sakė Lietuvos vadovas[12].</p>
</blockquote>
<p>Prezidentas taip pat išskyrė būtinybę pereiti prie šiuolaikinės priešakinės gynybos, akcentuojant papildomų NATO pajėgų poreikį ir brigados būtinybę.</p>
<p>Trečiuoju punktu G. Nausėda išskyrė tai, kad NATO narės turi didinti savo gynybos biudžetų dalis.</p>
<blockquote>
<p>„Lietuva šiuo metu gynybos finansavimui skiria 2,5 proc. BVP ir esame pasirengę investuoti dar daugiau, ypač į papildomoms Aljanso pajėgoms priimti reikalingą infrastruktūrą“, – NATO valstybių vadovams sakė G. Nausėda.</p>
</blockquote>
<p>Pasak Lietuvos lyderio, ketvirtas Aljanso sustiprinimo žingsnis yra Suomijos ir Švedijos narystė NATO, kuri reikšmingai sustiprintų saugumą Baltijos jūros regione, o penktasis – visapusiškos pagalbos Ukrainai tęsimas ir stiprinimas. </p>
<h2>Kaip bus išspręstas Kaliningrado klausimas?</h2>
<p>Tikėtina, kad pasibaigus NATO viršūnių susitikimui netrukus bus paskelbta nauja vieninga pozicija, kuria bus reglamentuojamas Kaliningrado klausimas. Būtent tuomet Lietuva gali atsidurti nepavydėtinoje situacijoje.</p>
<p>Europarlamentaras Petras Auštrevičius teigia, kad į šią situaciją Lietuvą atvedė tai, kad mes visiškai pasidavėme EK valiai, tikėdami, kad jų paaiškinimai ar išaiškinimai atitiks ES ir Lietuvos interesus.</p>
<p>Jei EK atsiųs galutinę nuomonę, jog sankcionuojamas prekes galima gabenti, P. Auštrevičiaus įsitikinimu, tai bus didelis mūsų pralaimėjimas.</p>
<blockquote>
<p>„Reikia daryti viską, kad toks sprendimas neišvystų dienos šviesos ir netaptų galutiniu“, – pabrėžė jis.</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Žygimantas Pavilionis teigė, jog Lietuva „neturi jokio patvirtinimo“, kad situacija krypsta neigiama linkme:</p>
<blockquote>
<p>„Kitos nuomonės nematėme, negirdėjome – ji oficialiai nėra suformuluota. Tai reiškia, tokios nuomonės nėra."</p>
</blockquote>
