Kęstutis Budrys pasmerkė Baltarusijos prezidento rinkimus
2025 metų sausio 26 dieną Baltarusijoje įvyko prezidento rinkimai, kuriuose dabartinis šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka buvo dar sykį paskelbtas nugalėtoju, surinkęs 87,6 proc. balsų. Šie rinkimai, kaip ir ankstesni, sulaukė griežtos tarptautinės kritikos, mat A. Lukašenka ir vėl kaltinamas dėl demokratijos principų nepaisymo, opozicijos persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidimų.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys griežtai pasmerkė rinkimus Baltarusijoje ir paragino Europos Sąjungą tęsti A. Lukašenkos režimo izoliaciją bei netgi griežtinti Baltarusijai taikomas sankcijas.
„Nuo 2020 metų rugpjūčio režimo gniaužtai dar labiau sustiprėjo, jėgos struktūros nuolat ir sistemiškai taiko smurtą prieš pilietinę visuomenę, žiniasklaidą ir opoziciją. A. Lukašenkos pavergta Baltarusija tapo Rusijos karinių operacijų aikštele ir tiesiogiai prisideda prie agresijos prieš Ukrainą“, – tikino K. Budrys[1].
Pasak K. Budrio, „iš neteisės teisė negimsta“, o visa ES turėtų siekti, jog A. Lukašenkos režimas atsakytų už nusikaltimus žmogiškumui.
S. Cichanouskaja dar laikoma Baltarusijos opozicijos lydere, nors nedalyvavo rinkimuose ir gyvena Lietuvoje
Ministras taip pat pabrėžė, kad ES politika Baltarusijos atžvilgiu yra nuosekli ir tęstinė. Europos Sąjunga jau seniai taiko sankcijas Baltarusijai, tačiau rinkimų rezultatai dar kartą paskatino diskusijas dėl šių sankcijų sugriežtinimo.
Sekmadienį K. Budrys ir kiti Bendrijos politikai taip pat susitiko su Sviatlana Cichanouskaja. Taip jie dar sykį išsakė tvirtą paramą save opizijos lydere vis dar tebelaikančiai, tačiau Baltarusijos prezidento rinkimuose nedalyvavusiai ir ilgą laiką Lietuvoje iš mūsų šalies mokesčių mokėtojų sunešamų lėšų gyvenančiai moteriai.
Nors oficialios statistikos Lietuvos institucijos nesutinka pateikti, tačiau manoma, jog S. Cichanouskaja mūsų šaliai kas mėnesį kainuoja apie 35 tūkst. eurų.
Primename, jog S. Cichanouskaja su bendražygiais taip pat planuoja jokios teisinės galios Baltarusijoje neturintį „naujosios Baltarusijos“ pasą.
ES nepripažįsta Baltarusijos prezidento rinkimų
Primename, kad rinkimų dieną Baltarusijos valdžia pranešė apie aukštą rinkėjų aktyvumą. Pavyzdžiui, Bresto srityje balsavimo biuletenius gavo 80,88 proc. piliečių, Vitebsko srityje – 74,31 proc., Gomelio srityje – 80,91 proc., Gardino srityje – 75,18 proc.[2]. Tačiau ar tokie duomenys yra tikslūs, taip ir lieka neaišku.
O po rinkimų Baltarusijos centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad A. Lukašenka laimėjo septintąją kadenciją iš eilės, surinkęs 87,6 proc. balsų. Tačiau tarptautinė bendruomenė iškart ėmė užginčyti tokius rezultatus, primindami, kad pagrindiniai Baltarusijos prezidento oponentai šiuo metu sėdi kalėjime arba yra tremtyje[3].
Tarptautinė bendruomenė griežtai pasmerkė šiuos rinkimus, dar net jiems nepasibaigus. Pavyzdžiui, ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pavadino juos „apsimestiniais“ ir teigė, kad A. Lukašenka „laikėsi įsikibęs valdžios“ 30 metų[4].
„Jis vėl save paskirs per dar vienus apsimestinius rinkimus. Tai akivaizdus demokratijos paniekinimas“, – rašė ji. „A. Lukašenka neturi jokio legitimumo.“
