Kaip pasikeitė gyvenimas Rusijoje per tris karo mėnesius?

Pasaulis, ŠiandienG. B.
Rusija
Rusiją veikia karas. Egor FIlin/Unsplash nuotrauka

<h2>Karas, kuris palietė ir rusus</h2>
<p>Vasario 24 d. Vladimirui Putinui paskelbus apie „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje, Europos geopolitinė situacija pakito akimirksniu. Tačiau, gyvenimas pasikeitė ir Rusijoje, o tai ypač tikslingai galima pastebėti šiandien, kai praėjo jau trys mėnesiai nuo karo pradžios.</p>
<p>Dalis eilinių rusų, niekaip nesusiję su V. Putino ambicijomis, šiandien yra priversti keisti savo įpročius, o kai kuriais atvejais, susiduria ir su rimtais finansiniais sunkumais. Vakarų sankcijų ir vietos valdžios sprendimų rezultatas toks, kad visa milžiniška Rusija tampa uždaru ir atsiskyrusiu fortu.</p>
<p>Šalį paliko aibė Vakarų verslo kompanijų ir įmonių, rusai negali keliauti į pamėgtus kurortus Italijoje ar Ispanijoje, nebegali įsigyti prabangos prekių, naudotis Vakarų bankų kortelėmis ar net elementariai prisijungti prie feisbuko. Padėtį komplikuoja ir visiškai nuvertėjęs rublis, ir įsitempusi darbo rinka.</p>
<p>Nors Rusijos prezidentas ramina savo visuomenę ir pasakoja, jog sankcijos labiau kenkia patiems Vakarams nei Rusijai, dalis piliečių jau gali imti tuo nebetikėti. V. Putinas ruošia rusus ir kalba apie būtinybę „parengti ilgalaikį planą, pagrįstą vidaus galimybėmis."</p>
<p>Šis planas gali būti susietas su dar 2014 m. po Krymo aneksijos taikyta strategija, pavadinimu „Rusijos tvirtovė". Tačiau šiandien, kai prekybos centrai ištuštėjo, galimybė gauti kvalifikuotą darbą tapo beveik neįmanoma, o šalį paliko net Sovietų Sąjungoje veikęs „McDonald’s“, Rusija, vargu, ar net patiems rusams primena menamą tvirtovę.</p>
<h2>Vakarų simbolio pasitraukimas</h2>
<p>Gegužės mėnesį pranešta, kad JAV greitojo maisto restoranas „McDonald’s“ galutinai <a href="/mcdonalds-galutinai-traukiasi-is-rusijos-fransize-bus-parduota-rusijos-pirkejui">traukiasi</a> iš Rusijos. Restoranai parduodami vietos verslui, kuris „McDonald’s“ įvaizdžio turės atsisakyti. „McDonald's atidarymas Rusijoje 1990 m. buvo tiesiog kultūrinis fenomenas: blizgantis modernus patogumas, atkeliavęs į niūrią šalį, kurioje pasirinkimas buvo ribotas[1].</p>
<blockquote>
<p>Vieno iš geriausiai atpažįstamo Vakarų verslo ženklo pasitraukimas iš Rusijos gali būti beveik simbolinis. Šalis tampa uždaresnė nei sovietų laikais.</p>
</blockquote>
<p>Be „McDonald's“ iš Rusijos pasitraukė šimtai globalių kompanijų. Tai ir naftos milžinės „<a href="/shell-traukiasi-is-rusijos-kompanijos-degalines-perima-lukoil">Shell"</a> ar BP, ir skirtingi automobilių gamintojai, rūbų, dizaino, namų apyvokos daiktų kompanijos. </p>
<blockquote>
<p>Rusija užsispyrėliškai tikina, kad gali gyventi be Vakarų pasaulio idėjų ir net technologijų.</p>
</blockquote>
<p>Dar kovo mėnesį šalyje uždraustas feisbukas ir instagramas. Žinoma, dalis rusų ir toliau sėkmingai naudojasi šiais tinklais pasitelkdami VPN paslaugas, tačiau socialinių tinklų kontrolė yra milžiniška. </p>
<blockquote>
<p>Rusijos valdžios institucijoms priėmus įstatymą, pagal kurį už straipsnius, įrašus, komentarus apie karą, kuriuose pateikiamos neva „netikros naujienos", gali būti skiriama iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė. </p>
</blockquote>
<p>Įdomu ir tai, jog remiantis socialinės žiniasklaidos analizės bendrovės „Brand Analytics" duomenimis, instagramas Rusijoje buvo populiariausias socialinis tinklas. Tačiau, dabar instagrame talpinamas turinys nėra monetizuotas, o tai reiškia, kad nuomonės formuotojai negali užsidirbti iš reklamų.</p>
<p>Rusijos valdžia problemos neįžvelgia ir ragina pereiti prie vietinio „Vkontakte". Atrodo, raginimai iš tiesų veikia. Vien kovo mėnesį mėnesio vartotojų skaičius pasiekė 100 mln[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nikita-karimov-lvjzhhoijj4-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kelionės į draugiškas šalis: Siriją, Iraną ar Iraką</h2>
<p>Keliaujantys žino, jog išgirsti rusų kalbą net pačiuose tolimiausiuose pasaulio kraštuose nėra kažkokia staigmena. Be to, atrodo, kad dalis gerai gyvenančių rusų visuomet mėgo prabangius Vakarų kurortus bei išvykas į Europos sostines. Dabar tam atėjo galas. Poilsis Ibizoje ar apsipirkimas dizainerių parduotuvėse Paryžiuje turtingiems rusams nebėra prieinamos. </p>
<p>27 Europos Sąjungos valstybės, taip pat Jungtinės Valstijos ir Kanada uždraudė skrydžius į Rusiją ir iš jos. Kelionės dabar pailgėjo, o net kaimyninės šalys gali būti pasiekiamos tik po ilgo skrydžio per pusę Europos. Pavyzdžiui, Estijos sostinė Talinas, anksčiau buvęs dažnas ilgojo savaitgalio tikslas, į kurį iš Maskvos buvo galima nuskristi per 90 minučių, staiga tapo pasiekiamas per Stambulą. Dabar ši kelionė trunka jau 12 valandų[3].</p>
<blockquote>
<p>Karo fone neutrali išlikusi Turkija nepanaikino bevizio režimo rusams ir neapribojo oro erdvės šios šalies lėktuvams. Be to,  didžiausia šalies oro transporto bendrovė „Turkish Airlines" ir toliau bendradarbiauja su Rusijos oro uostais. Tačiau, nuo kovo 10 d. Turkijos oro vežėjas sustabdė bilietų pardavimą rusams į skrydžius iš Turkijos į trečiąsias šalis. Taip rusams buvo atimtos galimybės skristi iš Turkijos, pavyzdžiui, į Europą. </p>
</blockquote>
<p>Oro linijų bendrovių, nusprendusių nenutraukti oro susisiekimo su Rusija, sąraše yra: Egiptas („EgyptAir"), Moldova („Fly One", „Air Moldova"), Kataras („Qatar Airways"), Bahreinas („Gulf Air"), Kazachstanas („SCAT"), Kirgizija („Avia Traffic"), Armėnija („Aircompany Armenia"), Azerbaidžanas („Azerbaijan Airlines"), Tadžikistanas („Somon Air") ir Uzbekistanas („Uzbekistan Airways"). Taigi, trumpų išvykų ar vasaros kelionių pasiūla ne tokia jau ir plati.</p>
<h2>Baimė dėl darbo</h2>
<p>Ne visi rusai liūdi dėl prarastos galimybės apsilankyti JAV ar Europoje. Dėl Vakarų sankcijų Rusijai vis daugiau rusų netenka darbo. Maskvos Naujosios ekonomikos mokyklos ekonomistė ir dėstytoja Tatjana Michailova sako, kad sankcijos turės ilgalaikį poveikį, įskaitant Rusijos išstūmimą iš pasaulinių tiekimo grandinių, o apribojimai sukels izoliaciją ir technologinius trukdžius. Tai paveikia ir darbo rinką:</p>
<blockquote>
<p>„Įmonės bus priverstos užsidaryti ir atleisti darbuotojus. Sumažės prekių ir paslaugų paklausa, nes gyventojai taps neįgalūs pirkti daug, o tai paveiks visus sektorius, net iki kirpyklų."</p>
</blockquote>
<p>Pasak ekspertės, daugelis rusų jau dabar praranda darbą arba negali rasti naujo, nes mažėja kvalifikuotų darbuotojų paklausa. Jos teigimu, ypač skaudžiai nukentėjo Maskvos gyventojai, nes daugelis jų dirba finansų sektoriuje arba paslaugų, rinkodaros ir reklamos srityse[4].</p>
<blockquote>
<p>Maskvos mero Sergejaus Sobjanino duomenimis, vien Rusijos sostinėje dėl užsienio bendrovių persikėlimo darbo gali netekti apie 200 000 žmonių.</p>
</blockquote>
<p>Miestas bando įveikti galimą nedarbo problemą vykdydamas programą, pagal kurią siekiama perkvalifikuoti ir įdarbinti žmones, anksčiau dirbusius Vakarų bendrovėse, kurių daugelis sustabdė arba nutraukė verslo veiklą Rusijoje.</p>
<blockquote>
<p>Pasak Vašingtono Tarptautinių finansų instituto vyriausiojo ekonomisto pavaduotojos Elinos Ribakovos, masinis nedarbas Rusijoje dar nepasireiškė, tačiau tai yra vienas iš dalykų, kurių Kremlius labiausiai baiminasi. Tai gali iššaukti rimtus nepasitenkinimus valdžia.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/astemir-almov-kgrpsetnw8-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Rusija be Vakarų</h2>
<p>Žiniasklaida visame pasaulyje linkusi vaizduoti Rusiją kaip galingą suverenią valstybę. Tačiau kritikai tvirtina, kad Rusijos Federacija yra moderni Vakarų galybių kolonija ir yra labai priklausoma nuo Vakarų[5].</p>
<p>Sovietmečiu ekonomiką kontroliavo vyriausybė. 1991 m. subyrėjus Sovietų Sąjungai, didžioji dalis Rusijos kapitalo atsidūrė galingų oligarchų kišenėse. Daugelis jų yra susiję su Vakarų valstybėmis ir savo turtą laiko Vakarų bankuose arba ofšoruose.</p>
<blockquote>
<p>Apskaičiuota, kad bendra Rusijos piliečių lėšų suma, laikomų Didžiosios Britanijos ofšoruose, Mergelių ir Kaimanų salose – 34 mlrd. svarų.</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu pati Rusijos ekonomikos struktūra rodo, kad šalis yra labai priklausoma nuo rusiškų žaliavų. Tačiau, užsienyje tiekiamų žaliavų, pavyzdžiui, naftos ir gamtinių dujų kainas nustato ne Rusija, o šalys vartotojos arba „pasaulinė rinka".</p>
<p>Taigi, kol vieni teigia, kad Maskva elgiasi kaip moderni kolonija, Rusijos verslininkų ir nuomininkų sąjungos prezidentas Andrejus Bunichas teigia, kad Rusija turi „ofšorinę ekonomiką", o jos užsienio ekonominę politiką diktuoja stambių privačių finansinių institucijų interesai. Tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju be Vakarų ši šalis ilgai išgyventi, regis, negali.</p>