<h2>Kaip maža Lietuva tampa išgirsta – geopolitinė strategija</h2>
<p>Lietuvos valstybė yra išties maža ir giliau pasaulyje, turbūt, mažai kam žinoma ir įdomi. Lietuva yra apsupta Latvijos, Baltarusijos, Karaliaučiaus ir Lenkijos kaimynystės. Žinoma, kaip ir santykiuose tarp žmonių – ne su visais kaimynais sutariame puikiai. Štai esame linkę nuolat kovoti su Rusija, todėl neatsitiktinai privengiame ir Baltarusijos, nes mums atrodo, kad Baltarusija gali pulti Rusijos paliepimu. Žinoma, turbūt keistai skamba, juk kam Rusijai reikia tokios kaip Lietuva, kurios kitos pasaulio valstybės galbūt net ir nežino?</p>
<p>Iš dalies iškeltas klausimas yra teisingas ir kylantis daugeliui. Tačiau iš kitos pusės, Lietuvai priklauso Klaipėdos uostas, kuris būtų naudingas Rusijai. Lietuva apskritai kaip valstybė galėtų būti reikalinga nebent koridoriaus funkcijoms atlikti. Žinoma, nepaneigsime, kad su nacionalinio saugumo iššūkiais jau buvome ne kartą susidūrę ir savo baimes dėl rusų grindžiame būtent jais. Tarp mūsų jau įprasta manyti, kad rusai mus nuolat puola – netgi pamačius karinę techniką, riedančią gatvėmis, nejučia įsivaizduojame ne karines pratybas, o nematomą priešą, budintį už mūsų sienos. Neatmeskime ir to fakto, kad Lietuvai gali būti paranku nuolat būti aukos vaidmenyje ir tikėtis Vakarų užtarimo. Tai tarsi brolis ir sesuo, kurie po peštynių lekia skųstis tėvams.</p>
<p>Ar problemos dėl nuolatinio Rusijos puolimo negali kilti iš tingumo imliau spręsti savo vidaus problemas – čia jau kitas klausimas. Tačiau, jei valstybei pavyksta būti išgirstai tokiais būdais, kodėl gi jais nepasinaudojus? Nepamirškime ir kitų Baltijos valstybių – Latvijos bei Estijos. Pastaroji, panašu, vadovaujasi kiek kita strategija ir stengiasi „išlysti“ iš Baltijos valstybių šešėlio gręždamasi į Skandinavijos šalis. Tad Estija šiuo atveju yra netinkama Lietuvos sąjungininkė prieš Rusiją. Latvija, panašu taipogi nebėra toji senoji ištikima Lietuvos draugė, kurią lietuviai ištaigiai vadino „braliukais“. </p>
<h2>Braškančius santykius dar labiau apkartino Baltarusijos „teroristinis“ išpuolis </h2>
<p>Dar didesnę baimę dėl nuolat puolančių priešų sustiprina ir Lietuvos politikų pasisakymai. Panašu, kad politikai itin sureikšmina keleivinio lėktuvo, skridusio iš Atėnų į Vilnių „užgrobimą“. Svarbu suprasti, kad politikai neviešina to, kad tai yra normali tarptautinė praktika, vykstanti ne tik Jungtinėse Amerikos valstijose, bet ir Europoje. Kadangi tokie gana įprasti įvykiai nesulaukia daug žiniasklaidos dėmesio, mes tiesiog neturime su kuo palyginti. Ar A. Lukašenkos režimas yra ir gali būti pateisinamas? Kiek žinome iš gana skurdžios lietuviškos žiniasklaidos, drąsiai galime atsakyti, kad ne. Tačiau, iš kitos pusės, ar tikrai mes viską žinome? Žiniasklaida yra puikiai cenzūruojama, o dažnai ir būna „kelios pusės“. Tad nors ir A. Lukašenkos režimas yra tikras blogis, tačiau nepaneigsime, kad tas blogis tam tikra prasme yra būtinas pasaulio pusiausvyrai palaikyti.</p>
<p>Kitu atveju, turėtume pasaulyje vieną ar kelias karaliaujančias monopolines valstybes, pagal kurių dar keistesnius nurodymus turėtume „šokti“. Ar priešas, esantis panosėje yra baisesnis už Š. Korėjos režimą? Kodėl pasaulis nesikiša ten? Galbūt turi baimę pralaimėti arba toks „kišimasis“ – paprasčiausiai neparankus? Rusai puola – naujas šių dienų politikų devizas. Tiesa, gal kiek užsitęsęs, nes puolė jie jau seniai. Tik keista, kaip dar užpulta Lietuva turi savo kalbą, o joje gyvenantys žmonės bent jau fiziškai yra laisvi. Štai vienas iš Lietuvos politikų – europarlamentaras A. Kubilius neslėpė įsiūčio Baltarusijos režimu ir pasiūlė būdą kaip su tuo „susitvarkyti“. Pasak politiko, tokiam režimui būtinas tarptautinis dėmesys, mat tarptautinė bendruomenė neatidėliotinai turinti A. Lukašenką pristatyti į tarptautinį tribunolą. Taip pat A. Kubilius pabrėžia, jog Vakarams reikia „nustoti galvoti ir guostis, kad jie yra bejėgiai, susidūrę su tokio tipo „diktatūriniu terorizmu“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/a-kubilius.jpg" alt="A. Kubiliaus pasisakymas" /></p>
<p>Pažymima, jog dar prezidentei D. Grybauskaitei valdžius Lietuvą, ši buvo pareiškusi, kad Rusija yra „teroristinė valstybė“. Vėlgi, D. Grybauskaitė Rusiją taip pavadino ne todėl, kad ši puolė Lietuvą, o todėl, kad buvo aneksuotas Krymas. Žinoma, D. Grybauskaitės pirmosios kadencijos „geležinės rankos“ dažnai pristinga šių dienų valstybėje. Prezidentės teigimu, Lietuva yra už tai, kad kiekvienos valstybės nepriklausomybė bei suverenitetas yra neliečiami, o kiekviena tauta turinti savo teisę turėti savo valstybę be jokio pašalinių valstybių diktato.[1]</p>
<p>Grįžtant prie teiginio „rusai puola“, argi nemanoma, kad jei Rusija turėtų intenciją „užpulti“ Lietuvą, tą jau gan senokai būtų be didelio vargo atlikusi? Ar tas puolimas nėra tik Lietuvos pasąmonės vaisius ir priežastis kartas nuo karto vis priminti apie savo karingą charakterį? Jei nors kartą pamėgintume įsivaizduoti, kad rusai mūsų nebepuola, galbūt problema taip paprastai ir išsispręstų? Liberalias vertybes propaguojantis jaunimas, panašu, kad to neįžvelgia kaip didžiausios Lietuvos problemos, tačiau senosios kartos vis „neduoda ramybės“. Galbūt tautinė atmintis taip bunda, prisiminus TSRS laikus? Tačiau kaip galime tikėtis taikaus ir gražesnio rytojaus, jei nesugebame paleisti nuoskaudų vardan ateities kartų?</p>
<h2>Lietuva taipogi pasekė visuotinės cenzūros keliu – kitaip manantys laikomi Kremliaus agentais</h2>
<p>Ne kartą girdėjome ir matėme, kad jei asmuo mano kiek kitaip, nei nuomones formuojanti dauguma, į jį iškart žiūrima įtariai, manant, kad galbūt tai – Kremliaus siųstas agentas? Tarp Lietuvos politikų taipogi gausu nepaklūstančių destruktyviai tarptautinių santykių politikų, kurie nepatenkintų internautų yra siunčiami „atgal į Rusiją“. Jau gan senokai pastebėta, kad Lietuva nemoka aiškiai ir konkrečiai palaikyti diplomatinių santykių – atvykę diplomatai kažką tariasi, pasitaria, bet nei karto nepasako aiškaus „taip“ arba „ne“. Tas pats ir su Astravo AE – baimės ar kitų prieštaringų jausmų vedini nepasakome aiškaus „mes nepirksime“, o priešininkui leidžiame tik susidaryti prielaidas, kad galbūt ir nesiruošiame pirkti, jei nepriversite.</p>
<p>Štai po garsiojo lėktuvo „užgrobimo“ galėjome matyti kaip šis įvykis tapatinamas jau su buvusiu priverstiniu lėktuvo nutupdymu, įtariant, kad jame skrido JAV reikalaujamas išduoti E. Snoudenas. Visgi, europarlamentarė Rasa Juknevičienė savo „Facebook“ paskyroje pasidalino oficialiais faktais dėl šio lėktuvo ir paneigė, kad tai yra bent kiek panašu į R. Protasevičiaus suėmimo atvejį. Mat E. Moraleso lėktuvo niekas nenukreipinėjo į Vienos oro uostą ir nevertė jame leistis, kuomet į Vilnių leistis turėjęs lėktuvas buvo palydėtas baltarusiškos artilerijos – naikintuvo „MiG-29“ bei karinio sraigtasparnio „Mi-24“. Esą leistis Vienoje leidimo paprašė net pats E. Moraleso lėktuvas. O lėktuvo niekas nenukreipinėjo melagingais pranešimais apie bombą. Taip pat pažymi, kad Austrijoje nusileidęs lėktuvas nebuvo apieškotas, o E. Moralesas Austrijai neturėjęs jokių pretenzijų. O Kremliaus agentu laikomas veikėjas J. Assange'as netgi teigęs, kad tai jis mėgino „sumėtyti pėdas“, todėl manoma, kad incidentas buvo suorganizuotas paties Kremliaus, kad sukiršintų sąjungininkus. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/r-jukneviciene.jpg" alt="R. Juknevičienės pasisakymas" /></p>
<p>Dar tuomet vykusioje spaudos konferencijoje Bolivijos viceprezidentas Alvaro Garcia teigė, jog ne tik Prancūzija bei Portugalija, bet ir Italija su Ispanija atsisakiusios leisti E. Moraleso lėktuvui skristi per jų oro erdvę. Buvo teigiama, kad Portugalija ir Prancūzija staiga panaikino leidimus skristi jų oro erdve, mat buvo tam tikrų techninių kliūčių. Tačiau kiek vėliau buvo išsiaiškinta, kad šioms valstybėms buvo kilę nepagrįstų įtarimų dėl E. Snoudeno buvimo tame lėktuve. Tiesa, Ispanija pripažino, kad neįvardyti asmenys ją informavę apie E. Snoudeno buvimą būtent tame orlaivyje.[2] Tiesa, oficiali lėktuvo leidimosi priežastis buvo siekis pasipildyti degalų, tad kuo ši istorija skiriasi nuo istorijos apie „paslėptą bombą“, tai tik skirtingu pretekstu. Tačiau žinant skirtumus tarp ES ir tokios autoritarinės valstybės kaip Baltarusija, tai neturėtų pernelyg stebinti ar bauginti.</p>
<p>Europarlamentarės R. Juknevičienės įžvalgomis, tiek Rusija, tiek Kinija turi po „kišeninį diktatorių“ – esą tai Baltarusijos ir Š. Korėjos vaidmenys.</p>
<p> <img src="77_CDN_URL/images/rasa-jukneviciene.jpg" alt="R. Juknevičienės pasisakymas" /></p>
<h2>Slaptas V. Putino vaidmuo už Baltarusijos „sijono“</h2>
<p>Taigi, pagal R. Juknevičienės pasidalintą žemėlapį galime manyti, kad Baltarusija ir A. Lukašenka yra tik V. Putino ir Maskvos marionetė. Taip pat mano ir profesorius Vytautas Landsbergis. Pasak profesoriaus, nėra atskiros valstybės kaip Baltarusija, mat tai yra dvi suklijuotos valstybės, kurių viršininkas „sėdi Maskvoje“. Vis dėlto, kad Baltarusija tėra strateginė stotelė priėjimui prie Baltijos šalių, V. Landsbergis nė neabejoja – jau dabar Lietuva yra šantažuojama per Astravo AE:[3]</p>
<blockquote>Per Baltarusiją bus imamos Baltijos šalys. Viena vertus, Lietuva per Astravo bombą yra šantažuojama, ir jau Lukašenka prasitarė, kad erdvę reikia saugoti, nes gali teroristai užpulti Astravą. Baltarusija užsidarė, bet ji dar pritrauks bazių, kariuomenės prie tos sienos, kad gintųsi nuo Lietuvos teroristų. Jie juk viską daro pagal senus modelius, atidirbtus jau kažin kada Maskvoje.</blockquote>
<p>Tiesa, profesorius paminėjo ir tai, kad visi vengia minėti V. Putiną kaip pagrindinį „žaidėją“. Esą netgi yra sutartis, pagal kurią Baltarusijos sieną saugo pati Rusija. V. Landsbergis grėsmę įžvelgia ir Lietuvai. Tiesa, ta grėsmė yra išsigąsti ir pradėti klausyti tų, kurie pataria prisitaikyti prie tokių režimų, jų neerzinti. Kaip pavyzdį netgi pateikė amerikiečių lėktuvus, skrendančius į Zoknius (juose yra tarptautinis oro uostas, kuriame įsikūrusi Lietuvos karinių oro pajėgų Pirmoji bazė[4]). Galbūt Rusija kada pareikalausianti, kad šie lėktuvai neatskristų ir amerikiečiai su tuo sutiksiantys. Mat po Bideno susitikimo su Rusija kyla įvairiausių interpretacijų. Profesorius neslepia, kad Lietuvai reikia būti pasirengusiai gintis.</p>
<p>Ką gi, Lietuvos žmonės jau yra pripratę prie bauginimų, o dalis jų (ypatingai vyresnioji karta) net yra pasiruošę „gintis“ – vieni namų rūsius apkrovė konservais, kiti ieško, kur galėtų „pralaukti“ karą. Tiesa, dar 2014 metais buvo atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, kurioje buvo teiraujamasi, kiek Lietuva atsilaikytų be NATO karinės pagalbos. Beveik pusė apklaustųjų, tai yra, 44,6 proc. atsakė, kad atsilaikytume vos 1-2 dienas. Tiesa, gauti atsakymai nebuvo taip toli nuo realybės, mat Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Deividas Šlekys patikino, jog iš tiesų Lietuva atsilaikytų iki dviejų dienų:[6]</p>
<blockquote>NATO viršūnių susitikime kaip tik ir buvo svarstoma apie greitojo reagavimo pajėgas. Tai pajėgos iki 4 000 narių, kurios per 48 valandas galėtų atsidurti bet kur pasaulyje. Štai ir atsakymas. Kadangi tos pajėgos – iš Europos valstybių, tai iki mūsų atvykti būtų galima dar greičiau. Tai reiškia, kad gintis visiškai vieni turėtume dvi paras, o paskui kažkas pasirodytų. Tikėtina, kad pasirodytų dar greičiau.</blockquote>
<p>Tad, išgirdus tokius atsakymus, kyla klausimas – ar verta gyventojams baugintis dėl nacionalinio saugumo, kurio užtikrinti Lietuva savarankiškai negalinti ir „lįsti“ priešui tiesiai į nasrus? Štai krašto apsaugos ministerija nurodo, kad lyginant 2008-2021 metų Lietuvos krašto apsaugai skiriamą biudžetą, 2020 metais buvo skirta net 2,13 BVP, kai tuo tarpu, 2013 m. jis sudarė vos 0,77 proc. Pažymima, kad 2020 metų biudžetą sudarė 1 030,1 mln. eurų (arba 2,13 proc. BVP). Personalo išlaikymo išlaidos sudarė 41,4 proc., dotacijos savivaldybėms – 0,1 proc., eksploatacinės išlaidos – 14,5 proc., karinės atsargos – 11,2 proc., investicijos bei kitas turtas – 19,4 proc., ginklai bei karinė įranga – 13,4 proc.[6]</p>
<h2>Lietuvos pareigūnai prie Baltarusijos pasienio budi su pasenusia įranga</h2>
<p>Darosi vis sunkiau suprasti, kas iš tiesų tą Lietuvą taip puola – ar Baltarusija, ar Rusija. O gal abi kartu? O galbūt dar kartą gerai pagalvokime, galbūt teiginys „rusai arba baltarusai puola“ yra visa schema? Na, tarkime. Rusai puola, todėl Lietuvai reikia gintis. Kad deramai apsigintų, juk nepakanka tokios kariaunos bei karinės artilerijos, kokia yra dabar, todėl pranešama, kad pasienio apsaugą reikia stiprinti, o tam reikalingos lėšos. Argi ne šauni schema? Sukeliame mokesčius ir skiriame milžiniškas sumas gynybai nuo nematomo priešo.</p>
<p>Štai netgi Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa išreiškė susirūpinimą esama situacija. Mat šiuo metu Lietuva susiduria ne tik su asmenimis, nelegaliai kertančiais sieną, bet ir su kontrabandos gabenimu. Tiesa, tai taipogi išskiriamos kaip ne pačios didžiausios problemos:[7]</p>
<blockquote>Per paskutines tris savaites pareigūnai sėkmingai su antidronais užkardė apie 6 dronus, gabenusius kontrabandą. Šiandien tai – kontrabandinės medžiagos, tačiau kokia tikimybė, kad greitu metu nesulauksime ir žvalgybinių dronų? Vertinant dabartinę Baltarusijos politinę padėtį ir poziciją kaimyninių šalių atžvilgiu, tai skamba visai realiai ir antidronų papildymas mūsų tarnyboje būtų rimta paspirtis užkardant tokius pažeidimus.</blockquote>
<p>Tos pačios federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė „ELTAI“ nevengė paminėti, kad Lietuvai keliamos grėsmės žygiuoja vis artyn ir tampa vis labiau realesnės. O kadangi pasienio pareigūnams trūksta pajėgų, į pagalbą pasitelkiami ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai bei šauliai. Todėl L. Soščekienė kaip pirmojo būtinumo klausimą iškėlė reikalingų sprendimų priėmimą dėl pareigūnų ginkluotės užtikrinimo. </p>
<p>R. Liepos teigimu, dar yra svarstoma, iš kurio biudžeto būtų skiriamos lėšos pareigūnų aprūpinimui įranga – ar iš 2 proc. BVP, skiriamų krašto apsaugai, ar iš valstybės biudžeto. Mat Lietuvos BVP neseniai išaugęs ir netgi kalbama apie galimybę skirti papildomus 20 mln. eurų valstybės gynybai: „Pasieniečių aprūpinimui reikalingomis priemonėmis prireiktų apie 8,5 mln. eurų, tai nėra milžiniški pinigai matant problemos mastą ir vykdomą agresyvią kaimynų politiką“, – „ELTAI“ teigė R. Liepa.</p>
<p>Tad ar teiginys „rusai puola“ galimai nėra dar vienas būdas gauti puikų finansavimą? Klausimas retorinis.</p>
<h2>Baltarusija „pradėjo“ hibridinį karą prieš Lietuvą</h2>
<p>Pranešama, kad po pastarųjų įvykių ir Lietuvos išsakytos pozicijos, vis labiau Lietuvos pasienį tvindo migrantai, o pasieniečių darbas tampa vis intensyvesnis – mat jau birželio 7 d. pasienyje buvo sulaikytos dar 3 neteisėtų migrantų grupės, kuriose bendrai net 18 šrilankiečių bei irakiečių. Esą pirmoji pabėgėlių grupė buvo sulaikyta prie pat sienos su Baltarusija – Mieleškių kaime. Kita nelegalių migrantų grupė buvo aptikta ties Šalčininkų rajono Girdžiūnų kaimu. Kiti 4 asmenys, prisistatę Šri Lankos piliečiais, buvo užklupti ties Švenčionių raj. Zboniškės kaimu. Pranešama, kad šie migrantai paprašė prieglobsčio Lietuvoje.[8]</p>
<p>Tiesa, dar kelias dienas prieš tai Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė išreiškė nuogąstavimus apie tai, kad nelegali migracija yra tik viena iš priemonių vykdyti hibridinį karą prieš Lietuvą. Ministrės teigimu, jau birželio 3 d. buvo sulaikyti net 52 nelegalūs migrantai, o lyginant skaičius su pernai metais, toks skaičius išaugęs kone dvigubai. Todėl reikia suintensyvinti „apsaugą nuo Baltarusijos“ ir pasienyje telkti dar didesnes pajėgas. Panašu, kad ministrė pasiruošusi viskam, net ir puolimui „iš pasalų“, nes yra apmąsčiusi ne vieną strategiją:[9] „Esant sudėtingai situacijai, jai pablogėjus, mes tikrai turime planą A, planą B ir planą C. Ir esame maksimaliai pasiruošę galimiems iššūkiams“, – karingos nuotaikos neslėpė A. Bilotaitė.</p>
<p>A. Bilotaitė taipogi neslėpė, jog kaip vieną iš kovos prieš nelegalų migraciją per Lietuvą priemonę, būtų galima pasitelkti sumažinant migracijos per Lietuvą patrauklumą, mat daugeliui migrantų Lietuva – tik laikina stotelė, esą po to jie traukia toliau į Vakarus. Kaip alternatyva migrantų laikinam apgyvendinimui buvo paminėtas palapinių miestelis, kuris, kaip praneša Vidaus reikalų ministerija, buvo pradėtas statyti jau birželio 11 d. šalia Užsieniečių registracijos centro (URC):[10]</p>
<blockquote>Keturis kartus išaugus neteisėtų migrantų srautams ir užpildžius URC – palapinių miestelis tapo neišvengiama būtinybe. Esame parengę planus ir numatę konkrečius veiksmus, ko reikėtų imtis atsižvelgus į besikeičiančią situaciją. Kaimyninėje Baltarusijoje susiklosčiusi nestabili bei sunkiai prognozuojama politinė padėtis, nulėmusi pasikeitusį Lietuvos ir Baltarusijos pasienio institucijų bendradarbiavimo pobūdį, ir vis dar suvaržytas judėjimas tarp Europos Sąjungos šalių – tai pagrindiniai neteisėtos migracijos srautus formuojantys veiksniai, – teigė Vidaus reikalų ministrė.</blockquote>
<h2>Rusai puola – Kremliaus provokatoriai „užpuolė“ Ž. Pavilionį</h2>
<p>Pranešama, jog antradienį Rusijos provokatoriai paviešino kompromituojantį vaizdo pokalbį, kuriame kalbino Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką – Žygimantą Pavilionį. Teigiama, kad pokalbis su Rusijos provokatoriais „Vovan“ ir „Lexus“ įvyko dar pavasarį, tačiau buvo paviešintas tik birželio 8 dieną. Skambinusieji asmenys apsimetė Rusijos opozicionieriumi Leonidu Volkovu. Tiesa, pažymima, kad L. Volkovu apsimetęs žmogus vykdė provokacijas ne tik prieš Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių, Ukrainos, Jungtinės Karalystės politikus.</p>
<p>Pažymima, kad paviešintame pokalbyje Ž. Pavilionis sumenkino šalies prezidento statusą:[11]</p>
<blockquote>Tu nekreipk dėmesio. Mes dabar Vyriausybė. Ingrida Šimonytė, mano premjerė, galvoja, kaip aš. Užsienio reikalų ministras galvoja kaip aš, mes – pati didžiausia partija, pas mus – parlamentinė respublika, o prezidentas – simbolinis. Ir viskas, – įraše kalbėjo Ž. Pavilionis.</blockquote>
<p>Taip pat minėtame įraše buvo paskelbta, kad Ž. Pavilionis teigė, jog Rusijos režimui tampame pavojingi – mat nemaža dalimi formuojame Vakarų politiką, o jų siekis yra „diskredituoti tai darančius žmones“.[12] Šalies premjerė I. Šimonytė apie šį įvykį taipogi pasisakė – mat tai būsianti pamoka visiems politikams, kad įsitikinti, ar tikrai su tuo asmeniu, kuriuo galvoja, kalbantys:[13]</p>
<blockquote>Tikrai neklausiau paties pokalbio, bet manau, kad turbūt visiems politikams yra pamoka, kad kalbantis su pašnekovais reikia būti tikriems, su kuo yra kalbama. Ypatingai turint mintyje, kad yra provokacijų rizika dėl Lietuvos pozicijos Kremliaus ar Aliaksandro Lukašenkos režimo atžvilgiu. Provokacijų reikia ne tai, kad tikėtis, bet negalima jų atmesti. Todėl reikia būti atsargiems.</blockquote>
<p>Vis dėlto, Ž. Pavilionis šios situacijos taip paprastai nepaleido ir savo „Facebook“ paskyroje pasidalino atsaku. Parlamentaras visą kaltę suvertė Kremliaus „troliams“, mat ši „deep-fake“ medžiaga buvo panaudota ne tik prieš patį seimūną, bet ir jo Baltijos šalių kolegas – Užsienio reikalų komitetų pirmininkus: „Kartu su mumis ir Ukrainos Užsienio reikalų ministras Kuleba, ne kartą panašias trolių atakas patyręs. Reiškia, visi judame teisinga kryptimi. Kartu labai apgailestauju, kad opozicija bei kai kurie kiti aukšti atstovai komentuoja šią KGB sukurptą medžiagą“, – savo paskyroje rašė Ž. Pavilionis.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/z-pavilionis.jpeg" alt="Ž. Pavilionio paaiškinimas" /></p>
<h2>Papildyta 2021-06-10. Seimo pirmininkė nemato reikalo pykti ant Ž. Pavilionio</h2>
<p>Ketvirtadienį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad Ž. Pavilionio kalbos jos esą labai nenustebino – mat Seimo narys taip „kalbantis nuolat“. Prezidento vaidmenį sumenkinęs Užsienio reikalų komiteto pirmininkas kaip ir turėtų po tokių išsireiškimų atsistatydinti iš pareigų, tačiau, panašu, kad buvimas konservatoriumi galimai kaip ir reiškia neliečiamybę. Mat V. Čmilytė-Nielsen nemato pagrindo, kodėl parlamentaras turėtų palikti dabartines pareigas:[14]</p>
<blockquote>Forma pasirinkta man galbūt nėra priimtina, tačiau ponas Pavilionis taip kalba nuolat. Jis neturėtų stebinti – tai jo pozicija, kurią jis deklaruoja visą laiką.</blockquote>
<p>Tačiau esminis aspektas – ar asmuo, negebantis „laikyti liežuvio už dantų“ gali eiti tokio lygio valstybines pareigas? Vis dėlto, panašu, kad gali. Nes Lietuvai yra aktualu, jei ją „rusų troliai“ puola. Kaip daugiau pateisinti nesusikalbėjimus? Galbūt prieisime dieną, kuomet Seimo nariai savo neliečiamybę išlaikys vien tik Kremliaus trolių ir „deep-fake“ programos dėka.</p>
