Jungtinėje Karalystėje – protestai prieš naująjį karalių

Prieš Karolio III karūnaciją – nerimas dėl protestų

Karalius Karolis III bus karūnuotas jau netrukus – gegužės 6-ąją, tačiau dar oficialiai neužsidėjęs karūnos, jis jau susiduria tiek su neigiamai jį vertinančiais karališkosios šeimos ir britų monarchijos rėmėjais, tiek ir su vis augančia antimonarchistų kritika.

Tai, kad Karolis III niekuomet nebuvo pats mėgstamiausias ir populiariausias karališkosios šeimos narys, nėra paslaptis. Vieni kritikai nuolat pažymėjo tariamai nemalonų jo būdą, kiti vis dar neatleido už neištikimybės skandalą, kuris sužlugdė jo santuoką su princese Diana.

Nors daugelis gali manyti, kad artėjant naujo monarcho karūnacijai karališkosios šeimos aplinkoje vyrauja pakili nuotaika, ją neabejotinai trikdo Karolį III neigiamai vertinančios visuomenės dalies nuomonė ir net vis dažniau pasitaikantys protestai.

Visai neseniai, per Sandraugos dienos pamaldas Londono Vestminsterio abatijoje naujasis karalius susidūrė su grupe protestuotojų iš „Republic“, laikančių plakatus su užrašu „Ne mano karalius“.

Neabejotina, kad toks susidūrimas naujojo monarcho nenudžiugino, o karališkosios šeimos ekspertai pažymi, kad dėl suaktyvintos antimonarchistų veiklos daugėja galimybių, kad be analogiškų incidentų nepraeis ir karūnacija.

Tuo tarpu kai kurie kiti ekspertai pateikia dar niūresnes prognozes ir teigia, kad Jungtinės Karalystės monarchijai iškilo reali išlikimo grėsmė, vis daugiau Sandraugos valstybių siekia nepriklausomybės, o karalius Karolis III gali tapti paskutiniu monarchu.

Aktyvistai nemato monarchijos prasmės

Paskutiniais mėnesiais savo veiklą Jungtinėje Karalystėje suaktyvinusi protestuotojų grupė „Republic“ neseniai paskelbė, kad iš tiesų planuoja surengti protestą per karaliaus Karolio III karūnaciją ir jos renginius gegužės 6-ąją.

„Norime, kad monarchija būtų panaikinta, o karalius būtų pakeistas išrinktu demokratiniu valstybės vadovu. Vietoj karaliaus norime, kad būtų išrinktas žmonių rinktas asmuo, kuris ne vadovautų vyriausybei, bet atstovautų tautai nepriklausomai nuo mūsų politikų. Tai paprasta: paveldima valstybės tarnyba prieštarauja visiems demokratijos principams. O kadangi karaliaus ir jo šeimos negalime patraukti atsakomybėn prie balsadėžės, niekas nesustabdys jų nuo piktnaudžiavimo savo privilegijomis, piktnaudžiavimo savo įtaka ar tiesiog mūsų pinigų švaistymo“, – skelbiama „Republic“ pranešime^[1].

Ši aktyvistų grupė taip pat pažymi, kad karalius gali veikti tik vyriausybės interesais, neatstovauja paprastų rinkėjų, o pati monarchija yra „sugedusi institucija“.

Iš tiesų Jungtinės Karalystės piliečiai gana kritiškai vertina karalių Karolį III, protestai tampa vis dažnesni, o prieš monarchiją nusiteikusios grupės vis garsiau kalba apie tai, kad Jungtinė Karalystė turėtų tapti respublika.

Kaip teigia prieš monarchiją nusiteikusios grupės „Republic“ lyderis Grehemas Smitas, šiuo metu būtina toliau informuoti visuomenę apie monarchijos problemas ir skandalus bei taip siekti, kad žmonės suprastų, kodėl verta rūpintis jos panaikinimu.

Pasak G. Smito, dabar, kai į sostą ateina Karolis III, karališkajai šeimai bus sunkiau nei anksčiau sudominti neutralią visuomenės dalį, o kiti jau supranta, kad monarchijai nebėra jokios realios priežasties^[2].

Analogišką nuomonę pateikia ir britų leidinio „The Telegraph“ redaktorius Gordonas Rayneris, kuris teigia, kad Jungtinės Karalystės visuomenėje nuolat auga prieš monarchiją nusistačiusiųjų gretos, o jaunosios Z kartos atstovai karališkąją šeimą ima laikyti atgyvena.

G. Rayneris teigia, kad jau akivaizdu, kad karalienės Elžbietos II populiarumo Karolis III niekada nepasieks, kaip ir neužsitarnaus analogiškos pagarbos.

„Monarchija yra susilpnėjusi institucija, ji visiškai suskilusi, ir jei mes toliau tęsime procesą šiuo keliu, ji galutinai žlugs. Prieš 10 metų žmonės netikėjo, kad tai įmanoma, bet dabar jie tuo tiki“, – teigia G. Rayneris ir pažymi, kad situacija yra tokia prasta, jog jis nėra įsitikinęs, kad vyriausiasis princo Viljamo sūnus, princas Džordžas, kuriam dabar yra 9-eri, dar valdys Jungtinę Karalystę kaip monarchiją^[3].

Tuo tarpu „Daily Mail“ leidinio žurnalistė Jana Moir atkreipia dėmesį, kad tuomet, kai prieš daugiau nei 70 metų buvo karūnuota Elžbieta II, monarchija vis dar buvo intriguojanti ir paslaptinga, išsaugojusi savo patrauklumą, tačiau dabar vertybės, kuriomis yra grindžiama ši valdymo sistema yra vertinamos nepalankiai ir net priešiškai.

„Monarchijos ir žmonių simbiotiniame santykyje kartu su karaliene Elžbieta II ir jos vyru princu Philipu mirė kažkas gilaus. Ir nepaisant visų Karolio III pastangų, jokia pompastika ar stebuklingas patepimo aliejus to niekada nebesugrąžins“, – teigia žurnalistė^[4].

Atsikratyti kolonijinės patirties nori vis daugiau valstybių

Mirus karalienei Elžbietai II į dienos šviesą vėl buvo iškeltas klausimas dėl likusių Sandraugos valstybių nepriklausomybės. Šiuo metu karalius Karolis III yra valstybių vadovas net 15-oje skirtingų teritorijų, įskaitant ir tokias šalis kaip Australija, Naujoji Zelandija ar Kanada.

Dabar, kai Australija neseniai paskelbė, kad karaliaus atvaizdo ant savo banknotų matyti nebenori, vis daugiau ekspertų ima spėlioti, kad Karolis III gali būti paskutiniu Sandraugos monarchu.

Kaip teigia Binghamtono universiteto profesorius Andrew Walklingas, tai, kad britų monarchas vadovauja šalims užsienyje, yra tikras „praeities reliktas“^[5].

„Daugelis žmonių teigia, kad kolonializmo palikimą reikia palikti praeityje, todėl Karolio III buvimas Papua Naujosios Gvinėjos karaliumi yra labai keistas dalykas. Šiuo atžvilgiu manau, kad tikėtina, jog tai ir toliau taip vystysis ir kad Karolis III bus paskutinis daugelio šių vietų karalius prieš joms tampant respublikomis. Manau, kad neišvengiama, jog britų monarchija nustos būti siejama bent jau su didžiąja dauguma užjūrio nepriklausomų valstybių. Taigi galime niekada nesulaukti dienos, kai Viljamas pakeis Karolį III kaip valstybės vadovas kurioje nors iš šių tolimųjų teritorijų“, – teigia ekspertas.

Apie tokią galimybę signalizuoja ir apklausų duomenys. Kovo mėnesį Kanados visuomenėje atlikta apklausa atskleidė, kad tik 19 proc. kanadiečių norėtų, jog Kanadoje išliktų monarchija, o 44 proc. norėtų, kad valstybės vadovas būtų renkamas ir valstybė taptų respublika. Tuo tarpu Australijoje 39 proc. respondentų pritarė karaliaus Karolio III pašalinimui iš valstybės vadovo posto^[6].

Jungtinėje Karalystėje monarchija daugiau ar mažiau, bet išlieka sąlyginai populiari: 64 proc. britų pasisako už monarchiją ir karališkąją šeimą, o 24 proc. nori, kad šalis taptų respublika. Tiesa, situacija kita tarp 18-24 metų amžiaus žmonių: šioje grupėje, net 52 proc. pasisakytų už tai, kad Jungtinės Karalystės monarchija taptų respublika.