Eksperimentiniai medikamentai britų pacientams bus pateikiami dar šeimos gydytojų kabinete
Jungtinės Karalystės vyriausybės pateikė ataskaitą, nurodančią, kad šeimos gydytojai pacientams gali paskirti eksperimentinius vaistus, taip siekiant pagreitinti sumažinti vaistų trūkumą ir naujų vaistų laukimo laikotarpį.
Lordas O’Shaughnessy pristatė Jungtinės Karalystės klinikinių tyrimų ataskaitą. Ši ataskaita nurodo, kad šalis smarkiai atsilieka medicinos tyrimų srityje. Siekiant išjudinti tyrimų sritį, siūlomos reformos, tarp kurių – finansinės paskatos bendrosios praktikos gydytojams, kurie atlieka vaistų ir gydymo tyrimus su savo pacientais[1].
Ataskaitoje pateiktose rekomendacijose Jungtinės Karalystės šeimos gydytojams siūloma ieškoti pacientų, kuriems eksperimentiniai vaistai būtų ypač naudingi ir jų paskyrimas sudarytų jiems palankias sąlygas gauti reikalingą gydymą.
Be to, šeimos gydytojai taip pat skatinami pacientams suteikti daugiau informacijos apie klinikinius tyrimus ir eksperimentinius vaistus. Šiuo metu tik apie 10 proc. klinikinių mokslinių tyrimų atliekama pirminėje sveikatos priežiūroje.
Jungtinėje Karalystėje – sparčiai mažėjantys klinikinių tyrimų mastai
Naujausi ataskaitos duomenys rodo, kad Jungtinės Karalystės Vaistų ir sveikatos priežiūros produktų reguliavimo institucija (MHRA) klinikinių tyrimų patvirtinimus išduoda per 110 dienas. Nors dabar tai vyksta beveik dvigubai greičiau nei prieš metus, valdžia nori dar didesnio greičio ir visuomenės įsitraukimo į tyrimus.
Dėl to vyriausybė pareiškė, kad papildomai skirs 3 mln. svarų MHRA, kad institucija galėtų greičiau pasiekti savo įsipareigojimus visus klinikinius tyrimus patvirtinti per daugiausiai 60 dienų.
Be to, siekiama iš naujo užkurti visą klinikinių tyrimų sritį. Kaip rodo Jungtinės Karalystės farmacijos pramonės asociacijos duomenys, 2017-2021 m. šalyje kasmet pradedamų pramoninių klinikinių tyrimų skaičius sumažėjo 41 proc.
Dabar Jungtinė Karalystė šioje srityje nusileidžia tokioms šalims kaip Ispanija, Lenkija ir Australija[2]. Atsižvelgiant į tai, vyriausybė pranešė skirianti daugiau kaip 120 mln. svarų, kurie turėtų būti panaudojami skatinant pacientus įsitraukti į klinikinius tyrimus.
Šis ir MHRA skirtas finansavimas yra 650 mln. svarų vertės finansinio paketo. Tokia milžiniška parama bus siekiama atkreipti dėmesį į visuomenei ir mokslui labai svarbius tyrimus, kurių pagalba gali būti patvirtinami tokie vaistai, kurie gali būti skiriami gydant vėžį ar kitas sudėtingas ligas.
Turint omenyje kai kurių ligų pavojingumą ir būtinybę į jas reaguoti greitai bei efektyviai, laiko, per kurį nauji vaistai pasiekia pacientus, sutrumpinimas yra vertinamas kaip gyvybiškai svarbus veiksnys, turintis tiesioginės įtakos visuomenės sveikatos būklei.
Jungtinė Karalystė siekia tapti biotechnologijų sektoriaus lydere
Pristatydamas šį didžiulį 650 mln. svarų vertės paketą, Jungtinės Karalystės kancleris Jeremy Huntas teigė, kad įgyvendinus permainas, visi šalies pacientai galės greičiau gauti naujų vaistų, o vyriausybė sumažins biurokratinę klinikinių tyrimų tvirtinimo naštą[3].
Be to, dalis finansų bus paskirti ir Jungtinės Karalystės biobanko atnaujinimui. Pasak J. Hunto, tai yra itin svarbi gyvybės mokslų sritis, kurios pagalba prisidedama ne tik prie visuomenės sveikatos gerinimo nacionaliniu, tačiau ir globaliu mastu.
Palengvinus sąlygas klinikiniams tyrimams, tikimasi atgaivinti ir Oksfordo bei Kembridžo aukštųjų technologijų plėtrą. Tai yra 94 mlrd. svarų vertės gyvybės mokslų pramonė, kurią vyriausybė laiko šalies ekonomikos skatinimo varikliu. Jau kurį laiką biotechnologijų pramonės atstovai skundėsi Jungtinės Karalystės teisės aktais ir biurokratija, stabdančia tyrimus ir sektoriaus plėtrą.
Dėl to iniciatyvą skatinti klinikinius tyrimus ir didinti finansavimą biotechnoligijų sričiai sveikina ir Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos ministras Willas Quince’as.
„Tai turi tiesioginės įtakos greitesniam pacientų pasveikimui ar geresniam jų sveikatos būklės vertinimui. Norime, kad daugiau žmonių galėtų lengviau dalyvauti gyvybę keičiančiuose moksliniuose tyrimuose, o galimybė dalyvauti tyrimuose virtualiai padidins norinčių ir galinčių juose dalyvauti skaičių. Šie moksliniai tyrimai – nuo vėžio iki nutukimo – gali padėti NHS sutaupyti milijardus svarų sterlingų ir sutrumpinti laukiančiųjų eiles, nes greičiau diagnozuojama ir pagerinamas gydymas“, – sako ministras.
Jungtinės Karalystės sveikatos mokslų profesorius Andrew Morrisas, teigia, kad šalis per stebėtinai trumpą laiką spėjo atsilikti nuo daugelio kitų valstybių, o tai yra pražūtinga šaliai, jos ekonomikai ir jos piliečiams.
„Tai yra pražūtinga Jungtinės Karalystės farmacijos sektoriui ir daro neigiamą poveikį darbo vietoms bei ekonomikai, bet dar svarbiau – pacientams. Dalyvavimas klinikiniuose tyrimuose padidina tikimybę, kad pacientai greičiau gaus naujus ir veiksmingus gydymo būdus“, – sako medikas.
Kancleris J. Huntas dabar siekia iki 2027 m. keturis kartus padidinti Jungtinės Karalystės klinikiniuose tyrimuose dalyvaujančių pacientų skaičių. Daugelis vyriausybės narių tokiam tikslui pritaria, tačiau pripažįsta, kad realiems pokyčiams reikės ir tinkamos informacinės kampanijos pacientams, medikams ir kitoms suinteresuotoms grupėms.
Jungtinė Karalystė ir Europa atsilieka nuo Kinijos ir JAV pagal klinikinius tyrimus
Dar šių metų pradžioje didžiausios Jungtinės Karalystės vaistų gamintojos „AstraZeneca“ vadovas pareiškė, kad tiek Jungtinė Karalystė, tiek ir likusi Europa smarkiai atsilieka nuo Kinijos ir JAV pagal biotechnologijų įmonių kūrimą ir naujų vaistų klinikinius tyrimus.
Globalios bendrovės „AstraZeneca“, išgarsėjusios koronaviruso pandemijos metu pagamintomis vakcinomis, generalinis direktorius Paskalis Soriotas teigė, kad Kinijoje paskutiniu metu įvyko „biotechnologijų bendrovių sprogimas“ ir o šalyje „sparčiai plėtojamas klinikinių tyrimų tinklas“.
P. Sorioto teigimu, dėl pastarojo meto proveržio, Kinija biotechnologijų ir farmacijos srityje pralenkė JAV. Be to, kompanijos generalinio direktoriaus teigimu, tiek Kinija, tiek ir JAV gerokai lenkia Jungtinę Karalystę ir Europos Sąjungą (ES), kur pastebimas ryškus sektoriaus nuosmukis[4].
„AstraZeneca“ vadovo teigimu, nors Jungtinėje Karalystėje yra puikiai atliekami moksliniai tyrimai universitetuose ir komercinėse laboratorijose, norint sukurti klestintį gyvybės mokslų sektorių, reikia ne tik sėkmingų mokslinių tyrimų.
„Reikia aplinkos, kuri suteiktų tinkamas paskatas: tinkamų mokesčių ir tinkamos aplinkos klinikiniams tyrimams atlikti, o tai pastaruoju metu buvo sunkiai įgyvendinama dėl tam tikrų priežasčių: gydytojai ir slaugytojos labai sunkiai dirba, kad susidorotų su pacientų srautu“, – sakė P. Soriotas, pažėręs kritikos ir ES politikai bei farmacijos teisės aktų priežiūrai.
