D. Trumpas – JAV prezidentas: tai turės įtakos ir Europai
JAV prezidento rinkimus laimėjo Donaldas Trumpas. Jis užtikrintai aplenkė demokratų kandidatę, dabartinę viceprezidentę Kamalą Harris. Tai reiškia, kad D. Trumpas grįžta į Baltuosius rūmus po ketverių metų pertraukos.
Jungtinėse Valstijose tai neabejotinai pakeis šalies politinę kryptį, tačiau kadangi šie prezidento rinkimai ir tarptautiniu mastu turi didelį svorį, D. Trumpo prezidentavimą pajusime ir mes, europiečiai.
Daugelio ekspertų sutikimu, JAV atlieka svarbų vaidmenį Ukrainos, Artimųjų Rytų, Kinijos, Taivano, NATO ir transatlantinio aljanso klausimais, taip pat neretai diktuoja ekonomikos tendencijas.
Atsižvelgiant į milžinišką vienos iš galingiausių pasaulio valstybių įtaką pasaulio įvykiams, verta paanalizuoti, kaip D. Trumpui tapus 47-uoju JAV prezidentu pasikeis situacija Europoje: tiek diplomatine, tiek ir saugumo bei ekonomikos prasme.
Gali keistis JAV parama Ukrainai, bet santykiai su Rusija liks sunkiai prognozuojami
D. Trumpas garsėja savo pozicija „Amerika pirmiausia“, tačiau laimėjęs rinkimus, kartu jis neišvengiamai tampa ir vienu garsiausiu balsu vieningoje Vakarų užsienio politikoje.
O šiuo metu viena aktualiausių tarptautinių krizių yra Rusijos karas Ukrainoje. Pats D. Trumpas ne kartą leido suprasti, jog žino kaip užbaigti karą Ukrainoje. Manoma, kad tai padaryti jis gali spausdamas Kijevą padaryti teritorinių nuolaidų Rusijai.
Anksčiau jo išsakyti komentarai liudija, kad jis atsisakytų arba reikšmingai sumažintų paramą Ukrainai, o viename rinkiminiame mitinge rugsėjo mėnesį jis pavadino Ukrainos vadovas Volodymyrą Zelenskį „geriausiu pardavėju Žemėje“, ir nurodė, kad kiekvieną kartą, kai Ukrainos lyderis pasikalba su Joe Bidenu, jis esą gauna milijardinę karinę paramą.
Kremlius jau pareiškė, kad vertins D. Trumpą pagal jo veiksmus. Dmitrijus Peskovas sakė, kad JAV „gali padėti užbaigti konfliktą“ Ukrainoje, bet taip pat yra „šalis, kurstanti šį konfliktą“.
Jis taip pat sakė, kad D. Trumpas per savo kampaniją padarė keletą „gana griežtų pareiškimų“, bet kalbėjo ir apie tai, kad sieks taikos tarptautinėje arenoje ir nutrauks politiką tęsti senus karus. Jis pridūrė, kad po pergalės pareiškimai kartais įgauna kitokį atspalvį, bet pažymėjo, kad nauja administracija negalėtų dar labiau pabloginti Rusijos ir JAV santykių, nes jie ir taip yra blogiausi per istoriją.
Kalbant apie situaciją Artimuosiuose Rytuose, D. Trumpas gana plačiai vertinamas kaip tvirtas žydų valstybės rėmėjas.
Savo ankstesnės kadencijos metu jis perkėlė JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę, taip papiktindamas daugybę palestiniečių. Vis tik, jis yra atvirai sukritikavęs Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu ir yra pareiškęs, kad Izraelis turi greitai užbaigti karą Gazos Ruože.
Tarptautiniai įsipareigojimai NATO gali pakibti ant plauko
Dalies ekspertų teigimu, D. Trumpas gali pakeisti Jungtinių Valstijų tarptautinius įsipareigojimus Šiaurės Atlanto Aljansui. Jis jau kurį laiką kritikuoja NATO, tvirtindamas, kad daugybė Europos šalių yra išlaikytinės, kurios neskiria pakankamai lėšų ir savo ruožtu kliaunasi JAV mokesčių mokėtojais.
Pavyzdžiui, vasarį surengtame rinkiminiame mitinge jis pareiškė, kad paragintų Rusiją daryti „ką tik po velnių nori“ su tomis NATO narėmis, kurios skiria per mažai lėšų gynybai.
Jis yra užsiminęs apie tai, kad JAV galėtų išstoti iš gynybos aljanso, tačiau pažymima, kad oficialų pasitraukimą iš Aljanso blokuoja teisinės priemonės. Vis tik, teoriškai gali būti įmanomas „tylus pasitraukimas“ – pagal tokį scenarijų JAV galėtų atsiriboti nuo kai kurių įsipareigojimų.
Kalbant apie kitas tarptautines organizacijas ar įsipareigojimus joms, numatyti D. Trumpo politiką yra sudėtinga: ankstesnės kadencijos metu, jis pasitraukė iš Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO), JT Žmogaus teisių tarybos (UNHRC) ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos.
Kalbama apie net 60 proc. siekiančius muitus kiniškoms prekėms
D. Trumpas yra pateikęs prieštaringai vertinamą pasiūlymą įvesti muitus ne tik Kinijai, bet ir kitiems ekonominiams partneriams, sakydamas, kad ims taikyti 10-20 proc. muitus visam importui ir maždaug 60 proc. tarifus kiniškoms prekėms.
Tai rodo, kad D. Trumpo prekybos politika labiau orientuota į didelio JAV prekybos deficito mažinimą, o ne į naujų rinkos galimybių atvėrimą, tad ji daugiausia bus vertinama per nacionalinio saugumo ir geopolitinę prizmę[1].
Pavyzdžiui, D. Trumpas davė pažadą skatinti naftos ir dujų gavybą ir vežti daugiau iškastinio kuro į užsienį. Dėl to šios pramonės srities atstovai tikisi didelio pelno. D. Trumpas taip pat nori panaikinti Joe Bideno administracijos įšaldytus leidimus naujiems suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) projektams.
Kai kurie D. Trumpo stovyklos nariai nori, kad jis atsisakytų Infliacijos mažinimo įstatymo (IRA), pagal kurį daugiau kaip pusė trilijono dolerių skiriama švariųjų technologijų, vandenilio ir atsinaujinančiosios energijos projektams. Jos panaikinimas gali būti naudingas Briuseliui, kuris siekia konkuruoti su Vašingtonu.
D. Trumpo prezidentavimas gali tapti žadintuvu Europai
Nors kai kurie europiečiai ir Europos politikai gali nemėgti respublikono D. Trumpo, kelių Europos šalių pareigūnai privačiai kalba apie tai, kad jo perrinkimas gali paskatinti pokyčius Europos Sąjungoje (ES), o ypač – gynybos srityje.
„Trumpo sugrįžimas būtų naudingas sukrėtimas, kuris leistų ES judėti į priekį, panašiai kaip pandemija ar energetikos krizė po karo Ukrainoje“, – Europos žiniasklaidai anonimiškai teigė vienas aukšto rango ES diplomatas.
Ši nuomonė, kuria konfidencialiai dalijasi ne vienas ES politikas, kyla ne tik iš simpatijų D. Trumpui ar jo politiniams pasiūlymams. Manoma, kad D. Trumpo prezidentavimas būtų toks priešiškas Europai, kad ES neliktų nieko kito, kaip tik didinti savo išlaidas gynybai, stiprinti savo technologijų sektorių ir aiškiau apibrėžti savo Kinijos politiką.
Manoma, kad kai kuriais atvejais tokie pokyčiai gali būti net labai teigiami. Pavyzdžiui, kalbant apie jau minėtą gynybą: juk D. Trumpas nevengia kaltinti Europos, kad ji naudojasi JAV karine apsauga per NATO.
„D. Trumpas padeda didinti informuotumą apie gynybos finansavimą, tačiau mums reikia tikro šoko efekto, kad ši diskusija pasikeistų“, – sako vienas ES pareigūnas.
Kalbant apie prekybą, D. Trumpo sugrįžimas taip pat gali būti pokyčių varomoji jėga ir paskatinti bloką laikytis labiau protekcionistinio požiūrio, už kurį pasisako prancūzai[2].
Be to, manoma, kad būsimos D. Trumpo kadencijos metu Europa nepatirs tokio šoko, kokį patyrė 2016 m. kai niekas dar negalėjo nuspėti, koks prezidentas bus D. Trumpas. Keli ES pareigūnai dabar teigia, kad šį kartą Briuselis yra geriau pasirengęs.
Lietuvai – svarbiausia Amerikos įtaka ekonomikos stabilumui
SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, D. Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose įneš nežinomybės į ES ir Lietuvos verslo aplinką dėl numanomų muitų į JAV importuojamoms prekėms.
„Verslui tai yra daug nežinomybės pradedant nuo to, kas gali atsitikti su JAV prekyba, kadangi viena iš esminių žinučių D. Trumpo rinkimų kampanijoje buvo importo tarifai, pirmiausia Kinijoje ir galbūt visoms prekėms iš viso pasaulio apskritai, apie 10 proc.“ – sako T. Povilauskas.
Ekonomisto teigimu, JAV rinka Lietuvai yra pakankamai svarbi, o beveik 7 proc. viso šalies eksporto keliauja būtent į Ameriką, tad tai yra labai aktualus klausimas žiūrint į kelių metų perspektyvą.
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė taip pat išsakė nuogąstavimus dėl D. Trumpo planuojamų įvesti muitų. Anot jos, įvedus universalų 20 proc. muitą visoms prekėms į JAV nukentėtų ne tik Lietuvos eksportas į JAV, bet ir tarpinių vartojimo produktų paklausa.
„Tai reiškia, kad importuojamos prekės JAV taptų brangesnės ir mažiau konkurencingos“, – aiškina ji.
Vis tik banko „Citadelė“ vyriausias ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikina nemanantis, kad Lietuvos ekonomika gali nukentėti pasikeitus JAV administracijai.
Jo teigimu, D. Trumpo pergalė gali atverti naujų galimybių Lietuvos pramonės plėtrai, o kalbėdamas apie importo muitų įvedimą A. Izgorodinas prognozuoja, kad tarifai nebus agresyvūs ir Europos pramonei didelių problemų nesukels.
„Manau, kad tarifų įvedimas nepakenktų Europos pramonei ir automobilių pramonei dėl to, kad dauguma europinių auto prekės ženklų jau seniai turi gamyklas Amerikoje ir pasikeis tik tai, kad jie šiek tiek didesnę dalį gamybos funkcijų perkels į JAV ir tai nebus masinis pramonės išėjimas iš Europos“, – kalba jis.
Ekonomisto nuomone, importo tarifų įvedimas taip pat galėtų reikšti, kad dėl pakilusių Vokietijos pramonės produkcijos kainų ši valstybė galėtų perkelti dalį gamybos į Rytų Europą, tame tarpe ir į Baltijos regioną, kur gamyba yra pigesnė dėl mažesnių atlyginimų.
„Iš to gali laimėti Baltijos šalių gamintojai, nes mes esame pigesni ir importo tarifų įvedimas gali dar labiau sustiprinti mūsų pramonės augimą“, – aiškina ekonomistas.
A. Izgorodinas taip pat mano, jog D. Trumpui laimėjus rinkimus gali spartėti infliacija, o tai reikštų, jog Europos Centrinis bankas (ECB) tikriausiai imsis dar labiau mažinti bazinę palūkanų normą, kas yra ganėtinai naudinga Lietuvai.
