Suprasti akimirksniu
  • Transporto priemonių patikimumas auga
  • Daugiausia rūpesčių kelia informacijos ir pramogų sistemos
  • O kaip elektromobiliai?
Šaltiniai
M
Nors transporto patikimumas auga, multimedinės sistemos vis dar kelia rūpesčių, Shutterstock nuotrauka

Transporto priemonių patikimumas auga

Ieškantiems naujo automobilio visuomet atsiveria platūs galimybių klodai: galima rinktis tiek norimą transporto priemonės formą ar variklio tipą, tiek išorės bei vidaus įrangą, kėbulo spalvą ar papildomus priedus. Suprantama, svarbus apsisprendimas laukia ir renkantis vieno iš patinkančių modelių gamintoją – tuomet vertinama ir kaimyno nuomonė, ir interneto platybėse suformuota vienos ar kitos markės reputacija. Vis dėlto yra būdų gauti ir gerokai objektyvesnę bei solidesnę informaciją apie populiariausių gamintojų mašinų kokybę. Tai – pripažintų organizacijų reguliariai atliekami patikimumo tyrimai.

Šiuos tyrimus vienijantys bruožai – išsamumas, reguliarumas ir reprezentatyvumas. Kitaip sakant, didelė imtis (apklausiama dešimtys tūkstančių savininkų ar patikrinama daugybė automobilių), daugybę sričių apimantys klausimai ir nuolatos atnaujinami atsakymai. Paprastai – kas metus.

Bent keletas tokius tyrimus atliekančių organizacijų žinomos ir lietuviams. Mūsų žiniasklaidoje kartkartėmis pasirodo populiariosios Vokietijos techninių apžiūrų stočių apibendrintos ataskaitos, taip pat Jungtinių Amerikos Valstijų vartotojų organizacijos „Consumer Reports“ ar duomenų analizės ir vartotojų nuomonės tyrimų bendrovės „J.D. Power“ raportai.

Štai paskutinioji „J.D. Power“ 2023 metų ataskaita atskleidė, kad bendras transporto priemonių patikimumas auga. Vidutiniškai 100 naujų automobilių buvo nustatytos 186 problemos, arba 6 mažiau nei 2022-aisiais. Patikimumo tyrimo rezultatai gauti apibendrinus net 30 062 savininkų atsiliepimus. Buvo vertinami 2020-aisiais pagaminti ir trejus metus eksploatuoti modeliai.

Rezultatų suvestinėje pabrėžiamas naujų technologijų poveikis patikimumui, kaip ir tai, jog „premium“ klasės prekių ženklai patiria vidutiniškai 23 problemomis šimtui automobilių daugiau nei masiniai gamintojai būtent dėl to, kad jų kūriniai tapo sudėtingesni.

Nepaisant to, aukščiausias įvertinimas atiteko „Lexus“ prekių ženklui (133 problemos 100 automobilių). Tarp masinių modelių gamintojų jau trečius metus iš eilės pirmauja „Kia“ (152 problemos 100 automobilių), o jai įkandin eina „Buick“ (159), „Chevrolet“ (162), „Mitsubishi“ (167) ir „Toyota“ (168).

„Turbūt stipriausia tokių studijų dalis yra ta, kad jos apima didelius duomenų kiekius. Tarp kelių dešimčių automobilių savininkų gali pasitaikyti visokių nukrypimų nuo normos, tačiau dešimtys tūkstančių atsakymų jau leidžia formuoti patikimą statistiką“, – sako automobilių istorijos patikros bendrovės „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.

Daugiausia rūpesčių kelia informacijos ir pramogų sistemos

„Premium“ klasėje už „Lexus“ rikiuojasi „Genesis“ (144), o tuomet atsiranda gilus atotrūkis: „Cadillac“ (173), BMW (184) ir kt. „J.D. Power“ specialistai pažymėjo, kad toks skirtumas tarp masinių gamintojų ir „premium“ prekių ženklų yra didžiausias per 34 metų tyrimo istoriją. Tai rodo, jog sparti technologijų plėtra kol kas kelia ir iššūkių. Laimei, daugiau nepasitenkinimo strėlių krenta nekritinės svarbos technologijoms.

Problematiškiausia automobilių dalimi jau ne vienerius išlieka informacijos ir pramogų sistemos: jų vidutinis 49,9 problemos 100 automobilių rodiklis yra beveik dvigubai didesnis už antrą aukščiausią (išorės pažeidimus). Pagrindinės multimedijų problemos – netinkamai veikianti valdymo balso komandomis funkcija, stringantis ryšys per „Android Auto“ ar „Apple CarPlay“ programėles bei jutiklinio ekrano sutrikimai.

O kaip elektromobiliai?

Tarp kertinių patikimumo aspektų reikėtų įvardyti ne tik savininkų ramybę ar automobilių ilgaamžiškumą, bet ir tiesiogiai nuo to priklausančią likutinę transporto priemonių vertę. Kuo automobilio patikros istorijoje bus mažiau įrašų apie problemas ar remontus, tuo, tikėtina, didesnę likutinę vertę jis išlaikys atėjus laikui jį perleisti kitam savininkui.

Dar vienas įdomus patikimumo vertinimų aspektas – perėjimas nuo mašinų su vidaus degimo varikliais prie sparčiai populiarėjančių elektromobilių. Nemažai daliai vairuotojų kyla klausimas, ar patikimus modelius su tradiciniais motorais gaminančios įmonės gali išsaugoti šias savybes, jei imasi elektros pavaros?

Atsakymu į šį klausimą galima laikyti „Consumer Reports“ 2023 metais publikuotą tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 300 tūkst. automobilių savininkų. Susumavus jų pastabas apie transporto priemonių problemas, pavyzdžiui, pačiu patikimiausiu jau minėtos Pietų Korėjos gamintojos „Kia“ modeliu paskelbtas būtent elektromobilis EV6. Šioje apklausoje buvo įvertinta 17 galimų probleminių sričių, įskaitant galios sistemas, mašinų keliamą triukšmą, stabdžius, elektros sistemas, dažymo kokybę ir skysčių nuotėkius.

Štai ir Lietuvos techninių apžiūrų įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenys rodo, kad dažniausiai nustatomi į apžiūrą atvarytų automobilių trūkumai nepriklauso nuo jų pavaros tipo. 2022 metais dažniausiai būdavo aptinkami netinkamai sureguliuoti artimųjų šviesų žibintai (14,41 proc.) ir netvarkingos pakabos lankstinės jungtys, lankstai (11,11 proc.).

Tiesa, kone kas dešimtame automobilyje (9,69 proc.) buvo pastebėtas variklio ar pavarų dėžės skysčių nuotėkis, tačiau elektromobiliams šie gedimai nėra būdingi, nes juose nemontuojama tradicinė pavarų dėžė, o elektros motoro nereikia tepti alyva, nes jame nėra judančių dalių.

„Elektromobiliuose apskritai yra gerokai mažiau judančių dalių, nėra išmetimo sistemos, kadangi nėra ko išmesti: juk elektros pavara neišskiria jokių teršalų. Dėl šios priežasties ir jų eksploatacija paprastesnė: neužsikiša jokie degalų ar oro filtrai, taip pat nėra tokių jautrių mechanizmų kaip sankaba ir pan. Net ir visų varomųjų ratų sistemos gerokai paprastesnės, nes valdomos tiesiogiai ant ašių arba net prie konkretaus rato montuojant variklius, kurie nesuka jokių papildomų velenų“, – vardija M. Buzelis.

Tiesa, specialistas pastebi, jog elektromobiliai yra sunkesni, todėl jų stabdžių ir pakabos sistemos patiria didesnes apkrovas. Tačiau ant specialiai elektromobiliams sukurtų platformų, kaip antai „Kia“ modeliams naudojamos E-GMP (EV6, EV9 modeliai), „Mercedes-Benz“ EVA (EQE, EQS) ar „Tesla“ architektūros, gaminami automobiliai jau yra parengti tokiems iššūkiams dėl tvirtesnės konstrukcijos.