JT įspėja apie paslaugų kokybės pablogėjimą dėl darbo vietų mažinimo
Dėl finansavimo sumažinimo, daugiausia iš Jungtinių Valstijų pusės, Pasaulio maisto programa (WFP) ir kitos JT agentūros bus priverstos mažinti darbuotojų skaičių ir peržiūrėti savo veiklos apimtis. Tokius duomenis pateikia naujienų agentūros AP gauti vidiniai JT dokumentai, kurių autentiškumą patvirtino du agentūrų pareigūnai, pageidavę likti anonimiški[1].
Šie pokyčiai išryškina JAV prezidento D. Trumpo sprendimo pasekmes atsitraukti nuo lyderystės tarptautinės pagalbos srityje, pozicijos, kurią Jungtinės Valstijos ilgą laiką užėmė kaip didžiausia pasaulio donorė.
Pasak šaltinių, ir UNICEF (JT vaikų fondas), ir OCHA (JT humanitarinių reikalų koordinavimo biuras) jau paskelbė arba ketina paskelbti apie apytiksliai 20 % darbuotojų ir bendrojo biudžeto mažinimus.
Šie sprendimai priimti po to, kai prezidentas D. Trumpas naujajam Valdymo efektyvumo departamentui (DOGE) perdavė įgaliojimus peržiūrėti federalinės valdžios mastą, ypatingą dėmesį skiriant užsienio pagalbos mažinimui. Net ir prieš šiuos administracijos veiksmus, daugelis donorų valstybių mažino humanitarinės pagalbos biudžetus, o JT agentūros sunkiai siekė finansavimo tikslų.
Pasaulio maisto programa mažina veiklą visame pasaulyje
Pasaulio maisto programa (World Food Programme), didžiausia pasaulyje humanitarinė organizacija, 2024 m. 46 % savo biudžeto gavo iš Jungtinių Valstijų. Tikimasi, kad dėl sumažėjusio finansavimo bus atleista iki 30 % šios organizacijos darbuotojų.
„Tai didžiausias mūsų agentūrai tekęs smūgis per 25 metus“, teigė vienas WFP pareigūnas ir pridūrė, kad kai kurios operacijos bus visiškai sustabdytos arba žymiai sumažintos.
JT atstovas spaudai Stéphane Dujarric sakė, kad generalinis sekretorius António Guterresas yra „giliai susirūpinęs dėl drastiško finansavimo sumažinimo“. WFP pareiškime teigiama: „Esant tokiam sudėtingam donorų aplinkos klimatui, WFP koncentruos ribotus išteklius į gyvybiškai svarbias programas, kurios padeda 343 milijonams badą kenčiančių žmonių.“
Vidiniuose dokumentuose nurodoma, kad darbuotojų mažinimas „paveiks visas geografines sritis, padalinius ir lygmenis“. Taip pat svarstoma apie papildomą veiklų mažinimą ir planuojama peržiūrėti visą programų portfelį.
Pagalbos pabėgėliams mažėjimas kelia pavojų gyvybėms
JT vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuras (UNHCR), teikiantis pagalbą 43,7 mln. pabėgėlių bei kitiems 122 mln. žmonių, priverstiems palikti savo namus dėl konfliktų ar stichinių nelaimių, taip pat imasi taupymo priemonių.
Agentūra planuoja sumažinti savo būstinę ir regioninius biurus 30 %, o vadovaujančių pareigų ir iki 50 %. Kai kurios šalių atstovybės bus uždarytos, tačiau kiek tiksliai darbuotojų neteks darbo, nenurodoma[2].
„Finansavimo trūkumo poveikis pabėgėlių gyvenimams jau dabar yra niokojantis, o ateityje bus dar blogesnis“, teigiama agentūros pareiškime. Programos, užtikrinančios maistą, švarų vandenį, vaistus, prieglaudą ir kitas paslaugas, „bus mažinamos arba nutraukiamos“.
Pavyzdžiui, sumažėjęs finansavimas reikš, kad mažiausiai pusė milijono perkeltų žmonių Sudane neteks galimybės gauti švaraus vandens, padidės choleros ir kitų ligų protrūkių rizika. „Šios priemonės paveiks mūsų veiklą, organizacijos dydį ir, svarbiausia, tuos žmones, kuriuos esame pašaukti ginti“, rašoma pareiškime.
UNHCR atstovė Libane Lisa Abou Khaled nurodė, kad agentūros biuras šalyje, kur gyvena apie vieną milijoną pabėgėlių iš Sirijos, šiuo metu finansuojamas tik 15 %.
Šį mėnesį teko nutraukti piniginę paramą 347 tūkst. pabėgėlių, o likusiems 200 tūkst. ištekliai bus skiriami tik iki birželio. Taip pat buvo sustabdytos pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugos maždaug 40 tūkst. pabėgėlių.
UNICEF ir Migracijos organizacija taip pat mažina apimtis
JT vaikų fondas (UNICEF) nurodė, kad 2025 m. tikisi mažiausiai 20 % mažesnio finansavimo nei 2024 m.
„Sunkiai pasiekti laimėjimai ir vaikų ateities perspektyvos yra pavojuje dėl pasaulinės finansavimo krizės, kai kai kurie donorai smarkiai mažina paramą UNICEF bei mūsų partneriams, taip pat tarptautinei pagalbai apskritai“, teigiama UNICEF pranešime.
Organizacija pripažino, kad jau ėmėsi efektyvumo priemonių, tačiau reikės dar griežtesnių taupymo žingsnių. Vertinamos visos UNICEF operacijų sritys 190 šalių ir teritorijų, kuriose teikiama humanitarinė pagalba bei skatinamos vaikų teisės.
Tarptautinė migracijos organizacija pranešė, kad šiemet dėl JAV finansavimo mažėjimo patyrė 30 % biudžeto sumažinimą. Dėl to nutraukiamos programos, kuriose dirbo apie 6 tūkst. darbuotojų, o būstinės darbuotojų skaičius mažinamas 20 %.
Biudžeto mažinimas JT agentūrose tai proga pasauliui permąstyti pagalbos modelį
Jungtinių Tautų finansavimo mažinimas, inicijuotas prezidento D. Trumpo, dažnai vertinamas kaip radikalus sprendimas, tačiau vis daugiau ekspertų ir lyderių pasaulyje jį įvardija ne kaip grėsmę, o kaip istorinę galimybę. Vadinamosios „humanitarinės pagalbos“ programos, per kurias JAV skirdavo milijardines sumas per agentūras kaip USAID, ilgainiui virto priklausomybės mechanizmais, o ne ilgalaikio savarankiškumo stiprinimu.
Buvusi Afrikos Sąjungos atstovė JAV, gydytoja ir diplomatė Arikana Chihombori-Quao pabrėžia, kad daugelis pagalbos formų veikė kaip „vilkas avies kailyje“, pasitelkdamos gražius tikslus, jos iš tiesų kišosi į politiką, silpnino vietos vyriausybes, skatino importo priklausomybę ir trukdė išnaudoti savo gamtinius išteklius. Jos žodžiais, USAID pasitraukimas iš Afrikos yra „pažadinimo skambutis“: „Tai metas pasakyti Afrika pirmiausia.“
JT generalinis sekretorius António Guterresas neseniai paskelbė iniciatyvą UN80, kurios tikslas yra perorganizuoti JT sistemą iki organizacijos 80-mečio. Tai apima biurų perkėlimą iš brangių miestų, tokių kaip Niujorkas ar Ženeva, į mažesnių kaštų vietoves, bei neefektyvių funkcijų atsisakymą. JT dokumentuose atvirai pripažįstama, kad šios priemonės būtinos dėl mažėjančių įnašų ir ilgalaikių pinigų srautų problemų.
D. Trumpas šiuo sprendimu ne tik siekia taupyti JAV mokesčių mokėtojų lėšas, bet ir skatina tarptautines institucijas tapti atsakingesnėmis bei orientuotomis į tikrą rezultatą. Įsakymas peržiūrėti JAV santykius su JT organizacijomis ir pasitraukimas iš kai kurių agentūrų (pvz., susijusių su klimatu, žmogaus teisėmis ar reprodukcinėmis teisėmis) atspindi platesnę strategiją, atsiriboti nuo ideologinių iniciatyvų ir stiprinti nacionalinį bei pasaulinį suverenitetą.
Ilgą laiką išlaikydamos JT veiklas, Vakarų valstybės turėjo didelę įtaką vietos politikai, ypač besivystančiose šalyse. JAV finansavimo mažinimas, kaip rodo Afrikos atvejis, skatina vietos lyderius perimti atsakomybę ir kurti tvarias, savarankiškas sistemas. Pavyzdžiui, kai Nigerija susigrąžino urano gavybos kontrolę iš užsienio korporacijų, šalies pajamos išaugo šimtais kartų.
D. Trumpas savo sprendimu siunčia signalą ne tik JT, bet ir pasauliui. Tokia efektyvi pagalba nėra matuojama skaičiais, o ilgalaikiu poveikiu. Tai kvietimas tarptautinėms organizacijoms veikti atsakingiau, skaidriau ir realiai remti valstybių savarankiškumą, o ne išlaikyti ilgalaikę priklausomybę.
