Vokietijos vicekancleris prabilo apie mažėjančią paramą
Vokietijos vicekancleris, ekonomikos ir klimato apsaugos ministras Robertas Habekas (Robert Habeck) iš „Žaliųjų“ partijos pripažino, kad vis labiau auga rizika, jog sumažės Vakarų parama Ukrainai.[1]
„Deja, bet realus pavojus yra tame, jog Kijevas gali nebesulaukti paramos. Todėl Vokietija privalo rengtis prisiimti sau didesnę atsakomybę“, – pareiškė jis laikraščiui „Handelsblatt“ duotame interviu. Taip pat politikas priminė, kad Vokietijos valdžia pažadėjo Ukrainai iš šalies biudžeto 2024 metais skirti 17 mlrd. eurų.
„Bet mes aiškiai matome, kaip keičiasi tarptautinė situacija. Jeigu rimtai vertiname savo pačių interesus saugumo srityje, tai tuomet reikia suvokti, kad parama Ukrainai negali lemti vadinamojo skolų stabdžio principo, numatančio, jog iš biudžeto negalima išleisti daugiau pinigų, negu į jį patenka, atsisakymo (įdomu, ar Lietuvos valdantieji apie tokį principą yra girdėję?) – pabrėžė R. Habekas. – Jeigu norime pagalbos tiekimą padidinti milijardais, turime išspręsti šią problemą.“
Vokietijos kancleris Olafas Šolcas kiek anksčiau teigė, kad 2024 metų šalies biudžete ginkluotės Ukrainai pirkimui numatyti 8 mlrd. eurų. Bendra vokiečių paramos Kijevui apimtis nuo 2022 m. vasario, susumavus karinę, humanitarinę ir finansinę pagalbą, viršijo 25 mlrd. eurų.
Apie pokyčius Ukrainoje prakalbo ir Čekijos prezidentas
Čekijos prezidentas Petras Pavelas (Petr Pavel) pareiškė, kad Ukrainos konflikte tikėtinos ryškios permainos. Tai jis nurodė duodamas interviu leidiniui „Seznam Zprávy“.[2]
„Mums teks turėti reikalų su nauja situacija. Pokyčiai bus ne tokie, kokių tikėjomės ir ne į gerąją pusę“, – atsakė jis į klausimą apie tai, ko galima laukti 2024 metais.
P. Pavelas nurodė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laikosi įsikibęs savo pasaulėžiūros ir yra įsitikinęs, jog Rusija privalo būti tarp galingiausių valstybių, o likusioms šalims belieka su tuo susitaikyti. Taip pat čekų lyderis išsakė prielaidą, kad jeigu 2024 metų prezidento rinkimus Amerikoje laimės Donaldas Trampas (Donald Tramp), jam pavyks susitarti su V. Putinu.
„Bent jau V. Putinas tikisi, kad D. Trampo sėkmės atveju jis su juo susitars, nepaisant to, ką apie tai galvos Ukraina arba Europa. Jis mano, kad tokiu atveju bus galima pasiekti kompromisą. Jeigu taip nutiks, Rusija vėl taps vienu iš pagrindinių žaidėjų, o likusiems teks su tuo susitaikyti“, – akcentavo P. Pavelas.
Kiek anksčiau toje pačioje Čekijoje nuskambėjo mintis, kad Ukrainos laukia Kipro ateitis. Čekijos premjero patarėjas nacionalinio saugumo klausimais pareiškė, kad Kipro, kuris, faktiškai padalintas į dvi atskiras dalis – graikišką ir turkišką, scenarijus Ukrainai yra labai tikėtinas, o taikos sutarties tarp Maskvos ir Kijevo tikėtis būtų naivu.
Vašingtono sprendimo teks palūkėti
Abiejų Amerikos partijų lyderiai pasidžiaugė, kad derybose, kuriose migracinės politikos griežtinimas „keičiamas“ į pagalbą Ukrainai, pasiektas progresas.
Aukštieji Kongreso rūmai nusprendė neiti atostogauti ir toliau derina su Baltaisiais rūmais sandėrio detales. Jeigu jiems pavyks susitarti, Ukraina gali tikėtis gauti 61 mlrd. JAV dolerių.
Pasiektu proveržiu pasidžiaugęs demokratų lyderis Čakas Šumeris (Chuck Schumer) paragino derybininkus judėti toliau.
„Darbas dar nebaigtas, tačiau aš esu įsitikinęs, kad mes judame teisinga linkme“, – akcentavo jis.
Respublikonų lyderis Mitčas Makonelis (Mitchell McConnell) patvirtino, kad teigiami poslinkiai derybose matomi.
„Mūsų kolegos dirba tieks eile rimtų klausimų. Prie derybų stalo sėdintys kolegos suvokia tą faktą, kad net ir pasiekus susitarimą atitinkamų dokumentų parengimas pareikalaus kažkiek laiko“, – patikslino jis.
Skirtingai nuo senato, Atstovų rūmai, kuriems taip pat privalu patvirtinti susitarimą, jeigu jis būtų pasiektas, nusprendė nieko nelaukti ir iki sausio 9 dienos išėjo atostogų, tad, bet kokiu atveju, Ukrainos finansavimo klausimas šiais metais išspręstas nebebus.
