Suprasti akimirksniu
  • Dantų pasta pavadinime ekologiška, realybėje – ne?
  • Kokie produktai laikomi ekologiškais?
  • Kosmetika gali būti ekologiška ir kartu sveikatai kenksminga
  • Akis atverianti tiesa apie ekologiškus arba ekologiškus produktus
Šaltiniai
ekologija
Nik/Unsplash.com nuotrauka

Dantų pasta pavadinime ekologiška, realybėje – ne?

Daugumai lietuvių tikrai gerai žinomas dantų pastos gamintojas „Ecodenta“ stebina – vaikišką „Kakės makės“ dantų pastą pristato kaip ekologišką, nors vaistinės pateiktame aprašyme visgi teigiama, kad jokios ekologijos joje nėra. Kas tai – klaidinanti reklama, klaidinantis prekės pavadinimas, eilinė apgaulė pirkėjams, siekiant prisitraukti ekologijos šalininkus? O gal vaistinė suklydo ir parašė netiesą?

Štai patys gamintojai apie savo dantų pastą svetainėje rašo taip:

„Ši dantų pasta apsaugos Jūsų vaikų dantis nuo karieso ir dantų apnašų formavimosi. Ji veiksmingai pašalina apnašas ir saugo burnos ertmę, taip pat pasižymi nuostabiu aviečių skoniu.

Sudėtyje yra natrio fluorido. Vaikams iki 6 m. naudokite žirnio dydžio kiekį, stebėkite, kad nenurytų. Jeigu vartojami produktai, kurių sudėtyje yra fluorido, pasitarkite su odontologu arba savo gydytoju“.

Taip pat puslapyje parašyta, kad dantų pastoje yra 99 proc. natūralios kilmės ingridientų[1].

Tačiau štai „Eurovaistinės“ internetiniame puslapyje juodu ant balto parašyta, kad dantų pasta nėra ekologiška. Maža to, nėra natūrali, netinka alergiškiems vaikams ir diabetu sergantiesiems[2].

Tad kyla klausimas, kas gi meluoja – ar vaistinė, ar dantų pastos gamintojas?

Eurovaistinės internetinėje svetainėje pateiktas Kakės makės dantų pastos aprašymas.
Eurovaistinės internetinėje svetainėje pateiktas Kakės makės dantų pastos aprašymas.

Kokie produktai laikomi ekologiškais?

Ekologiškų produktų sudėtyje nėra sintetinių maisto priedų – dažiklių, saldiklių, konservantų ir kt. Jie neužteršti cheminėmis medžiagomis, bei juose negali būti genetiškai modifikuotų organizmų. 

Tiesa, ekologiškas produktas ir natūralus produktas – nėra vienas ir tas pats. 

Kad vartotojai būtų tikri, jog perka ekologiškus produktus, ši produkcija griežtai reglamentuojama, kontroliuojama ir sertifikuojama. Visi su ekologiškais produktais dirbantys ūkio subjektai nuo auginimo iki jų pateikimo į apyvartą yra įtraukti į kontrolės sistemą, jų veikla tikrinama, o produktai sertifikuojami.

Ekologišką maistą lengva atpažinti dėl išskirtinio ženklinimo. Visi supakuoti ekologiški produktai paženklinti ES ženklu – žalios spalvos stačiakampiu, kurio viduryje yra lapas iš baltų žvaigždžių. Greta šio dedamas ir nacionalinis ekologiškų produktų ženklas, kuris yra privalomas ant visų mūsų šalyje pagamintų ir supakuotų ekologiškų produktų[3].

Maža to, ekologiškas produktas – nebūtinai sveikas produktas. Ir nors žmones dažnai masina žodis „ekologiškas“, tai toli gražu nereiškia, kad maistas bus skanesnis, natūralesnis ar sveikesnis. 

Kaip laidoje „Kvieskite daktarą“ kalbėjo sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė, palyginus produktus galima pastebėti, kad kai kurie ekologiški produktai gali netgi turėti, pavyzdžiui, daugiau cukraus, kuris žmogaus sveikatai nėra naudingas.

„Žmones veikia pasakymas, kad tai yra ekologiška. Tai tėra psichologinis aspektas. Pamatę ant etikečių ekologijos ženklus žmonės nurodo, kad tai yra sveikiau, skaniau, maistingiau. Neva tai kokybiškesnis produktas“, – pastebi R. Bogušienė[4].

Kosmetika gali būti ekologiška ir kartu sveikatai kenksminga

Dažnai žmonės ekologiją ir ekologiškus produktus sieja su kažkuo sveiku ir skaniu. Ekologiška duona? Imam, bus be visokio brudo. Ekologiška kosmetika? Imam, bus nekenksminga ir saugi man ir vaikams. Ir panašiai.

VŠĮ „Ekoagros“ III sertifikavimo skyriaus vadovės Redos Butkevičiūtės teigimu, Lietuvoje daugėja sąžiningų gamintojų, atitinkančių oficialius reikalavimus ir tinkamai pristatančių savo produkciją. 

Tačiau vis dar yra tokių, kurie savo produkciją teikia kaip lietuvišką ir natūralią, o dažnai nei lietuviškumo, nei natūralumo joje nėra. Neretai lietuviška klaidingai vadinama ir ta kosmetika, kurios sudėtyje dominuoja žaliavos iš viso pasaulio, o lietuviškas – Lietuvoje užaugintas ir apdorotas – tėra vienas vienintelis ingredientas[5].

Akis atverianti tiesa apie ekologiškus arba ekologiškus produktus

Mokslininkai išbandė „žaliuosius“ ploviklius ir ekologiškus indų ploviklius ir nustatė, kad jie nebūtinai yra geresni aplinkai. Paprastai manoma, kad „žali“ namų apyvokos gaminiai yra geresni aplinkai. Bet ar taip yra visada? Nauji tyrimai atskleidė, kad tokie produktai nebūtinai yra mažiau toksiški ar labiau biologiškai skaidūs nei įprasti jų atitikmenys.

Vadinamųjų „žaliųjų“ buitinių valymo priemonių klesti, o pasaulinė rinkos vertė 2022 metais siekė 278,52 mlrd. USD (278,31 mlrd. eurų).

Paprastai jie žymimi kaip „ekologiški“, tačiau teiginiai, kad jie yra mažiau toksiški ar labiau biologiškai skaidūs, retai tikrinami ar patikrinami, sako Virdžinijos politechnikos instituto ir valstijos universiteto mokslininkai bei Pietų Karolinos karo koledžo Citadelė (JAV). .

Tyrėjai ištyrė šešias skirtingas įprastų namų ūkio produktų kategorijas: skalbinių ploviklį, indų ploviklį, burnos skalavimo skystį, insekticidą, indų plovimo gelį ir universalius valiklius.

Visų tirtų žaliųjų gaminių etiketėse buvo lapų, gėlių ar augalų atvaizdai, o daugelis terminų „žemė“ ir „žalia“ buvo įtraukti tiesiai į produkto pavadinimą.

Produktai taip pat apėmė tokius teiginius kaip „ingredientai, gauti iš natūralių produktų, įskaitant eterinius aliejus ir kokosų pagrindu pagamintus valiklius“, „sudėtyje yra augalinės kilmės aktyviųjų paviršiaus medžiagų“, „augalinės kilmės biologiškai skaidžių valymo ingredientų“ ir „saugus šeimai ir aplinkai “ .

Jie ištyrė, ar šie „žalieji“ produktai buvo daugiau ar mažiau toksiški vandens bestuburiams, palyginti su jų įprastiniais analogais, tiek prieš suskaidymą, tiek po jo.

Jie paveikė dviejų rūšių organizmus – žolines krevetes ir dafnijas – kiekvieno produkto tirpalu tiek prieš, tiek po to, kai produktas buvo suskaidytas veikiant imituojamai saulės šviesai (fotodegradacija) ir atskirai – mikroorganizmų „aktyvusiam dumblui“ (biologinis skaidymas).

Palyginti su „ne žaliais“ produktais, kai kurie ekologiški produktai buvo mažiau toksiški, kai kurie buvo panašūs, o kai kurie buvo net labiau toksiški, rodo tyrimai.

Pavyzdžiui, suskaidyti „žaliojo“ skalbinių ploviklio tirpalai iš tikrųjų buvo toksiškesni nei bet kuris iš suirusių įprastinių produktų.

Nė vienas ekologiškas produktas po biologinio skaidymosi apdorojimo netapo mažiau toksiškas, tačiau įprasti produktai buvo suskirstyti į keturias kategorijas[6].