<h2>Partnerystės įstatymas apibrėžtų kartu gyvenančių asmenų teises ir pareigas</h2>
<p>Šiandien Lietuvos žmones pasiekė žinia, kad nors ir visuomenei garsiai nepritariant, Lietuvoje buvo registruotas partnerystės įstatymo projektas, apimantis ir netradicinės orientacijos žmones. Partnerystės įstatymo projekto 3 straipsnis apibrėžia, kad partnerystė – tai dviejų asmenų bendro gyvenimo faktas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka siekiant apsaugoti partnerių santykius. Įstatymo projektas numato tam tikras išlygas partneriams, sudarantiems partnerystę:[1]</p>
<ul>
<li>Sukuriama galimybė pripažinti bendrą dalinę nuosavybę arba, esant poreikiui, nustatyti kitokį, abi puses tenkinantį bendros nuosavybės turto teisinį režimą;</li>
<li>Paveldėjimui netaikomi jokie papildomi mokesčiai;</li>
<li>Partneriams galioja ne tik teisės, bet ir pareigos: pagarba, lojalumas, partnerio išlaikymas partnerystės nutraukimo atveju;</li>
<li>Galimybė turėti bendrą pavardę;</li>
<li>Galimybė įgalioti veikti vienas kito vardu ir interesais;</li>
<li>Galimybė atstovauti partneriui sveikatos priežiūros srityje;</li>
<li>Teisė gauti su partnerio sveikata susijusią informaciją;</li>
<li>Galimybė neliudyti vienam prieš kitą teisme.</li>
</ul>
<p>Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad bijoti šio projekto – nėra ko ir jis nepakeisiantis gyvenimo tų, kurie šiomis teisėmis nepasinaudos:[2]</p>
<blockquote>Lietuvoje gyvena apie 600 tūkst. nesusituokusių suaugusių žmonių, nemažai jų laukia, kada politikai realizuos lūkesčius, sukurtus prieš 20 metų, kuomet partnerystės institutas buvo numatytas Civiliniame kodekse. Šiandien mes tęsiame darbą, pradėtą 2017 m., kai buvo pristatytas partnerystę reglamentuojantis projektas. Taigi dirbame nuosekliai. Mano nuostata aiški – visavertės visuomenės neturėsime, jeigu atskiras jos grupes stigmatizuosime. Tai netoliaregiška ir moraliai neatsakinga. Jokios naujos teisės, suteikiamos šiuo metu jų neturintiems asmenims, nesumažina likusių asmenų turimų teisių. Tikiu, kad šiems pokyčiams esame pasiruošę jau seniai ir tapsime 21-ąja Europos Sąjungos valstybe, reglamentavusia partnerystę.</blockquote>
<p>Tad kaip jau minėjome prieš tai, Lietuvai aktualu būti veikiamai kitų Europos Sąjungos valstybių įtakos tokiu būdu parodant, kad daugumos piliečiu nuomonė – valdantiesiems visiškai neįdomi.</p>
<h2>Seimo nariai neslėpė džiaugsmo „kaip niekada arti“ esančiu projektu</h2>
<p>Viešojoje erdvėje galėjome pastebėti Seimo narių džiūgavimus dėl projekto – T. V. Raskevičiaus teigimu, pasirašiusieji „savo parašais šiam projektui suteikė sparnus“. Seimo nario nuomone, toks projektas gali būti suprantamas netgi kaip savotiškas pažadas, kad Lietuvoje „tilpsime visi“.</p>
<p> <img src="77_CDN_URL/images/raskevicius.jpg" alt="T. V. Raskevičiaus pasisakymas" /></p>
<p>Seimo Pirmininkė taipogi nevengė pasisakyti viešojoje erdvėje dar kartą – jos teigimu, pamatyti, kad tokio pobūdžio įstatymas pasiteisina, galime atsigręždami į Skandinavijos šalių pavyzdžius: „Geriausi šių žodžių įrodymai – Skandinavijoje. Suomija jau ne pirmus metus lyderiauja „Pasaulio laimės indekse“. Antra – Danija. Šalia – ir lietuvių pamėgta Norvegija. Šios šalys mums jau senokai yra gerovės sinonimas. Taigi, sąsaja tarp atskirų visuomenės grupių savijautos ir to, kaip gerai gyvena visa šalis, yra akivaizdus“, – rašė Seimo Pirmininkė.</p>
<p> <img src="77_CDN_URL/images/nielsen.jpg" alt="Seimo Pirmininkės pasisakymas" /></p>
<p>Partnerystės įstatymo projektą teikia Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Simonas Gentvilas, Laisvės frakcijos nariai Aušrinė Armonaitė, Ieva Pakarklytė ir Tomas Vytautas Raskevičius, konservatoriai Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Andrius Navickas, socialdemokratas Algirdas Sysas.</p>
<p>Tad matome akivaizdų Laisvės partijos ir konservatorių sparną. Tiesa, kairė ir dešinė politikoje yra dvi skirtingos ideologinės pusės, tad sunku patikėti, jog konservatyviąją visuomenės dalį atstovaujanti dešinioji susimaišė su liberalais. Naujai įsikūrusi Laisvės partija, surinkusi vos 9,11 proc. balsų ir gavusi vos 8 mandatus į savo gretas gudriai „prisijungė“ daugumą. Kaip ten sako – „jeigu nori toli eiti – priešus paversk draugais“.</p>
<p>Net ir konservatorių sparno atstovas A. Navickas ELTAI pabrėžė, kad svarbu atsigręžti į vakarietiškus žmogaus teisių standartus ir būti panašesniems į Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Airiją, D. Britaniją išvengiant vertybinio panašumo su Rusija ar Baltarusija. Ir iš dalies A. Navickas teisus – jei ir toliau valdantieji stums visuomenei nepriimtinas vertybes kaip būtinybę, toliau cenzūruos nepritariančius, tai tikrai galėsime kreiptis į V. Putiną kaip į draugą.</p>
<p>Svarbu paminėti, kad tokie įtakingi valstybės tarnautojai kaip antai premjerė I. Šimonytė sau leidžia viešai atstovauti mažumas ir nusispjauti ant likusios visuomenės dalies – ši vaikšto įsisegusi į švarką LGBTQ+ simbolį – vaivorykštinę vėliavą taip akivaizdžiai siųsdama žinutę, kad politinių partijų lyderiai yra už LGBTQ+ genderinę politiką Lietuvoje.</p>
<h2>Visuomenė vienalytei partnerystei nepritaria</h2>
<p>Tiesa, Laisvos visuomenės institutas buvo parengęs peticiją prieš lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą ir peticija sulaukė net 36 933 parašų. Tačiau, panašu, kad tautos parašai yra niekas – pasirašėme, nes neturėjome, ką veikti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/peticija-pries-partneryste.jpg" alt="Peticija prieš partnerystės įstatymą" /></p>
<p>LR partnerystės (bendro gyvenimo neįregistravus santuokos) įstatymo projektas buvo registruotas jau 2011 metais. Tačiau pagrindinis „darbas“ buvo pradėtas 2017 metais, pristačius partnerystę reglamentuojantį projektą. Dabar puikus metas tokių projektų įregistravimui – visuomenė dar galvoja apie prieš beveik savaitę vykusį Didįjį šeimų gynimo maršą, ruošiasi Eurovizijos finalui, o kai kas jau ir atostogauja, tad vasarop politinėmis problemomis menkai „teapsikrauna“. </p>
<p>Partnerystės įteisinimas – tai tik pradžia. Žinoma, jis skamba nekaltai ir nėra akcentuotas išskirtinai į vienalyčių porų santykius – esą šis apsaugosiąs ir „tradicines“ nesusituokusias poras. Tačiau, labiau įsigilinę, galime pamąstyti – toks projektas nuo santuokos menkai kuo skiriasi, tad, jei tradicinės orientacijos žmonės nesituokia – ar jie tikrai ryšis pasirašyti sutartį, kuri realiai reiškia santuoką, tik turi kitą pavadinimą?</p>
<p>Tai tik praplės LGBTQ+ bendruomenės atstovų „teises“ į mūsų visuomenę – veikiamą pagal efektyvią schemą, kuria rėmėsi ir kitos Europos šalys. Iš pradžių yra įteisinama lyčiai neutrali partnerystė, tuomet kreipiamasi į Žmogaus teisių teismą ir valstybei pralaimėjus bylas, suteikiamos visos teisės vienalyčiams asmenims, kurias turi tradicinės orientacijos šeimos – suteikiama galimybė įsivaikinti.</p>
