<h2>Šventinis šurmulys gali iššaukti net kalėdinę depresiją</h2>
<p>Artėjantis švenčių šurmulys toli gražu džiugina ne kiekvieną. Tarp mūsų gausu žmonių, kurie viduje jaučia liūdesį, vienatvę, vangumą, yra atsiriboję nuo aplinkinių ir nejaučia jokio džiaugsmo kalbėdami apie artėjančias didžiąsias metų šventes. Galbūt tarp jų esate ir jūs? Visgi šios šventės sietinos su pasibuvimais šeimose, tad vienatvę ypatingai jaučia asmenys, neturintys artimųjų. Tačiau, ką daryti, jei turite viską, bet vis tiek nesidžiaugiate? </p>
<p>Turbūt jau esate girdėję apie tokias diagnozes kaip sekmadieninė ar pogimdyvinė depresija. Tačiau, pasirodo, depresija gali ištikti ir prieš šventes, ir po jų. Taigi, Kalėdos gali sukelti net depresiją. Kol artimieji su šypsenomis ir entuziazmu planuoja būsimas šventes, jūs jaučiatės prislėgti ir nenorite nė pagalvoti apie tai. Ar atpažįstate save? Jei taip, skaitykite toliau.</p>
<p>Nurodoma, kad tam tikri požymiai byloja, kad jums yra išties kalėdinė depresija[1]:</p>
<ul>
<li>galite pradėti jaustis labiau pavargę nei įprastai;</li>
<li>atidėliojate šventinį apsipirkimą, net jei ir pradeda spausti laikas;</li>
<li>jaučiatės irzlesni nei įprastai, pradedate pykti ant žmonių be jokių rimtų priežasčių;</li>
<li>jaučiatės atitrūkę nuo pasaulio ir atsiribojate nuo aplinkinių, net savo vaikų (jei tokių turite).</li>
</ul>
<p>Visi šie simptomai signalizuoja, kad turite nedelsiant kažkam papasakoti apie tai, kaip jaučiatės ir, kad jus kamuoja kalėdinė depresija, kuri kaip grinčas vagia visą džiugesį ir teigiamas emocijas. Galbūt vertėtų pergalvoti, ar išties būtina kitiems dovanoti tokias brangias dovanas bei ar išvis visiems reiktų jas dovanoti? Juk dovanos – ne pigus malonumas, o ypatingai, jei žmonių, kuriems turite jas įteikti, sąrašas ganėtinai ilgas. Šventės neprivalo būti tobulos, o pasiruošimas joms toli gražu neturi virsti kančia ar juolab pareiga.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kaledos.jpg" alt="Kalėdinė depresija" /></p>
<h2>Dalis žmonių kenčia nuo liūdesio praėjus šventėms</h2>
<p>Liūdėti galima ne tik prieš Kalėdas, bet ir gerokai po jų. Užsitęsęs pasiruošimas šventėms, savotiška tradicija tapęs dovanų rinkimas ar savaitgalio leidimas su draugais prie miesto eglės su karšto vyno puodeliu gali tapti liūdesio priežastimi, kai visa tai ima ir staiga pasibaigia. Sutikus naujuosius metus ir pro duris „įžengus“ trims Karaliams, iš namų tarsi dingsta visa iki tol kurta jaukumo dvasia ir iš pasakos sugrįžtame į realybę.</p>
<p>Remiantis studijomis, pošventinė depresija dažniausiai prasideda po Naujųjų metų ir pasireiškia nuolatine nuotaikų kaita, prislopintais judesiais, liūdesiu, apatija. </p>
<p>Pošventinės depresijos priežastys taip pat gali būti įvairios – tiek vidinės, tiek išorinės. Vidines priežastis dažniausiai sukelia hormonų sutrikimai, pavyzdžiui, serotonino ir noradrenalino apykaitos sutrikimai. Išorinės priežastys gali kilti dėl organų pažeidimų ar psichinių traumų[2].</p>
<p>Psichologai aiškina, kad pošventinis liūdesys dažniausiai mus aplanko dėl per ilgai užsitęsusio šventinio laikotarpio, kurio metu gyvename pasaulyje be kasdienių rūpesčių, problemų bei rutinos. Liūdesį taip pat gali sukelti ir atsisveikinimas su žmonėmis, kuriuos matote būtent tik per šventes.</p>
<p>Tačiau pošventinę depresiją išgydyti galima ir netgi nėra sudėtinga. Tereikia kuo skubiau, pasibaigus šventiniam vajui, grįžti į įprastus darbus ir pasinerti į sau išsikeltus naujus tikslus. Patariama po švenčių per ilgai neatostogauti, taip neleisite liūdesiui jūsų užvaldyti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sventes.jpg" alt="Šventės" /></p>
<h2>Svarbiausia – neužsisukti toje pačioje rutinoje</h2>
<p>Žinoma, visada smagu ryte atsikėlus jau žinoti savo dienotvarkę, tačiau išvien toks gyvenimo būdas gali net pakenkti. Žmogui netgi sveika kartkartėmis „išlipti iš komforto zonos“ ir susidurti dar su nepatirtais iššūkiais. Būtent juos įveikę pradedame labiau pasitikėti savimi, o tai kelia ne tik nuotaiką, bet ir tiesiogiai veikia mūsų savivertę.</p>
<p>Psichologinės problemos prasideda tada, kada pernelyg įsisukame į buities ir rutinos ratą, iš kurio vėliau ištrūkti tampa labai sunkia misija. Dėl šios priežasties tampame irzlūs, nepatenkinti ir dažnai iš to kyla konfliktai su artimaisiais, kurie, rodos, menkai mus tesupranta. Todėl labai svarbu tai laiku pastebėti ir imtis veiksmų – į rutiną įtraukti kuo daugiau aktyvios veiklos ar „netikėtų“ užduočių.</p>
<p>Visgi, dar išlikusį lietuvių uždarumą ir vengimą dalintis asmeninėmis problemomis pastebėjo ir „Eurovaistinės“ vaistininkė Karolina Kudzinskienė, kuri patarė jokiais būdais neignoruoti organizmo mums siunčiamų signalų kaip antai pervargimo, nepagrįsto ar perdėto nerimo, nemigos, nervingumo, apatiškumo ir kt[3].</p>
<p>Anot K. Kudzinskienės, tik noras padėti sau gali atvesti į gerą savijautą: „Galbūt laikas sulėtinti gyvenimo tempą ar atsitraukti nuo supančių rūpesčių, jeigu tik tai įmanoma, atrasti veiklą, kuri teiktų malonumą. Vis dėlto, jeigu visa tai nepadeda, nejaučiate noro sau padėti, nekyla rankos, visa tai gali vesti į depresiją, todėl labai svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos į specialistus ar padrąsinti kitus, jeigu matote, kad jiems ši pagalba reikalinga.“</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/rutina.jpg" alt="Rutina" /></p>
