Julian Assange teigia, kad masinėms žūtims Gazoje naudojamas DI

DI leidžia vykdyti plataus masto puolimus

„WikiLeaks“ – internetinės informatorių platformos, kuri, kaip rašoma interneto svetainėje, specializuojasi analizuojant ir skelbiant didelius duomenų rinkinius su cenzūruota ar kitaip apribota oficialia medžiaga, susijusia su karu, šnipinėjimu ir korupcija, įkūrėjas Julian Assange išreiškė susirūpinimą dėl dirbtinio intelekto (DI) naudojimo masinėms žudynėms Gazoje.

Skelbiama, esą Izraelio vykdomos daugiafrontinės atakos, nukreiptos prieš Irano remiamas propalestiniečių sukarintas grupuotes Gazos ruože, Vakarų Krante ir Libane, tampa vienomis iš mirtiniausių per daugiau nei septynis dešimtmečius trunkantį konfliktą. J. Assange tvirtina, jog karinės pajėgos naudoja dirbtinį intelektą siekdamos automatizuoti bei pagreitinti taikinių identifikavimo ir smūgių į juos sudavimo procesą, o tai neva prisideda prie tam tikros formos masinių žudynių Gazoje^[1].

Ne ką mažiau dėmesio sulaukia etiniai DI diegimo ir žmogaus teisių klausimai.

Manoma, kad šios technologijos yra naudojamos sistemingai naikinti žmonių gyvybes genocido mastu. Taigi, DI suteikia dar vieną reikšmę – karyboje jis gali mechanizuoti smurtą, svarstant, kas tokiu atveju turėtų prisiimti atsakomybę, jau nekalbant apie kraugeriškų incidentų mastą.

„Jei anksčiau buvo skirtumas tarp žudymo ir karo veiksmų, tai dabar šie du dalykai susilieja, kai daugelis, o gal net dauguma taikinių Gazoje yra bombarduojami pasitelkiant DI“, – sako J. Assange^[2].

Pabrėžiama DI ir stebėjimo ryšio svarba

„Žvalgybai reikia informacijos, kad būtų galima nustatyti taikinius, idėjas ar propagandą. Kai kalbame apie dirbtinio intelekto panaudojimą masinėms žmogžudystėms vykdyti, stebėjimo duomenys iš telefonų, interneto yra labai svarbūs tiems algoritmams apmokyti“, – aiškino Assange.

Per pastaruosius metus Izraelis įvykdė keletą masinių žudynių, vykdydamas genocidinį puolimą Gazos ruože. Šią savaitę per 24 valandas žuvo maždaug 100 palestiniečių, kai Izraelio kariuomenė nusitaikė į namus ir mokyklas, kuriose prieglobstį rado perkeltos šeimos. Apskritai, 2024 m. spalio pradžioje pranešta, kad nuo Izraelio ir Hamaso konflikto pradžios 2023 m. spalio mėn. Gazoje žuvo daugiau kaip 43 000 palestiniečių^[3]. Didžioji dauguma šių aukų žuvo Gazos ruože, tarp jų daug moterų, vaikų ir civilių gyventojų. Konfliktas sukėlė didelių nuostolių, o humanitarinė padėtis toliau blogėja.

Libane, kur Izraelis bombardavimo kampaniją pradėjo prieš kelias savaites, Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad iki šiol žuvo daugiau nei du tūkstančiai žmonių^[4]. Dėl nesiliaujančių oro ir sausumos atakų Gazos ruože bei Pietų Libane taipogi nukentėjo civilinė infrastruktūra, milijonams žmonių likus be pastogės.

Vis dėlto, J. Assange užsimena ir apie kitas grėsmes. Esą žurnalistų ir leidėjų teisės kabo ant plauko – kaip neva nutiko ir jo atveju. Paleistas į laisvę po susitarimo su JAV valdžios institucijomis dėl kaltės pripažinimo, J. Assange teigė: 

„Galiausiai pasirinkau laisvę, o ne neįgyvendinamą teisingumą po to, kai daugelį metų buvau sulaikytas ir man grėsė 175 metų laisvės atėmimo bausmė be jokių veiksmingų teisių gynimo priemonių“, pridurdamas, jog šiandien yra laisvas ne todėl, kad sistema suveikė, o todėl, jog prisipažino kaltu. J. Assange įkalinimas, kaip žinoma, yra susijęs su jo, kaip nutekintų dokumentų leidėjo darbu, sukėlusiu daug diskusijų apie spaudos laisvę, vyriausybės skaidrumą ir nacionalinį saugumą.

J. Assange išgarsėjo 2006 m., kai įkūrė milžiniška biblioteka vadinamą „WikiLeaks“, kurioje kaupiami labiausiai persekiojami pasaulio dokumentai. Tarp nutekintų dokumentų buvo beveik 400 000 slaptų JAV karinių dokumentų ir filmuotos medžiagos iš karų Afganistane bei Irake. 2010 m. nutekinti dokumentai atskleidė lauko ataskaitas bei karo žurnalus, kuriuose išsamiai aprašyti kankinimai ir mirties bausmės be teismo.

Dalis pasauliečių šnabždasi, esą jeigu pažvelgtume į politinio kalinio sąvoką, J. Assange ir jo atvejis atitinka šį apibrėžimą: 

„Jis buvo nuteistas už tai, kad užsiėmė žurnalistine veikla – o tai politiškai motyvuoto įkalinimo atvejis“, – rėžia internautai.

„WikiLeaks“ suteikė žinių apie svarbiausius įvykius Palestinoje

Teigiama, jog vienas iš „WikiLeaks“ įnašų į Palestiną – pasauliečių supratimas apie šiandieninę realybę tuose kraštuose, kurie kitu atveju galimai būtų likę dūlėti nematomi.

2008 m. kovo mėn. slaptos žinutės atskleidė, kad JAV diplomatai sužinojo, jog Tel Avivo ketinimai dėl Gazos ruožui įvestos visapusiškos apgulties buvo „išlaikyti Gazos ekonomiką kuo žemesniame lygyje, kad būtų išvengta humanitarinės krizės“. Iš nutekintų dokumentų sužinota, neva Izraelis laikosi strategijos, kurią 2006 m. išdėstė Dov Weisglass, tuometinio Izraelio ministro pirmininko Ehud Olmert vyresnysis patarėjas, kalbėjęs apie tai, kad „palestiniečiai turi laikytis dietos, bet ne mirti iš bado“.

2011 m. kai kurie „WikiLeaks“ pranešimai atskleidė Palestinos savivaldai priklausančių korumpuotų pareigūnų ir jų kolegų iš Izraelio sąmokslo gilumą. 

2019 m. JAV administracija apkaltino J. Assange pažeidus Šnipinėjimo įstatymą. Tad pastaruosius 14 metų jis buvo kalinamas Ekvadoro ambasadoje Londono centre, o penkerius metus – Didžiosios Britanijos Belmaršo kalėjime.