<h2>„British Petroleum“ ir jų mums permesta kaltė</h2>
<p><span style="font-weight: 400;">Kai maždaug septintajame – aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pasaulyje vis garsiau buvo imta kalbėti apie į aplinką išmetamus didelius kiekius anglies dioksido, visų žvilgsniai nukrypo į iškastinio kuro kompanijas. Žmonės žinojo, kad naftos ir gamtinių dujų gavyba yra purvinas reikalas, kur neapsieinama be siaubingų gaisrų ir naftos išsiliejimų į aplinką. Tačiau viena kompanija, žinoma BP arba „British Petroleum“ vardu panoro pakeisti savo įvaizdį žmonių akyse ir sugalvojo anglies pėdsako (Carbon Footprint) konceptą. </span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Idėja buvo tokia, kad šiltnamio efektą sukeliančios dujos, įskaitant anglies dioksidą ir metaną, yra išmetamos deginant iškastinį kurą, valant žemę, gaminant ir vartojant maistą, pagamintas prekes, medžiagas, medieną, kelius, pastatus, transportą ir kitas paslaugas, dauguma atvejų gali būti daugiau ar mažiau atsekamas. Tai reiškia, kad nors ir ne visiškai tiksliai, išmetamas šių dujų kiekis gali būti apskaičiuojamas pagal tam tikras sudedamąsias dalis. </span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">BP net sukūrė pirmąją pasaulyje buitinę anglies pėdsako skaičiuoklę, leidžiančią kiekvienam iš mūsų pasitikrinti, kiek anglies dioksido ir metano kiekvienas iš mūsų išmetame į aplinką naudodami visą infrastruktūrą ir paprasčiausiai gyvendami.</span></p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ksenia-kudelkina-o5_lyq44gsm-unsplash.jpg" alt="Nafta" /></p>
<blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;">Taigi, maždaug 2000-aisiais BP pradėjo aktyviai skatinti žmones pažvelgti į savo anglies pėdsaką. Ir štai, nuimdami kaltę nuo didelių ir įtakingų, nafta suteptų savo korporacinių pečių, sudarydami gerųjų vyrukų įvaizdį, jie tyliai perkėlė visą kaltę ant mūsų – žmonių, dar vadinamų vartotojais, pečių. </span></p>
</blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;">Mes buvome priversti galvoti, kad tai mūsų gyvenimo būdas ir vartojami produktai lemia šiltnamio efektą. Ir būtent mes esame dėl jo kalti, kai tuo tarpu pati BP kompanija pateko į </span><span style="font-weight: 400;">šimtuką labiausiai pasaulį teršusių 1988–2015 metais iškastinio kuro kompanijų</span><span style="font-weight: 400;">, kuriame garbingai užėmė 11 vietą[1]. </span></p>
<blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;">Kartu sudėjus, šios 100 kompanijų yra atsakingos už 70 procentų į aplinką patenkančio pasaulio anglies dioksido kiekio. Ir tik </span><span style="font-weight: 400;">20 atskirų korporacijų </span><span style="font-weight: 400;">yra atsakingos už trečdalį į aplinką išskiriamų pasaulio anglies dioksido – „British Petroleum” viena iš jų[2].</span></p>
</blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;">Kitaip tariant, BP yra viena labiausiai planetą teršiančių ir anglies dioksidą bei metaną išskiriančių kompanijų pasaulyje, o mes galvojame, kad pasaulis šyla dėl mūsų kelionės traukiniu Vilnius – Kaunas ir pietums suvalgyto gabalėlio raudonos mėsos.</span></p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/zachary-theodore-guadzpf9pdi-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;">Na, o kad neteisybės jausmas pasijustų dar stipriau, verta paminėti, kad </span><span style="font-weight: 400;">50 procentų pasaulio neturtingiausiųjų</span><span style="font-weight: 400;"> išskiria tik 10 procentų aplinkoje esančio anglies dioksido kiekio. Ir tik 10 procentų pasaulio turtingiausiųjų išskiria beveik 50 procentų aplinkoje esančio anglies dioksido[3].</span></p>
</blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;">Kaip matome, privatūs lėktuvai, sraigtasparniai ir jachtos aplinką vis dėl to teršia, bet būtent mes esame tie, kurie turime tapti veganais ir į darbą važiuoti dviračiu.</span></p>
<h2>Žmonių tikėjimas savo kalte atvėrė naujas rinkas</h2>
<p><span style="font-weight: 400;">Wikipedios</span><span style="font-weight: 400;"> duomenimis, pasaulinis vidutinis metinis anglies pėdsakas, tenkantis vienam asmeniui, 2014 m. buvo apie 5 tonas anglies dioksido. Nors yra daugybė būdų apskaičiuoti anglies pėdsaką, Gamtos apsaugos organizacija Nature Conservancy nurodo, kad vidutinis JAV piliečio anglies pėdsakas yra apie 16 tonų per metus[4].</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Iš šių duomenų turėtume suprasti, kad vidutinis Amerikos gyventojas, neskraidydamas privačiais lėktuvais ir neplaukiodamas nuosavomis jachtomis, o paprasčiausiai gyvendamas, savo gyvenimo būdu ir produktų suvartojimo apimtimis į aplinką išskiria tris kartus daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei vidutinis planetos gyventojas.</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Štai čia pasirodo turtingi dėdės gražiais kostiumais, kurie turi sprendimą kiekvienam – ir mažam (tokiam kaip aš ir jūs), ir dideliam (tokiam kaip „Amazon” ar bet kokia kita korporacija).</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Pradėkim nuo korporacijų.</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Korporacijos ir įvairios įmonės vienos kitoms pradėjo pardavinėti anglies kreditus.</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Anglies kreditas</span><span style="font-weight: 400;"> – tai leidimas, leidžiantis savininkui išmesti tam tikrą anglies dioksido ar kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Vienas kreditas leidžia išmesti vieną toną anglies dioksido arba lygiavertį kiekį kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų[5].</span></p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/chris-leboutillier-k015evqbd8-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Aš manau, kad dauguma iš mūsų jau esame susidūrę su viena ar kita kompanija, kuri skelbiasi mažinanti savo išskiriamo anglies dioksido kiekį pristatant prekes ar netgi įtraukiant tai kaip reikalavimą į savo tiekimo grandinę. Viskas būtų labai gražu, jei tai būtų tiesa.</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Įsivaizduokime kurjerių kompaniją, kurios darbas yra vežioti siuntinius. Jiems sumažinti anglies dioksido išskyrimą į aplinką būtų labai sudėtinga, ypač turint omenyje, kad jie kaip pelno siekianti įmonė, nori didinti savo darbo apimtis, didinti valdomų automobilių skaičių, ir paprasčiausiai daugiau uždirbti. Bene vienintelis būdas realiai sumažinti dujų išskyrimą būtų maršrutų optimizavimas, kad vienu kartu važiuojant tam tikra kryptimi būtų paimta ir išdalinta kuo daugiau siuntinių.</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Tačiau ką realiai tokia kurjerių įmonė daro? Ji nusiperka anglies dioksido kreditų iš kitos įmonės, kuri turi daug miško ir savo veikloje neišskiria tiek daug anglies dioksido ar metano dujų, kiek jų valdomas miško plotas pajėgtų išgryninti. Todėl mišką valdanti įmonė paprasčiausiai gali gauti pinigų iš jau minėtos kurjerių įmonės vien už tai, kad valdo mišką. O kurjerių įmonė, sumokėjusi už savo anglies dioksido kreditus, galiausiai gali ne tik didinti savo darbo apimtis ir to sukeliamą taršą, bet ir sakyti, kad jie prisideda prie šiltnamio efekto mažinimo.</span></p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/marita-kavelashvili-ugnrxk1129g-unsplash.jpg" alt="Miškas" /></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Kartais tokie anglies kreditų mainai įvyksta tarp įmonių, kai viena nusiperka per daug kreditų ir jų nesunaudoja, todėl gali parduoti kitoms. Tuo tarpu realiai niekas nesikeičia. </span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Nė viena iš įmonių nesumažino savo generuojamos aplinkos taršos, o kai kurios ją net padidino, nes galėjo sau tai leisti nusipirkę anglies kreditų. Na, o tokios kompanijos kaip „British Petroleum”, savo veiklą plečiančios neįtikėtinais mastais ir aplinką teršiančios visais įmanomais būdais, gali su šypsena sakyti, jog jų tikslas yra tapti neutraliais anglies dioksido išskyrimo į aplinką prasme.</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Taigi iš principo, įmonėms, kurios teršia aplinką, suteikiami kreditai, leidžiantys toliau teršti aplinką iki tam tikros ribos. Ši riba periodiškai mažinama, kas leidžia klaidingai manyti, kad ir įmonės mažins savo taršos procesus. Tuo tarpu kita įmonė gali parduoti nereikalingus turimus kreditus tai įmonei, kuriai jų reikia, net jei ši jau pasiekė savo leistiną ribą. Todėl nors ir schema iš pirmo žvilgsnio atrodo nebloga, nes teršiančios įmonės gaus vis mažiau kreditų, vėliau jų pritrūkus jos paprasčiausiai galės juos nusipirkti iš kitų įmonių, o mes gyvensime labiau užterštame pasaulyje.</span></p>
<h2>Pardavinėjamas anglies dioksidas neša neįtikėtinus pelnus</h2>
<p><span style="font-weight: 400;">Taip susikūrė neįtikėtinai didelė ir daug pinigų generuojanti rinka. Anglies dioksido kreditų kainos skiriasi priklausomai nuo vietos ir rinkos, kurioje jais prekiaujama. </span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">2019 metais vidutinė anglies dioksido kreditų kaina buvo 4,33 JAV dolerių už toną. Ši suma 2020 metais šoktelėjo iki 5,60 JAV dolerių už toną, o 2021 metais metais nusistovėjo iki vidutiniškai 4,73 JAV dolerių už toną. Vien per 2020 metus bendra rinkos vertė buvo 272 milijardai JAV dolerių.</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Na, o kaip dėl paprastų žmonių? Ar čia irgi yra rinka? Žinoma! Ji vadinama anglies kompensavimu[6]. </span></p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dmitry-demidko-ebwzfkaheau-unsplash-2.jpg" alt="Pinigai" /></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Anglies dioksido kompensavimas naudojamas siekiant kompensuoti jūsų išmetamų teršalų kiekį, finansuojant lygiavertį anglies dioksido sutaupymą kitoje vietoje. Toks Anglies dioksido kompensavimas sukuriamas finansuojant veiklą, kuria mažinamas išmetamų šiltnamio efektą didinančių dujų kiekis arba absorbuojamas anglies dioksidas iš aplinkos. </span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Kad tai būtų pasiekta, yra pasirenkamos iniciatyvos, kuriomis neva užtikrinamos mažesnio anglies dioksido kiekio alternatyvos, pavyzdžiui, atsinaujinančioji energija arba viryklės, pakeičiančios atvirą ugnį. Taip pat gali būti didinami gamtiniai ištekliai, sugeriantys anglies dioksidą iš atmosferos, pavyzdžiui, žemė ir miškai.</span></p>
<blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;">Tačiau iš principo tai yra ta pati anglies kreditų sistema, tik pritaikyta žmonėms, o ne įmonėms. Jūs perkate anglies kreditą, kad būtų kompensuotas jūsų išmetamas anglies dioksido kiekis – neįtikėtina, kiek daug dalykų galima nupirkti už pinigus!</span></p>
</blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;">Ir spėkite, kas šia kompensavimo priemone prekiauja? „British Petroleum”!</span></p>
<h2>Didžiausia marketingo apgaulė žmonijos istorijoje</h2>
<p><span style="font-weight: 400;">„British Petroleum” ne patys sugalvojo anglies pėdsako konceptą. Jie pasamdė vieną didžiausių pasaulyje reklaminio įvaizdžio kūrimo agentūrų, kurios darbas buvo padėti sukurti įmonės įvaizdį žmonių akyse kaip aplinkosauginių pokyčių siekiančios kompanijos ir, dar svarbiau, įtikinti žmones prisiimti atsakomybę už pasauliniu mastu sutrikdytą klimatą. </span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Lygiai taip pat kaip gėrimų pramonininkai norėjo, kad žmonės jaustųsi blogai dėl besikaupiančios taršos, kurią sukelia jų plastikas ir skardinės, arba kaip kad tabako kompanijos kaltino rūkalius, kad jie tampa priklausomi nuo priklausomybę sukeliančių kancerogeninių produktų.</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Taip pat šioje kampanijoje jie sukūrė „mūsų“ iliuziją – bene kiekvienas BP reklaminis šūkis ėjo kartu su iliuzija, kad mes su jais kartu turėtume spręsti šiltnamio efekto problemą, kai tuo tarpu 2018 metais BP į atsinaujinančią energetiką investavo vos 2,3 procentus savo metinio biudžeto.</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Tai dar vienas triukas, skirtas nuimti atsakomybę nuo tikrųjų teršėjų ir paskirstyti ją mums visiems žinant, jog nieko stipriai pakeisti negalime, nes kasdieniame savo gyvenime esame stipriai priklausomi nuo iškastinio kuro.</span></p>
