<h2>Kainos kyla sparčiau nei pensijos</h2>
<p>Nuo šių metų vidurio Vyriausybė pritarė senatvės pensijų didinimui, o šios bus didinamos net ir daugiau „nei numato įstatymas“. Tačiau net ir padidinus pensijas nuo birželio, Lietuva vis dar atrodys apgailėtinai lyginant su kitomis šalimis, o jėgų ir energijos nestokojantys pensininkai tikriausiai rinksis greta pensijos dirbti ir toliau. Dirbti ilgiau šioje šalyje skatina ne tik mažos senatvės pensijos, dėl kurių pensininkai vos suduria galą su galu, bet ir ilgėjantis pensinis amžius, gerokai atitolinantis galimybę senatvėje pagaliau pasidžiaugti užsitarnautu poilsiu.</p>
<p>Vyriausybei pristačius antiinfliacinių priemonių planą, jame buvo numatyta jau nuo vasaros papildomai didinti socialinio draudimo ir valstybines pensijas. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė atkreipė dėmesį, kad pensijos kils net daugiau nei tą „numato įstatymas“, mat šiuo metu susiduriama su sparčiai augančiomis kainomis ir vis didėjančia infliacija[1].</p>
<p>Visgi, nors toks Vyriausybės žingsnis ir sveikintinas, pensijų dydžiai Lietuvoje vis dar juokingi net ir po laukiančio padidinimo. Didesnės pensijos žmonėms kišenių tikrai „neplėšys“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad jei šiems ministerijos siūlymams būtų pritarta, pokyčius šalies senjorai pajustų jau nuo birželio 1-osios.</p>
<blockquote>
<p>Vidutinė senatvinė pensija siektų 482 eurus (padidėtų 22 eurais), o turint būtinąjį stažą – 510 eurų (padidėtų maždaug 25 eurais).</p>
</blockquote>
<p>Tačiau toks pensijų kilimas toli gražu neskamba „gelbėjančiai“, kai numatomas kainų augimas, prognozuojama, gali siekti ir iki 40 proc.[2]</p>
<p>Tokia nedėkinga senjorų padėtis ne vieną priverčia pargalvoti, ar nevertėtų dar paieškoti papildomų pajamų šaltinių ir prisidurti prie pensijos. Dėl šios priežasties pensinio amžiaus žmonės neretai nusprendžia dar neskubėti ir pasilikti dirbti kiek ilgiau. Žinoma, jei darbdavys ir sveikata tai leidžia. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tuscia.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pensinį amžių siūloma ilginti iki 72 metų, bet dauguma vyrų tiek nė negyvena</h2>
<p>Europos Komisija Lietuvai pateikė rekomendaciją pensinį amžių ilginti iki 72 metų. Tačiau, anot ekspertų, tokia rekomendacija susiduria sunkumais dar nė nepradėjus šios įgyvendinti. Pradėjus skaičiuoti paaiškėjo, kad daugumą vyrų Lietuvoje tiek nė negyvena! Todėl politikas Vytenis Andriukaitis siūlo verčiau ne ilginti pensinį amžių, bet susirūpinti gyvenimo trukmės ilginimu – juk žmonės dar nė nepasiekę pensinio amžiaus jau turi didžiulių sveikatos nusiskundimų[3].</p>
<p>Pavyzdžiui, 2020 m. duomenimis, vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje buvo 70,1 metai (vyrai) ir 80,1 metai (moterys). Lyginant su 2019-aisiais, abiejų lyčių gyvenimo trukmė yra sutrumpėjusi. 2019-aisiais vyrų gyvenimo trukmės rodiklis siekė 71,5 metus, o moterų – 81 metus[4].</p>
<p>„SoDros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė atkreipė dėmesį, kad Lietuva dar kiek atsilieka nuo bendro ES vidurkio pagal tai, kiek metų asmuo dar gali savarankiškai nugyventi be rimtesnių sveikatos sutrikimų. Šioje vietoje atsiliekame 4 metais[6].</p>
<p>Visgi, kasmet vis ilgėjant pensinio amžiaus ribai, anot K. Zitikytės, darbo rinkoje išliekantiems senjorams galėtų būti pasiūlytos ir kitos alternatyvos kaip antai lankstesnis darbo grafikas ar galimybė dirbti ne pilną darbo dieną.</p>
<p>Dar palyginus neseniai „SoDra“ pateikė ir duomenis, susijusius su pensinio amžiaus sulaukusių asmenų darbu. Paaiškėjo, kad kvalifikuotus darbus dirbantys senjorai darbo rinkoje išsilaiko gerokai ilgiau[6]. O dirbti sulaukus pensinio amžiaus apsimoka – tokie asmenys esą gauna didesnę pensiją bei turi didesnį stažą.</p>
<p>Tarp kitų naudų galima paminėti ir nesibaigiantį tobulėjimą, mat šiuolaikinė darbo rinka reikalauja nuolatinio įsitraukimo ir žinių bagažo atnaujinimo, o tai senjorus paskatintų domėtis savo darbo sritimi bei ilgiau išlaikyti kitus per gyvenimą sukauptus įgūdžius.</p>
<p>„SoDros“ duomenimis, 2022 m. vyrų senatvės pensijos amžius jau siekia 64 metus 4 mėn., o moterų – 63 metus 8 mėn. 2026-aisiais tiek vyrų, tiek moterų pensinis amžius pakils ir susilygins ties 65 metais[7]. Jei Lietuva pritartų drastiškam pensinio amžiaus kilimui, jau 2040-aisiais jis siektų 72 metus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pensija-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Žmonės, įrodę, kad amžius darbui – ne kliūtis</h2>
<p>Tokia pensinio amžiaus politika norom nenorom priverčia prisiminti vieną amerikietę reindžerę Betty Reid Soskin, kuri į pensiją išėjo sulaukusi savo 100-ojo gimtadienio[8]! Tiesa, nacionalinio parko reindžere ji tapo palyginus neseniai, sulaukusi 85-erių. Ji įrodė pasauliui, kad amžius karjerai – toli gražu ne riba.</p>
<p>Žinoma, sulaukusi 98-erių B. R. Soskin nusprendė, kad po patirto insulto jau nebepajėgia dirbti pilną darbo savaitę, todėl susitrumpino ją iki vienos dienos per savaitę ir sėkmingai savo pareigas atlieka toliau.</p>
<p>Nors pasaulyje vis pasigirsta sėkmingų ir laimingų dirbančių senjorų istorijų, veikiau tai yra išimtys nei taisyklės. Tačiau kad ir kaip sunku būtų patikėti, kai kurie stiprią sveikatą turintys senjorai dirba ir net perkopę savo šimtmetį. Štai vieni iš žinomesnių pavyzdžių – 103 metų sulaukęs Australijos mokslininkas Davidas Goodall'as, 106 metų sulaukęs Niujorke dirbantis barberis Anthonis Mancinellis, 106 metų jutuberė iš Indijos, 105 metų medikas iš Japonijos, 95 metų teisėjas iš Niujorko bei 89 metų chirurgė iš Rusijos[9].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/darbas-8.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kur ir kada yra geriausia išeiti į pensiją?</h2>
<p>Tinkamiausias išėjimo į pensiją laikas yra labai individualus, tačiau atlikti tyrimai parodė, kada žmogui yra tinkamiausias laikas atsipūsti nuo visų darbinių rūpesčių ir pradėti mėgautis gyvenimu. JAV atliktos gyventojų apklausos metu paaiškėjo, kad toks amžius svyravo tarp 65– 67 metų[10]. Tačiau apklausos duomenys parodė ir tai, kad vidutinis amžius, kai žmonės išties išeina į pensiją, yra 61 metai.</p>
<p>Amžių, kada nusprendžiama išeiti į pensiją dažnai koreguoja žmogaus finansinės galimybės, todėl finansiškai nepriklausomi asmenys visam laikui išeiti iš darbo rinkos gali nuspręsti ir būdami 40-ies. Žinoma, jei turi ne tik santaupų, bet ir pasyvias pajamas generuojančių šaltinių[13]. Todėl derėtų laiku susirūpinti ir santaupomis – pradėti kaupti pensijai nelaukiant paskutiniųjų savo darbo metų.</p>
<p>Tuo tarpu pateikiamas ir šalių trejetukas, kuriose yra geriausia būti pensininku atsižvelgiant į taikomas pensijų sistemas. Tokių šalių sąraše – Olandija, Danija bei Izraelis[12]. Vėlesnių duomenų sąrašą papildė ir Islandija, o štai blogiausia pensinė sistema yra taikoma Tailande, Argentinoje, Filipinuose, Indijoje bei Turkijoje[13].</p>
