<h2>Pabrango net keturi iš penkių maisto produktų, o labiausiai – kruopos</h2>
<p>Infliacijai siekiant rekordinį lygį, brango ir dar toliau brangsta būtiniausiųjų maisto produktų krepšelis. Skaičiuojama, kad labiausiai stebimas ekonominės klasės produktų kainų šuolis, o kai kurie iš jų pabrango ir beveik 50 proc. Tokių produktų krepšelį sudarė kruopos, duona, pieno bei mėsos produktai. Tuo tarpu žuvies mėgėjai džiaugiasi, kad jų krepšelis ne tik nepabrango, bet dar ir šiek tiek atpigo.</p>
<p>Žemės ūkio ministerija paskelbė kainų pokyčių vertinimą. Paaiškėjo, kad Lietuvoje dar labiau didėja atotrūkis tarp skurstančių ir gyvenančių gerai.</p>
<p>Labiausiai akivaizdus – būtiniausių prekių krepšelio kainų šuolis, o ypatingai – grikių kruopų, kurių pakelis šiuo metu parduotuvėje siekia ir 3–4 eurus. Skaičiuojama, kad grikių kruopos per metus pabrango daugiau kaip 47 proc., o kilogramas šių kruopų kainuoja maždaug 1,32 Eur brangiau nei prieš metus[2].</p>
<p>Ženklų kainų šuolį pajuto ir pieno produktų mėgėjai, mat vien natūralus jogurtas brango 42 proc., o geriamas pienas – daugiau kaip 39 proc. ir šiuo metu kainuoja 0,35 Eur daugiau nei prieš metus.</p>
<p>Tiesa, nors dabar norint įsigyti atvėsintą viščiuką tektų mokėti beveik 40 proc. daugiau nei praėjusiais metais, šaltai rūkytos dešros galima įsigyti maždaug 0,92 Eur pigiau.</p>
<p>Sparčiai brangsta ne tik grikiai, bet ir kitos kruopos: perlinės, miežinės, manų, avižinės. Jos pabrango daugiau kaip trečdaliu. Kilo ir duonos kaina.</p>
<p>Tačiau teigiamų pokyčių buvo pastebėta žuvies kainose – štai kilogramas atlantinių lašišų per metus atpigo 1,08 Eur, kilogramas šviežių karpių – 0,87 Eur, kilogramas karštai rūkytų jūrinių ešerių atpigo maždaug 0,60 Eur.</p>
<p>Anot Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus, palyginus šių metų 11 savaitės vidutines kainas su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, matoma, kad pabrango net keturi iš penkių maisto produktų, o kai kurių populiarių ekonominės klasės produktų mažiausios kainos per metus padidėjo labiau nei šalyje stebimos tokių produktų vidutinės kainos[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/zuvis.jpg" alt="" /></p>
<h2>PVM maistui nemažinsime, bet gerinsime situaciją dėl menstruacijų ir el. knygų </h2>
<p>Turbūt jau iki skausmo visiems žinomas ir ne kartą aprašytas Lenkijos sprendimas, padėjęs gyventojams lengviau ant savo pečių panešti mokestinę naštą – tai panaikintas PVM mokestis maisto produktams. Šį sprendimą kaimyninė šalis priėmė jau nuo vasario 1-osios ir šiuo metu neatsigina pigesnių maisto produktų ir degalų ištroškusių lietuvių[3].</p>
<p>Tuo tarpu migruojančių ir paliekančių milžiniškas sumas Lenkijoje lietuvių, Vyriausybė sulaikyti nesvarsto, o panašus sprendimas, pasak premjerės Ingridos Šimonytės, mūsų šalyje būtų „ekonomiškai nepagrįstas“. Juk nuo liepos 1-osios restoranams iki 12 proc. sumažintas PVM nedavė teigiamų rezultatų – kainos tik dar labiau padidėjo.</p>
<p>Tačiau, rodos, kovo pradžioje, pati premjerė pastebėjo, kad priemonių imtis, visgi teks ir pažadėjo, kad jau nuo balandžio bus priimami papildomi sprendimai didinant žmonių pajamas, mokant kompensacijas už komunalines paslaugas. Tokią pasikeitusią I. Šimonytės nuomonę esą lėmė Ukrainoje prasidėjęs karas ir sparčiai kopiančios aukštyn naftos kainos[4].</p>
<p>Deja, kai viskas priėjo prie realių darbų, Seimo motyvacija kažkur ėmė ir išgaravo. Kovo 15 d. svarsčius PVM mokesčio tarifo įstatymo pataisas, joms pritarta nebuvo. Užtat lengvatinio PVM taikymas el. knygoms bei menstruacinėms higienos priemonėms – dar ir kokio palaikymo sulaukė[6].</p>
<p>Parlamentarai nusprendė, kad pastarosios priemonės būtų daug efektyvesnės, mat nulinio PVM taikymas centriniam šildymui neišspręstų besišildančių dujomis, elektra bei malkomis problemų. Tuo tarpu menstruacinėms prekėms numatyta taikyti 5 proc. PVM tarifą, kadangi anot Dovilės Šakalienės, Lietuvoje susiduriama su menstruaciniu skurdu[6].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mm.jpg" alt="" /></p>
<h2>Jei nebus skubiai imtasi priemonių, laukia sunkūs ir vargingi laikai</h2>
<p>El. knygos taip pat pasirinktos neatsitiktinai – šioms taikant mažesnį PVM esą bus prisidedama prie aplinkos tausojimo ir žmonių skaitmeninių įgūdžių lavinimo.</p>
<blockquote>
<p>Įdomu, kaipgi po tokių pokyčių jaučiasi žmonės, gyvenantys už vidutinę senatvės pensiją ir ieškantys iš kur pasiskolinti lėšų šildymo kaštams padengti?</p>
</blockquote>
<p>Už šią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 21, o susilaikė – 38. Pataisa buvo grąžinta tobulinti jos iniciatoriams Lietuvos regionų frakcijos nariams Jonui Pinskui ir Andriui Palioniui[7].</p>
<p>Pats J. Pinskus paneigė faktą, kad sumažintas PVM pasieks ne paprastus vartotojus, bet verslininkus – juk Lenkijoje, pasak jo, to neįvyko.</p>
<p>Tačiau šalies vadovas Gitanas Nausėda tokiems ne itin reikšmingiems „pasispardymams“ ir veiklos imitavimui turėjo atskirą pastabą – jei skubiai nebus imamasi priemonių stagfliacijai mažinti, mes visi greitu metu patirsime ekonominį sąstingį[9]. Anot jo, šiuo metu Lietuva susiduria su reiškiniu, kai vienu metu sparčiai krinta ekonomikos augimo tempai, bet tuo pačiu ūmiai kyla infliacija. </p>
<p>Nors ir tokią situaciją suvaldyti bus sunku, svarbu atkreipti dėmesį į gyventojų poreikius ir padėti jiems šį laikotarpį išgyventi, pavyzdžiui, skiriant vienkartines 100 eurų išmokas mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams ir kelti NPD nuo 460 iki 510 eurų[9].</p>
<p>Taigi panašu, kad neturint už ką įsigyti maisto, net ir el. knygos nebepravers.</p>
