Gali būti sunku nustoti graužti nagus
Mes visi formuojame savo įpročius ir elgesį, kuriuos atliekame automatiškai reaguodami į tam tikrą užuominą bei situaciją.
Įpročiai, kaip žinia, gali būti geri, blogi arba kartais duodantys naudos.
Geriausi, be abejo, duoda teigiamų rezultatų, dažnai nereikalaudami pernelyg daug smegenų energijos, pavyzdžiui, reguliariai leidžiant laiką su mylimu žmogumi. Tačiau kai kurie iš jų, pavyzdžiui, emocinis valgymas, nuolatinis mobiliojo telefono maigymas arba pinigų išleidimas stresui malšinti, deja, gali ilgainiui turėti neigiamų pasekmių[1]. Ir visgi, įdomu, kaipgi jų atsikratyti?
Anot kai kurių psichologų, tiriančių įvairius įpročius ir nevalingas ydas, yra trys pagrindinės strategijos – mat nėra vieno geriausio požiūrio, nes tai priklauso nuo konkretaus elgesio, kurį norite kardinaliai pakeisti, susiejant savo „trigerį“ su nauju, didesnį pasitenkinimą keliančiu elgesiu.
Galbūt įsinorėsite spragėsių vos tik įėję į kino salę – kino teatras šiuo atveju yra priežastis, o spragėsių pirkimas ir valgymas – elgesys. Taigi, norėdami atsikratyti šio įpročio, turite šias parinktis: pirma, kiekvieną kartą eidami į kiną pasakykite sau „nėra spragėsių“; antra, venkite eiti į kiną apskritai, na, arba darykite tai tik karts nuo karto; trečia, spragėsius pakeiskite kitu užkandžiu prie filmo, kuris geriau atitiktų jūsų biudžetą bei sveikesnės mitybos tikslus.
Kitu pavyzdžiu galėtų būti nagų kramtymas – pasąmoningas veiksmas, dažnai „užtrunkantis“ visą dieną. Visgi nors ir naudinga išsiaiškinti pagrindinę šio įpročio priežastį, gali būti sunku nuo to atprasti – juo labiau sustabdyti – apėmus negailestingiems streso ar nuobodulio momentams.
Tačiau tikėtina, jog pakeitę nagų kramtymą kitu fiziniu streso atsaku, tarkim, streso kamuoliuko gniaužimu, arba naudodami atgrasomąją priemonę, tokią kaip, pavyzdžiui, perdėm nemalonaus skonio nagų laką, greičiausiai padidinsite supratimą apie nagų kramtymą kritiniu momentu ar dar prieš jį, kad galėtumėte visam laikui sustoti tai daryti.
Akivaizdu, jog pakeitimo strategijos esmė yra įsitikinti, kad naujas įprotis būtų ne ką mažiau patrauklus.
Ne kiekviena įpročio laužymo strategija tinka visiems
Jeigu atvykę į darbo vietą ir praeidami pro poilsio kambarį kaskart norite suvalgyti pyrago gabalėlį, verta žinoti, jog taip lengvai pašalinti šio įpročio greičiausiai nepavyks (juk negalite imti ir nustoti eiti į darbą).
Tačiau kitas būdas yra kategoriškai sustabdyti tokį elgesį ir pasakyti sau „jokių pyragaičių“. Galų gale, taip pat galite pabandyti susikurti naują įprotį tuo pačiu metu valgydami sveikesnį maistą.
Kad ir kurią strategiją pasirinktumėte, svarbiausia tai daryti vėl ir vėl, mat bene vienintelis būdas atsikratyti įpročių yra pakartotinis strategijos naudojimas. Ir nėra jokių įrodymų, kad tai užtruks dažnai skelbiamą 21 dieną, – kartais tai, deja, trunka nepalyginamai ilgiau.
Derėtų paminėti ir tai, jog „European Journal of Social Psychology“ atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 96 žmonės, parodė, kad žmonėms prireikė 18–254 dienų, jog susiformuotų trokštamas įprotis, kol kiti tyrimai rodė, jog lengviau pakeisti fizinį įprotį nei įsisenėjusį mąstymo modelį[2].
Bet kokiu atveju akivaizdu, kad įpročiams atsikratyti reikia laiko. Tačiau vis tik aišku viena: kuo daugiau kartų veiksmą kartosite, tuo jis taps kasdieniškesnis[3].
Tarp įpročių bei priklausomybių yra didelių skirtumų
Įpročio ir priklausomybės laužymas neatspindi identiškų, vienodą „formulę“ apimančių pastangų.
Pagrindinis skirtumas yra tas, jog įpročiai labiau pagrįsti pasirinkimu, o priklausomybę sukeliantis elgesys gali būti labiau neurologiškai ir biologiškai susijęs.
Vis dėlto įprotis turėtų būti laikomas tęstinumu, kitu atveju jums tiesiog nepavyks.
Galiausiai jūs žinosite, kad darote pažangą ne tada, kai įpročių tiesiog nebebus, bet tada, kai jausitės mažiau jų įtakojami. (Tą dieną, kuomet pradėsite jausti, jog turite daugiau pasirinkimų – tarsi elgesys nebebus automatinis – tada jūs žinote, kad darote milžinišką pažangą.)
Kitaip tariant, viskas yra jūsų galvoje – nuo to ir pradėkite.
