<h2>Sukuriama iliuzija, kad skurdas mažėja</h2>
<p>Gatvėse šmėžuoja naujutėlaičiai automobiliai, atrodo, dalis lietuvių iš tiesų gerai gyvena, bet kol vieni džiaugiasi gyvenimo malonumais, kitai Lietuvos gyventojų daliai tenka vis labiau veržtis diržus. Išaugusios kainos ne tik verčia dažniau sekti akcijas parduotuvėse, bet net ir atsisakyti kai kurių maisto produktų. Skurdo lygiui šalyje pasiekus 21,2 proc., kai kuriems jau tenka svarstyti ir apie priverstines dietas – 30 eurų vertės pirkinių krepšelis savaitei šiandien atsieina jau 50 eurų, o nušvitimo horizonte – nematyti, priešingai, ekonominė padangė niaukstosi ir tuoj, panašu, prapliups lietus. Tačiau skurstantiems lemiami buvo ne tik šie metai, bet ir ištisas pastarųjų 5 metų laikotarpis, kuomet asmeninių vartojimo išlaidų kreivė šovė tik aukštyn, o pajamos vangiai arba visai nejudėjo iš vietos.</p>
<p>Statistikos departamentas nustatė, kad skurdo lygis pernai, lyginant su 2020-aisiais, paaugo per 1,2 proc. ir siekė 21,2 proc., o kaip specialistai aiškina, tam įtakos galėjo turėti ir 2020 m. prasidėjusi COVID-19 pandemija, o kartu prasidėjęs ir išmokų vajus, kuris vėliau baigėsi.</p>
<p>Kaip pastebėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovė Ugnė Užgalė, Vyriausybės gana greitai priimtas pagalbos priemonių paketas nukentėjusiems nuo pandemijos ribojimų iš esmės problemos nesprendė, o tik tarsi sukūrė iliuziją, jog skurdas mažėja, nors išties to ir nebuvo[2].</p>
<blockquote>
<p>Su didžiausia skurdo rizika 2021 m. duomenimis, susidūrė asmenys, sulaukę 65 metų ir daugiau. Tokių buvo 37,9 proc., o lyginant su 2020-aisiais – 2,8 proc. daugiau.</p>
</blockquote>
<p>Šiemet vertinama, kad asmuo susiduria su skurdo rizika, jei jo pajamos yra 516 eurų, o namų ūkio, susidedančio iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų – 1 084 eurų[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/skurdas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pinigines talžo milžiniška infliacija</h2>
<p>Posakis „gyvenk, kad valgytum“ jau dabar įgauna naują prasmę, kai dalis gyventojų realiai jau dirba tik tam, kad galėtų prasimaitinti, o ateities prognozės taip pat nedžiugina. Todėl neribotą laiką, tikėtina, jog neišeis valgyti tam, kad gyventi, kai maisto išlaidos sudarys didžiąją gaunamų pajamų dalį.</p>
<p>Ir, galima teigti kiek tik norima, kad Lietuva dar taip gerai nėra gyvenusi – toks vertinimas skrieja tik vertinant geriausiai gyvenančių asmenų pinigines. Kol populiariausios didmiesčių gatvės ir prestižiniai užmiesčių rajonai pasidabinę blizgučiais, sau tyliai daugiabučiuose, kaimo trobelėse vargsta jaunos šeimos, pensininkai ir ligotieji. Tačiau apie juos nerašoma, nors jų gretos išties plečiasi.</p>
<blockquote>
<p>Jeigu dar visai neseniai norint savaitei apsipirkti maisto prekių parduotuvėje, už krepšelį vidutiniškai pavykdavo sumokėti 30 eurų, tai dabar ši suma perkant tuos pačius produktus jau siekia 50 eurų. Todėl kai kurie, gyvenantys tarp mūsų, jau yra priversti savo maisto racioną persvarstyti, o galbūt net kai kurių produktų visai atsisakyti.</p>
</blockquote>
<p>Patys gyventojai, ypatingai besidairantys į pigesnius produktus, teigia juntantys ženklius kainų skirtumus. Pavyzdžiui, pigiausios grietinės kaina per pastarąjį pusmetį pakilo nuo 0,7 euro iki 1,6 euro už 400 g indelį. Lygiagrečiai brango ir kiti pieno produktai[3].</p>
<p>Net ir pigiausios duonos kepaliukas pabrango beveik perpus – už 700 g pigiausios duonos tenka atseikėti nebe 0,26 euro, bet 0,42 euro. O kaip liaudies išmintis byloja – lašas po lašo ir net akmenį pratašo. Taip ir su gyventojų piniginėmis – centas ten, centas kitur ir žiū, skylė piniginėje, o iki pajamų gavimo dienos – dar savaitė, kita.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/krepselis.jpg" alt="" /></p>
<h2>Neramūs laikai ir verslui</h2>
<p>Tačiau maisto pramonės verslas dėl dabartinių sąlygų šalyje esą irgi stveriasi už galvų – sąlygos nelengvos, konkurencija – milžiniška, o kainų pokyčiai kartais būna net nelogiški. Suprask, jei tektų šokinėti pagal žaliavų tiekėjų „dūdelę“, pirkėjai net du kartus per dieną matytų kintančią duonos kainą. Apie tokią situaciją prakalbusi „Ukmergės duonos“ direktorė Eurika Maselskienė neslėpė, kad kylančios kainos – ne vienintelė problema. Trūkti gali ir miltų[4].</p>
<blockquote>
<p>Natūralu, kad maisto produktų kainas įtakoja augančios elektros energijos, žaliavų kainos. Visgi, kai kurie verslininkai dabar gali trinti rankomis, jei su tiekėjais sudarė ilgalaikes sutartis – tai reiškia, kad tokiu atveju iki sutarties pabaigos negali būti keliamos žaliavų kainos. Tą džiaugiasi padariusi ir E. Maselskienė, su grūdų tiekėjais sudariusi ilgalaikę sutartį, bet teigia sulaukianti iš kai kurių žaliavų tiekėjų skirtingų kainų net dukart per dieną.</p>
</blockquote>
<p>Tiesa, čia vėl papuolama į užburtą ratą, kai norintiems gauti didesnius atlyginimus darbuotojams jie yra pakeliami, o tai atsispindi ir produktų kainoje. Kaip teigė „Ukmergės duonos“ direktorė, elektra įmonei pabrango 3 kartus, o dujos – iki 100 proc., tad tai juntama ir galutinėse sąskaitose, už kurias tenka atseikėti 6 tūkst. eurų daugiau.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/duona.jpg" alt="" /></p>
<h2>Išlaidos didėja perpus</h2>
<p>Remiantis Statistikos departamento pateiktu informaciniu pranešimu apie per pastaruosius 5 metus išaugusias namų ūkių išlaidas, aiškėja, kad išleidžiama net 47 proc. daugiau, o vien išlaidos maistui namuose paaugo 40,3 proc.[5]</p>
<p>Statistika rodo, kad ypatingai išaugo išlaidos, susijusios su transportu – lyginant su 2016 m., jos padidėjo net 69,4 proc., o už būstą, vandenį, elektrą, dujas ir kt. kurą mokama net 58,8 proc. daugiau.</p>
<blockquote>
<p>Išlaidos, susijusios su kasdiene namų priežiūra taip pat išaugo ir 2021 m. sudarė 56,6 proc. Tačiau nepaisant išlaidų būtiniesiems poreikiams, regimas ir didesnis pomėgis išlaidauti kavinėse ir restoranuose – jis padidėjo 2,2 karto ir 2021 m. sudarė vidutiniškai 22 eurus asmeniui per mėnesį.</p>
</blockquote>
<p>Kainų pokyčius neabejotinai labiausiai pajuto šalies senjorai. Skelbiama, kad jų namų ūkių būtiniausios išlaidos sudarė 77,2 proc. visų vartojimo išlaidų.</p>
<p>Ir, nors Lietuvos ekonomistai teigia, kad Lietuvos gyventojai dar taip gerai kaip dabar negyveno nuo pat Nepriklausomybės laikų, pasirodo, kad skursta net kas penktas šalies gyventojas, o aštrūs skurdo dantys vis labiau kabinasi net į dirbančius asmenis (tokių pernai buvo 7,5 proc.)[7].</p>
<p>Visgi, lyginant su 2016-aisiais, vidutinis šalies užmokestis iki mokesčių paaugo kone perpus – 2016 m. IV ketvirtį jis siekė 822,8 eurus, o 2021 m. paskutinį ketvirtį – 1 679,3 eurus[7]. Tačiau tuo pačiu kone trigubai išaugo ir vartotojų kainų pokyčiai nuo metų pradžios – pradžioje kainų pokytis, siekęs 4 proc., jau dabar siekia 13,6 proc.[8]</p>
