Kačių dresavimas: nors ir sunku, tačiau įmanoma

Kates galima dresuoti bet kokiame amžiuje

Įprastai, kai išgirstame apie naminių gyvūnėlių dresavimą, pirmiausia pagalvojame apie šunis. Tačiau iš tiesų dresiruoti galima ir kitus itin populiarius keturkojus augintinius – kates. Tik svarbiausia įsidėmėti, jog katės yra labai jautrūs gyvūnai. Tai reiškia, jog dirbant su kate reikia elgtis švelniai, nes tik tokiu būdu pavyks ją kažko išmokyti, drauge nesukeliant jai streso.

Specialistai teigia, jog sėkmingas katės dresavimas įmanomas ne tik šiai dar būnant vos kelių mėnesių amžiaus. Tiesą sakant, mokymams pasiduoda įvairaus amžiaus katės, tačiau geriausia pradėti nuo jauno kačiuko. Ankstyvoji socializacija yra itin svarbi kiekvienai murklei, nes iš prigimties jos nėra labai švelnūs gyvūnai ir to išmoksta bendraudamos su aplinkiniais.

Į naujus namus patekusi katė turėtų būti socializuojama palengva, su kuo mažiau streso. Jai pratinantis prie naujos erdvės taipogi pradedama ankstyvoji socializacija. Per teigiamus užsiėmimus su gyvūnu yra sukuriama savotiška bendra kalba, kurios pagalba naminis gyvūnėlis išmoksta namuose galiojančias taisykles.

Be to, įvairius pratimus besimokanti katė taip atsikrato energijos pertekliaus ir lavina protą. Tad šeimininkai, kurie dirba su savo augintiniu ir neleidžia jam nuobodžiauti, drauge apsisaugo nuo daugybės nemalonumų. Juk nesocializuotos, jokių užsiėmimų neturinčios katės labai dažnai imasi įvairių destruktyvių pomėgių: užuolaidų plėšymo, nagų galandymo į tapetus ar baldus ir panašiai.

Katės mokymas turėtų būti paremtas teigiamomis emocijomis ir apdovanojimais

Anot kačių dresuotojos ir gyvūnams padedančios terapeutės Noémi Bánszky, dresavimas turėtų būti malonus ir susijęs su linksmybėmis. Apskritai kačių dresavimas yra labai individualus ir viskas priklauso nuo to, ko bandoma išmokyti augintinį. Juk kai kurios užduotys yra sunkesnės už kitas, o tai turi įtakos tam, kiek laiko gyvūnui prireiks, kad jis atliktų konkretų pratimą ir išmoktų jį daryti be klaidų.

Tai priklauso ne tik nuo užduoties sunkumo, bet ir nuo šeimininko kantrybės bei to, kaip aiškiai jis parodo gyvūnui, ko iš jo tikisi. N. Bánszky pataria^[1]:

„Idealiausia treniruoti trumpai, tačiau kiekvieną dieną ir nenaudojant jėgos. Dresavimas turėtų būti susijęs su malonumais ir linksmybėmis, o ne prievarta. Jei turite blogą dieną, geriau praleisti treniruotę ir imtis dresiravimo kitą kartą.“

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, kokiu būdu bandoma išmokyti katę tinkamai elgtis ar atlikti triukus. Tam, jog katė būtų protiškai ir fiziškai aktyvi bei galėtų susikaupti mokymams, yra būtinas reguliarus ir kokybiškas katės šėrimas.

Subalansuotas kačių ėdalas, kuriame yra visų būtinų maistinių medžiagų, yra itin svarbus, kad kačiukas augtų sveikas ir puikiai vystytųsi. O teisinga vyresnių kačių mityba padeda palaikyti gerą jų savijautą bei mažinti įvairių ligų riziką.

Namai turi būti pritaikyti saugiam ir įdomiam katės gyvenimui

Tačiau prieš parsinešant į namus naująjį augintinį ir pradedant jį mokyti namų taisyklių ar triukų, reikėtų nepamiršti, kad namai turi būti paruošti katei. Atsakingas šeimininkas turėtų pasistengti, jog katė nuo pat mažų dienų turėtų viską, ko jai reikia.

Katės gyvenamojoje erdvėje turi būti ne tik vandens ir ėdalo dubenėliai, bet ir draskyklės, saugios vietos laipiojimui, žaislai ir kiti daiktai. Pakankamas žaislų kiekis yra labai svarbus, nes tik taip bus patenkinti protiniai bei fiziniai katės poreikiai.

Taipogi svarbu žinoti, kas toksiška katėms ir kaip užtikrinti, kad namai būtų saugūs. Net ir renkantis baldus reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į jų stabilumą bei medžiagas, iš kurių jie pagaminti. Nestabilūs, lengvai apvirstantys ar net dūžtantys baldai gali būti pavojingi katei. O itin lengvai sudraskomus baldus gali tekti keisti kur kas greičiau, nei tikitės.

Taip pat reikia pasirūpinti, jog namuose būtų laisvų erdvių ir slėptuvių, kur katė galėtų pasislėpti, kai nori pabūti viena: saugios erdvės po lova ar sofa, įvairios aukštai esančios lentynos ir panašiai. Tiesa, katės gali turėti skirtingus pomėgius. Vienoms labiau patinka aukštis, o kitoms – slėptis po lova. Tad prieš įsigyjant specialias lentynas ar kitus didesnius pirkinius, reikėtų palaukti, kol būsite tikri, ką labiausiai mėgsta jūsų augintinis.

Katė ir kūdikis gali tapti neišskiriamais draugais, bet tam reikalingas lėtas mokymas

Nors galima sutikti įvairaus charakterio kačių, tačiau jos iš prigimties yra vienišės. Kadangi jos nėra orientuotos į gyvenimą grupėse, todėl jos nejaučia žūtbūtinio poreikio sukurti kuo stipresnį ryšį ir įtikti savo šeimininkui. Žinoma, tai nereiškia, jog katės neužmezga jokio ryšio. Jos, kaip ir šunys, gali užmegzti stiprius emocinius ryšius.

Kačių elgesys ir ryšys su kitais namų gyventojais gali būti labai skirtingas, nes tam turi įtakos įvairūs veiksniai. Pavyzdžiui, kai kurios katės bijo vaikų, nes šie joms atrodo per greiti ir pernelyg triukšmingi, o judresnėms ir drąsesnėms katėms vaikų draugija kaip tik gali būti smagi ir įdomi. Kačių dresuotoja Noémi Bánszky pataria:

„Katės dažniausiai sunkiai ištveria pokyčius, todėl mūsų pareiga – kiek įmanoma labiau paruošti savo keturkojį draugą šeimos pagausėjimui. Galime jas pripratinti prie tam tikrų dirgiklių dar iki mažylio atėjimo.

Pavyzdžiui, prie pasikeitusių vaikų kambario taisyklių (galbūt iki šiol katei buvo leidžiama į jį eiti, o gimus vaikui to nebenorėsite), prie kai kurių naujų kvapų, prie naujų garsų. Taip pat galite paleisti kūdikio verksmo įrašą ir pradėti jį sieti su maloniais dirgikliais, pavyzdžiui, glostymu, šukavimu, užkandžių dovanojimu.

Neverta katės supažindinti su ką tik namo grįžusiu kūdikiu. Geriau iš pradžių leisti jį pažinti iš kvapo, drauge su kačiuku pauostyti drabužėlį, kurį vilkėjo kūdikis ir tuo metu apdovanoti katę. Jei viskas klostysis sklandžiai, su priežiūra galite pradėti gyventi viename kambaryje visi kartu: kūdikis, tėveliai ir kačiukas.

Taip pat nerekomenduojama jų per prievartą dėti šalia vienas kito ar rodyti vienas kitam. Reikia leisti kačiukui artintis prie kūdikio savu tempu. Yra visiškai normalu, jei kačiukas naujoko atžvilgiu elgiasi neutraliai ir laikosi atstumo. O jei mažylis jau aktyviai tyrinėja aplinką, tuomet kačiukui būtinai parūpinkite pabėgimo kelius, kad jis turėtų galimybę išvengti nemalonių situacijų (puikus sprendimas – kačių lentynos).

O tam nusiteikusius vaiką su kačiuku galima išmokyti paprastų žaidimų. Pavyzdžiui, su katėmis, padedant ir prižiūrint tėvams, gali žaisti net ir 8-10 mėn. vaikai: dalyvauti jų šėrime, šukavime ir panašiai. Maitinimas iš rankos gali būti smagi užduotis tiek vaikams, tiek katėms.“

Katės dresavimas – ne tik esminių namų taisyklių mokymas

Daugelis šeimininkų mano, kad kates galima išmokyti tik paprastų namų taisyklių. Į tai įeina gamtinių reikalų darymas į kraiko dėžutę, švelnus elgesys su kitais namų gyventojais ir žinojimas, kad draskyti galima specialią draskyklę, o ne baldus. Tačiau iš tiesų kates galima išmokyti kur kas daugiau. Patys paprasčiausi triukai katėms yra šie^[2]:

• „Sėdėk“. Gali būti naudinga išmokyti katę sėdėjimo. Tiesiog atsistokite arba atsisėskite priešais savo katę, o kai ji natūraliai atsisės, apdovanokite ją skanėstu. Pradėkite naudoti komandą „sėdėk“ ar kitą signalą po to, kai ji atsisėda laukdama skanėsto. Neilgai trukus katė pradės suvokti, kodėl gauna skanėstą.
• „Duok penkis“. Letenos davimas yra labai smagus triukas, kurio galima nesunkiai išmokyti augintinį. Kai katė atsisės priešais jus, pasiūlykite jai skanėstą. Jei katės letena pakyla nuo grindų, duokite jai skanėstą. Iš pradžių tai bus tik menkas letenos kilstelėjimas, tačiau palaipsniui katė kels savo leteną vis aukščiau. Kai katė išmoks duoti penkis, pakeiskite skanėstą glostymu ir giriamaisiais žodžiais.
• „Surask“. Meskite netoli katės skanėstus, o kai ji seks maistą akimis bei eis jo pagriebti, tarkite komandą „surask“. Vėliau skanėstų radimo žaidimą galite sunkinti, paslėpdami skanų gabalėlį po vienu iš kelių dubenėlių.

Pabandykite dresuoti katę iškart po to, kai ji pabus iš miego, nes ji bus pasiruošusi žaisti ir lengviau susikaups. Neseniai prabudusi katė taip pat tikriausiai bus alkana, o tai reiškia, kad ji bus nusiteikusi sunkiai dirbti, žinodama, kad už tai gaus skanėstų.

Be to, treniruotėms reikėtų pasirinkti ramią vietą atokiau nuo kitų augintinių ir šeimos narių. Įvairus foninis triukšmas gali labai lengvai išmušti katę iš pusiausvyros ir treniruotė bus neproduktyvi.

Mokydami katę įvairių triukų ar taisyklių, naudokite tuos pačius signalus ar užuominas. Šiuos rankų signalus ar kitas užuominas turėtų įsidėmėti ir kiti šeimos nariai, kad būtų išlaikomas nuoseklumas. Treniruotėms tinka^[3]:

• Klikeriai dresūrai. Tai ypač efektyvus kačių dresavimo metodas. Gyvūnų parduotuvėse galima rasti specialių klikerių dresūrai, tačiau puikiai tiks ir spragtelėjimas pirštais, rašiklio maigymas ar caksėjimas liežuviu. Tikslas yra gan paprastas – susieti spragtelėjimo garsą su atlygiu, o vėliau susieti naują įgūdį ar norimą elgesį su spragtelėjimu. Taip katė žinos, jog bus apdovanota ir geriau įsidėmės, ką turi daryti.
• Rankų signalai. Tai irgi gan efektyvus mokymo būdas, tačiau svarbu puikiai įsidėmėti rankų gestus ir jų nemaišyti. Pavyzdžiui, galite spausti kumštį, kai norite, kad katė sėdėtų, arba atkišti delną, kai norite, kad ji duotų penkis.
• Balso signalai. Tai toks dresūros būdas, kai ištariami tam tikri žodžiai, nurodantys, jog augintinis turi atlikti tam tikras komandas. Taip žodis susiejamas su konkrečiu elgesiu ir po to sekančiu apdovanojimu.

Tiesa, bandant mokyti katę tam tikrų įgūdžių, vienu metu reikėtų pasirinkti tik vieną konkretų pratimą. Deja, bandymas iškart mokyti net kelių triukų, gali varginti ir painioti katę. Todėl pirmiausia reikėtų palaukti, kol katė įvaldys vieną įgūdį ir tik tada pereiti prie kito.

Kad augintinis išmoktų bei nepamirštų konkrečių dalykų, juos reikėtų dažnai kartoti net ir ne treniruotės metu. Tačiau verta įsidėmėti, kad triukų ar gero elgesio mokymas užtrunka, todėl reikia apsišarvuoti kantrybe ir optimizmu.