JT dėl darnaus pasaulio vystymosi užtikrinimo bendradarbiaus su A. Lukašenka
Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka neseniai sulaukė Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso kvietimo dalyvauti Darnaus vystymosi tikslų viršūnių susitikime Niujorke.
Savo kvietime A. Guterresas pažymėjo, kad įpusėjus 2030 m. tvaraus vystymosi darbotvarkės įgyvendinimo laikotarpiui, dabar atėjo metas pažvelgti į faktus, kurie rodo, kad vystymosi tikslai bus pasiekti tik visiems darniai bendradarbiaujanti.
„Tikiuosi jūsų paramos užtikrinant proveržius, kurių mūsų pasauliui labai reikia“, – į A. Lukašenką kreipėsi JT generalinis sekretorius.
Baltarusijos diktatorius jau spėjo sureaguoti į šį kvietimą. A. Lukašenkos atsakyme A. Guterresui teigiama, kad „Minskas visiškai pritaria šiai iniciatyvai“, o artėjantis renginys bus puiki proga apibendrinti „tarpinius bendrų pastangų rezultatus“.
„Dabar jau aišku, kad be taikos pasaulyje negali būti darnaus vystymosi. Tai sakiau dar 2015 m., kai kalbėjau JT aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame buvo priimti darnaus vystymosi tikslai. Jūs taip pat ne kartą išsakėte panašią mintį. Baltarusijos istorijoje gausu liūdnų prisiminimų apie karą. Štai kodėl mes branginame taiką ne tik savo žemėje, bet ir regioniniu bei pasauliniu mastu“, – atsakyme JT generaliniam sekretoriui teigė Baltarusijos diktatorius.
A. Lukašenka savo atsakyme nepraleido progos sukritikuoti ir Vakarų valstybių, pabrėžęs, kad būsimame susitikime reikėtų pradėti pasaulinį dialogą saugumo klausimais, nes iki šiol tai padaryti trukdė šalys, besiginkluojančios sankcijomis.
JT ignoruoja Baltarusijos režimo nusikaltimus
Dėl tokio JT sprendimo pakviesti į svarbų susitikimą ir Vakaruose nepripažįstamą Baltarusijos vadovą niršta šios šalies politiniai aktyvistai, kovojantys su brutaliu represiniu A. Lukašenkos režimu.
Pabrėžiama, kad diktatorius jau ne vieną dešimtmetį žiauriai slopina baltarusių laisves, o pastaruoju metu netiesiogiai padeda Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kare Ukrainoje. Atsižvelgiant į tai, A. Lukašenkos kritikai teigia, kad savo kvietimu JT tarsi atvirai pateisina karo nusikaltėlius.
Iš tiesų, pačių JT žmogaus teisių komisaras neseniai pasmerkė Baltarusijos režimą dėl sistemingo žmogaus teisių pažeidimo. Kovo mėnesį paskelbtoje JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Volkerio Tiurko ataskaitoje daroma išvada, kad Baltarusijoje ir toliau masiška vykdomi šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai.
Remiantis aukų parodymais, nustatyti tokie sistemingi tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimai kaip neteisėtas gyvybės atėmimas, savavališkas laisvės atėmimas, kankinimas, seksualinis smurtas, saviraiškos ir taikių susirinkimų teisės slopinimas.
Kovo 17 d. duomenimis, Baltarusijoje dėl politiškai motyvuotų kaltinimų sulaikyti yra 1 462 asmenys. Iki 2023 m. vasario mėnesio šalies valdžios institucijos uždarė 797 NVO, o 432 kitos užsidarė siekdamos išvengti galimo baudžiamojo persekiojimo. Tuo tarpu dauguma nepriklausomų Baltarusijos žiniasklaidos priemonių buvo priverstos užsidaryti.
Žmogaus teisių ekspertai kalba apie Baltarusijos atskaitomybę, bet generalinis sekretorius nori šaliai taikomų sankcijų panaikinimo
JT žmogaus teisių ekspertai teigia, kad pagrindinė atsakomybė už žmogaus teisių pažeidimus tenka pačios Baltarusijos valdžiai. Paskelbta ataskaita visos JT valstybės narės yra raginamos apsvarstyti galimybę siekti Baltarusijos atskaitomybės per „nacionalinius procesus, grindžiamus pripažintais ekstrateritorinės ir visuotinės jurisdikcijos principais“.
Tačiau, regis, kad JT žmogaus teisių ekspertams nepritaria pats generalinis sekretorius, kuris priešingai, aktyviai ragina Europos Sąjungą (ES) panaikinti iki šiol Baltarusijai taikomas sankcijas. Tokie raginimai siejami su siekiu sustabdyti pasaulinį badą. A. Guterreso nuomone, bado mastai būtų sumažinti leidžiant Rusijos ir Baltarusijos trąšoms pasiekti besivystančias šalis.
Sankcijos Baltarusijos kalio trąšoms buvo pritaikytos 2021 m. po to, kai A. Lukašenkos režimas prievarta Minske nutupdė „Ryanair“ lėktuvą, kuriuo iš Graikijos į Lietuvą skrido opozicijos žurnalistas. Dėl sankcijų Baltarusijai, šalies kalio trąšų eksportas sumažėjo beveik 70 proc.
Vis dėlto, su A. Guterreso siūlymu kategoriškai nesutinka Lietuva, kurios atstovai ES teigia, kad leidimas Baltarusijos trąšoms laisvai patekti į ES būtų palanki dovanėlė A. Lukašenkos režimui ir mažai padėtų sumažinti pasaulinį maisto trūkumą.
Lietuvos, opozicinių Baltarusijos grupių atstovai ir dalis pramonės analitikų teigia, kad sankcijų sustabdymas būtų naudingas tik valstybinei „Belaruskalij“, kuri turi monopolinę teisę naudotis šalies kalio atsargomis.
Negana to, pabrėžiama, kad pagrindiniai kalio trąšų pirkėjai niekuomet nebuvo skurdžios, besivystančios šalys, kuriose maisto stygius jaučiamas labiausiai. Priešingai, pirmąsias vietas užėmė žemės ūkio galiūnės – Brazilija ir Kinija, kurios ir be Baltarusijos gali rasti naujų tiekėjų.
Diskusijose dėl ES sankcijų Baltarusijai panaikinimo Lietuvą remia ir kitos Baltijos šalys bei Lenkija. Šios valstybės teigia, kad norint užbaigti karą Ukrainoje būtina toliau suspausti Rusiją ir Baltarusiją. Tačiau šalių atstovai pabrėžia, kad pastaruoju metu iš A. Guterreso dėl Baltarusijos klausimo jaučiamas vis didesnis spaudimas.
Svarstoma, kad į Niujorką atvykęs A. Lukašenka galėtų būti sulaikytas
Savo brutalaus režimo politikos toliau neatsisakantis A. Lukašenka griežto pasmerkimo sulaukia tiek iš Baltarusijos opozicijos, tiek ir iš kitų Rytų Europos valstybių. Vis dėlto, nuotaikos Vakaruose yra skirtingos. Dalis Vakarų pareigūnų A. Lukašenkos politikoje ir valdyme mato nepalyginamai mažesnę grėsmę nei V. Putino Rusijoje.
Dėl to A. Lukašenkai Tarptautinis baudžiamasis teismas nėra išdavęs arešto orderio, kurį anksčiau šiais metais išdavė V. Putinui.
Baltarusijos opozicija, dirbdama drauge su Lietuvos ir Lenkijos teisininkais aktyviai siekia, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo Hagoje prokuroras nagrinėtų bylą prieš pačius aukščiausius Baltarusijos pareigūnus, įskaitant A. Lukašenką, teismas kol kas veiksmų nesiėmė.
Jeigu orderis būtų išduotas, A. Lukašenkos kelionė į JT susitikimą Niujorke baigtųsi garantuotu diktatoriaus sulaikymu.
Nors tviteryje dalis baltarusių spėlioja, kad JT žaidžia itin gudrų žaidimą, siekia pakviesti A. Lukašenką į Ameriką ir ten jam pareikšti kaltinimus dėl aibės žmogaus teisių pažeidimų, toks scenarijus bent jau kol kas atrodo neįtikėtinas.
Kiek labiau tikėtina yra galimybė, kad JT pareigūnai ir Vakarų lyderiai A. Lukašenką JAV bandytų atkalbėti nuo galimo tiesioginio Baltarusijos įsitraukimo į karą Ukrainoje ir galimai, net siektų nukreipti prieš V. Putiną.
Po vizito Maskvoje diktatoriaus sveikata mįslingai pašlijo
O pastaruoju metu netyla gandai apie A. Lukašenkos sveikatą. Po gegužės 9-osios dienos minėjimo Maskvoje, Baltarusijos diktatorius kurį laiką vengė viešumos, o ir viešėdamas Maskvoje nebuvo aktyvus: dalyvaudamas kariniame parade A. Lukašenka sunkiai paėjo, jo ranka buvo sutvarstyta, o vėliau jis net praleido savo sąjungininko V. Putino surengtus pietus.
Reaguojant į tai, Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė ir pačios Baltarusijos visuomenė turi būti gerai pasirengę bet kokiam scenarijui.
Tuo tarpu tarptautinėje žiniasklaidoje greitai pradėjo sklisti įvairios teorijos. Baltarusijos politologas Dmitrijus Bolkunecas teigė, kad gali būti, jog A. Lukašenka buvo apnuodytas.
Tuo tarpu Baltarusijos opozicijos politikas Pavelas Latuško pareiškė, kad antsvorio turintis diktatorius kenčia nuo ūmių kelio ir nugaros skausmų, jam reikia skubios operacijos, todėl yra dažnai paveiktas stiprių medikamentų.
Į diskusijas apie savo sveikatos būklę neseniai sureagavo ir pats A. Lukašenka. Jis teigia, kad pastarosiomis savaitėmis sirgo adenovirusu, tačiau bendra jo savijauta yra puiki ir rimtų sveikatos problemų jis esą tikrai neturi.
„Ir jei kas nors galvoja, kad aš susiruošiau mirti, nurimkite. Nurimkite. Tai nieko daugiau, kaip tik tušti samprotavimai „Messenger“ ir „Telegram“ kanaluose. Adenovirusas ar kas ten buvo? Adenovirusas. Ir nieko“, – teigia A. Lukašenka.
Baltarusijos diktatoriui šiuo metu yra 68-eri. Šaliai jis vadovauja jau beveik tris dešimtmečius, nuo 1994 m.
