Sustreikavo skrandis? Galbūt apsinuodijote maistu
Apsinuodijimas maistu, dar vadinamas būsena kai užsikrečiame per maistą plintančiomis ligomis. Deja tai yra labai dažna problema, tačiau dažnai išvengiama liga, kuria kasmet suserga milijonai žmonių. Ji pasireiškia, kai asmenys vartoja bakterijomis, virusais, parazitais, toksinais ar kitomis kenksmingomis medžiagomis užterštą maistą ar gėrimus[1]. Supratimas apie apsinuodijimo maistu priežastis ir sukėlėjus gali padėti išvengti apsinuodijimo maistu, todėl yra labai svarbus norint išsaugoti bendrą sveikatą.
Yra daugybė patogenų, galinčių sukelti apsinuodijimą maistu. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių kaltininkų:
- Bakterijos: Bakterijos yra dažniausia apsinuodijimo maistu priežastis. Salmonella, Campylobacter ir Escherichia coli (E. coli) dažnai užteršia maistą ir sukelia per maistą plintančias ligas. Bakterinė tarša dažniausiai atsiranda dėl netinkamo maisto tvarkymo, pavyzdžiui, netinkamo maisto ruošimo arba kryžminės taršos.
- Virusai: Norovirusas, roto virusų atmainos ir hepatitas A yra dažniausiai pasitaikantys apsinuodijimą maistu sukeliantys virusai. Jie gali plisti per užterštą maistą ar vandenį, dažnai tada, kai užsikrėtę asmenys tvarko maistą nesilaikydami tinkamos higienos.
- Parazitai: Rečiau nei bakterijos ar virusai, apsinuodijimą maistu gali sukelti parazitai[2]. Vienas iš pavyzdžių parazitas Toxoplasma gondii, kuris gali būti aptinkamas nepakankamai termiškai apdorotoje arba žalioje mėsoje.
- Toksinai ir cheminės medžiagos: Tam tikrų rūšių žuvyse ir vėžiagyviuose gali būti toksinų, kurie sukelia apsinuodijimą maistu. Be to, netinkamas pesticidų, priedų ar kitų cheminių medžiagų naudojimas maisto gamyboje gali sukelti toksines reakcijas.
Apsinuodijimas maistu gali kilti dėl įvairių priežasčių, pirmiausia susijusių su maisto tvarkymu ir laikymu. Maisto produktai, kurie laikomi netinkamoje temperatūroje, gali sukelti bakterijų dauginimąsi ir apsinuodijimą maistu. Bakterijų dauginimosi pavojinga zona yra nuo 4°C iki 60°C. Per ilgai palikus greitai gendančius maisto produktus kambario temperatūroje, bakterijos gali sparčiai daugintis.
Nepakankamai termiškai apdorotas maistas, ypač mėsa, paukštiena, kiaušiniai ir vėžiagyviai, yra dažna apsinuodijimo maistu priežastis. Šie maisto produktai turi pasiekti tam tikrą vidaus temperatūrą, kad bakterijos būtų veiksmingai sunaikintos. Taip pat vyksta ir kenksminga kryžminė tarša. Tai įvyksta, kai kenksmingos bakterijos iš vieno maisto produkto patenka į kitą. Taip gali atsitikti, kai pjaustymo lentelės ir įrankiai, naudojami žaliam maistui, liečiasi su jau paruoštu maistu.
Užterštas vanduo taip pat sukelia nemalonius simptomus. Kartais geriant arba naudojant užterštą vandenį maistui ruošti, galima apsinuodyti maistu. Tai ypač aktualu regionuose, kuriuose prasta sanitarinė infrastruktūra. Sergantys asmenys gali perduoti per maistą plintančias ligas, jei tvarko maistą nesiplaudami rankų ar nesilaikydami tinkamos higienos.
Pojūčiai, kurie perspėja apie galimą apsinuodijimą
Apsinuodijimas maistu yra dažna liga, kurią sukelia užterštas maistas ar gėrimai. Nors paprastai jis praeina savaime, anksti nustačius jo simptomus galima padėti tinkamai pasirūpinti ir išvengti komplikacijų. Čia pateiksime apsinuodijimo maistu simptomus ir kaip jį atskirti nuo kitų sveikatos problemų. Apsinuodijimas maistu gali pasireikšti įvairiais simptomais, dažnai priklausančiais nuo užkrato rūšies[3]. Tačiau yra bendrų simptomų, kuriuos gali patirti daugelis apsinuodijusių maistu žmonių:
Pykinimas ir vėmimas
Vienas iš pirmųjų ir dažniausių apsinuodijimo maistu požymių yra skrandžio sutrikimas, dėl kurio atsiranda pykinimas ir vėmimas. Tai tiesioginė organizmo reakcija, kuria siekiama pašalinti kenksmingas medžiagas.
Viduriavimas
Kitas dažnas simptomas yra viduriavimas, kuris tam tikrais atvejais gali būti vandeningas ar net kruvinas, pavyzdžiui, esant tam tikroms E.coli bakterijų atmainoms.
Skrandžio spazmai ir pilvo skausmas
Virškinimo trakto reakcija į kenksmingas bakterijas ar toksinus dažnai sukelia diskomfortą, skausmą ir spazmus.
Karščiavimas
Kai kuriais atvejais organizmo imuninė reakcija gali sukelti karščiavimą.
Raumenų skausmai ir silpnumas
Gali būti jaučiamas bendras negalavimas, įskaitant raumenų skausmus ir silpnumą.
Dehidratacija
Dehidratacija yra antrinis simptomas, atsirandantis dėl per didelio vėmimo ar viduriavimo. Dehidratacijos požymiai: didelis troškulys, burnos džiūvimas, nedidelis šlapinimasis arba jo nebuvimas, stiprus silpnumas, galvos svaigimas arba apsvaigimas.
Kada negalavimai yra apsinuodijimas, o kada ne?
Paprastai apsinuodijimo maistu simptomai gali pasireikšti per kelias valandas nuo užkrėsto maisto suvalgymo, nors kartais tam tikrais atvejais tai gali užtrukti kelias dienas ar net savaites. Simptomai paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų[4]. Atskirti apsinuodijimą maistu nuo kitų sveikatos problemų gali būti sudėtinga dėl sutampančių simptomų.
- Pradžia ir trukmė: Apsinuodijimą maistu nuo kitų ligų galima atskirti pagal simptomų pasireiškimo laiką. Jei simptomai pasireiškia per kelias valandas po valgio ir po to per kelias dienas išnyksta, tai gali būti apsinuodijimas maistu.
- Kontekstas: Jei susirgo ir kiti, kurie valgė tą patį maistą, labiau tikėtina, kad tai apsinuodijimas maistu.
- Gripas arba COVID-19: Šios ligos gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimų, tačiau dažnai jas lydi kvėpavimo takų simptomai, tokie kaip kosulys, dusulys, o COVID-19 atveju ir skonio ar kvapo praradimas.
- Skrandžio gripas (gastroenteritas): Jį sukelia tokie virusai, kaip norovirusas, ir jo simptomai panašūs į apsinuodijimo maistu simptomus. Tačiau skrandžio gripas taip pat gali sukelti sąnarių skausmus ir svorio kritimą, o simptomai gali trukti ilgiau nei tipinis apsinuodijimas maistu.
- Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS): Tokios būklės simptomai yra mėšlungis, pilvo skausmas, pilvo pūtimas ir ilgą laiką trunkantys žarnyno įpročių pokyčiai. Svarbus skirtumas yra tas, kad DŽS yra lėtinė būklė, o apsinuodijimas maistu ūminė.
- Tulžies pūslės akmenys: Tulžies pūslės akmenų sukeltas skausmas paprastai būna viršutinėje dešinėje pilvo dalyje, jis gali atsirasti ir išnykti, priešingai nei nuolatinis skausmas, paprastai susijęs su apsinuodijimu maistu.
- Apendicitas: Apendicito skausmas dažnai prasideda netoli bambos, o vėliau persikelia į dešinę apatinę pilvo dalį. Be to, jis paprastai sustiprėja per 12-24 valandas, o tai skiriasi nuo apsinuodijimo maistu.
Jei simptomai stiprūs ar užsitęsę, negalite išlaikyti skysčių, esate dehidratuotas arba viduriuojate krauju, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Sveikatos priežiūros specialistas, remdamasis jūsų simptomais, jų trukme ir galbūt atlikęs papildomus tyrimus, galės nustatyti galutinę diagnozę.
Apsinuodijimo maistu valdymo veiksmų planas: ko imtis ir kada jau kreiptis į medikus
Apsinuodijimas maistu gali būti labai sunki patirtis. Nors paprastai jis savaime praeina per kelias dienas, žinojimas, kaip jį valdyti, gali padėti sumažinti nemalonius pojūčius ir pagreitinti sveikimą. Čia pateikiame apsinuodijimo maistu valdymo vadovą.
Pirmosios šešios valandos
Iš karto po to, kai pajutote skrandžio negalavimus, svarbu leisti skrandžiui pailsėti. Tai reiškia, kad maždaug šešias valandas nevartokite jokio maisto. Per šį laikotarpį stenkitės palaikyti hidrataciją išgerdami kelis gurkšnius šalto vandens arba čiulpdami ledo kubelį. Jei ir toliau jaučiate pykinimą, laikykitės šio kruopštaus skysčių keitimo režimo.
Pirmoji diena
Praėjus pirmosioms šešioms valandoms, palaipsniui į savo racioną galite pradėti įtraukti kitus skysčius. Tai gali būti obuolių sultys, silpna arbata ir skaidrus sultinys. Šie skysčiai gali padėti Jums išlikti hidratuotam ir pakeisti per vėmimo ir viduriavimo priepuolius prarastus elektrolitus.
Tačiau, jei įvedus šių naujų skysčių, pykinimas atsinaujina, vėl gurkšnokite šaltą vandenį ir ledo kubelius. Kaip nuroo medikai, pirmąją dieną po vėmimo ir viduriavimo paprastai sumažėja apetitas. Nepaisant to, norint išvengti rimtesnių simptomų, būtina palaikyti skysčių vartojimą.
Antroji diena
Antrąją dieną, jei jaučiatės geriau, į savo mitybą galite vėl įtraukti kietą maistą. Pradėkite nuo neskanių, lengvai virškinamų maisto produktų, pavyzdžiui, bananų, ryžių, obuolių padažo ir skrebučių. Šie maisto produktai yra BRAT dietos (bananai, ryžiai, obuolių uogienė, skrebučiai), kuri dažnai rekomenduojama asmenims, sveikstantiems po virškinamojo trakto problemų, dalis, nes jie yra neskanūs ir lengvai virškinami. Stenkitės valgyti ne didelius, o mažus, dažnus patiekalus, kas valandą suvalgydami po kelis kąsnius.
Trečioji diena
Jei simptomai ir toliau gerėja, galite pamažu grįžti prie įprastos mitybos. Tai reikėtų daryti palaipsniui, pradedant nuo mažesnių, dažnų valgymų kas kelias valandas. Tačiau jei simptomai vis dar pasireiškia, geriausia grįžti prie BRAT dietos ir sutelkti dėmesį į skysčių pakeitimą, kol pasijusite geriau.
Atminkite, kad kiekvieno žmogaus organizmas į apsinuodijimą maistu reaguoja skirtingai, todėl labai svarbu įsiklausyti į savo organizmą ir neskubinti sveikimo proceso. Visada kreipkitės į gydytoją, jei simptomai yra sunkūs, tęsiasi ilgiau nei kelias dienas arba negalite palaikyti skysčių, kad išvengtumėte dehidratacijos. Be to, įtarus apsinuodijimą maistu, specialių grupių žmonės, pavyzdžiui, pagyvenę žmonės, maži vaikai, nėščios moterys ir žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi, turėtų nedelsdami kreiptis į gydytoją[5].
Apsinuodijimo maistu prevencija: sąmoningumas ir atsargumas gaminant
Supratimas apie apsinuodijimo maistu priežastis ir dažniausiai pasitaikančius apsinuodijimą sukeliančius veiksnius padeda užkirsti kelią apsinuodijimui maistu. Štai keletas veiksmų, kaip sumažinti riziką:
Tinkamas maisto laikymas
Laikykite maistą tinkamoje temperatūroje. Greitai gendančius produktus laikykite šaldytuve arba užšaldykite, taip pat užtikrinkite, kad šaldytuve būtų ne aukštesnė kaip 40 °C temperatūra.
Kruopštus maisto ruošimas
Užtikrinkite, kad maistas, ypač mėsa, paukštiena, kiaušiniai ir jūros gėrybės, būtų kruopščiai išvirti, kad būtų sunaikintos visos galimos bakterijos.
Kryžminės taršos prevencija
Žaliam ir paruoštam maistui pjaustyti naudokite atskiras pjaustymo lenteles. Prieš ir po sąlyčio su maistu plaukite indus ir paviršius karštu muiluotu vandeniu.
Saugus vandens naudojimas
Gerkite ir naudokite saugų vandenį maistui gaminti. Regionuose, kuriuose vandens sauga kelia abejonių, prieš naudodami vandenį jį užvirinkite arba vartokite buteliuose išpilstytą vandenį.
Higieniškas maisto tvarkymas
Visada plaukite rankas prieš ir po darbo su maistu, ypač kai dirbate su neapdorotais ingredientais.
Apsinuodijimas maistu yra didelė sveikatos problema, kylanti vartojant užterštą maistą ar gėrimus. Dažniausiai jį sukelia netinkamas laikymas, netinkamas maisto gaminimas, kryžminė tarša, užterštas vanduo ir prasta higiena. Tačiau imdamiesi atsargumo priemonių, susijusių su maisto laikymu, maisto gaminimu, švara ir vandens sauga, galime gerokai sumažinti per maistą plintančių ligų riziką ir skatinti bendrą sveikatą bei gerovę.
