<h2>Kainų botagą pajus ne tik dyzelinių, bet ir benzininių automobilių vairuotojai</h2>
<p>Artėjančios ekonominės krizės akivaizdoje gyventojai raginami per daug neatsipalaiduoti, nuolaidų nesitikėti ir pasiruošti dar didesniam diržų susiveržimui. Pranešama, kad kone iki dangaus šoktelėjusios kuro kainos ne tik nekris, bet dar ir augs, mat planuojama į kuro kainą jau visai netrukus įtraukti dar vieną, anglies dvideginio dedamąją. Žinoma, artėja sunkūs laikai ir tiems, kurie skolinosi iš bankų nuosavo būsto įsigijimui – prognozuojami palūkanų pokyčiai.</p>
<p>Vyriausybei neįvedus automobilių taršos mokesčio, gali tekti mokėti dar daugiau nepriklausomai nuo to, ar vairuojate labai taršų ar mažiau taršų automobilį. Prognozuojama, kad kuro kainos augs kasmet ir gali tapti nebeįkandamos ne tik dyzelinių, bet ir benzininių automobilių vairuotojams.</p>
<p>Nukentės ir hibridinius automobilius vairuojantys gyventojai, mat jei būtų įvestas taršos mokestis, šiems nebūtų reikėję jo mokėti, tačiau dabar net ir tokių automobilių savininkai turės gerokai patuštinti pinigines pilant degalus arba vykti į kaimyninę Lenkiją.</p>
<p>Aplinkos ministerija siūlo jau nuo kitų metų didinti akcizus degalams, tad jei šiam pasiūlymui pritars Seimas, jau nuo 2023 m. dyzelinas pabrangs 5 ct, o dar po metų – 11 ct. O štai nuo 2025-ųjų nors dyzelino kaina nusistovės, tačiau prisidės dar papildoma CO2 dedamoji. Mokesčių neišvengs ir vairuojantys benzininius automobilius, mat jau nuo 2025 m. CO2 dedamoji prisidės ir prie benzino kainos, dėl ko litras degalų pabrangs apie 3 ct, o 2026-aisiais kaina už litrą padidės jau 6 ct.[2]</p>
<p>Visgi, degalinių tinklo „Stateta“ direktorius Karolis Stasiukynas LNK žinioms teigė, kad kylančios degalų kainos palies ne tik automobilių vairuotojus, bet ir jų nevairuojančius, mat mokestis už degalus yra įskaičiuotas į kiekvienos prekės kainą dėl transportavimo išlaidų, tad gerokai brangs net ir būtiniausios prekės.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/circle-k-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Aplinkos ministerija siūlo įsigyti elektromobilį</h2>
<p>Iš sparčiai skurstančių gyventojų surinkti pinigai anot Vyriausybės, papildys valstybės biudžetą ir prisidės prie aplinkos žalinimo bei leis padėti išvengti Europos Komisijos skiriamų baudų.</p>
<blockquote>
<p>Pirminis tikslas yra mažinti iškastinio kuro naudojimą, kuris teršia mūsų orą ir keičia klimatą. Todėl norime tą daryti švelniai, bet užtikrintai kasmet iki 2030 metų, – sako aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė[2].</p>
</blockquote>
<p>Lietuvos degalinės nerimauja, kad degalų nebeįperkantys gyventojai veikiau pasirinks vykti jų užsipilti į kaimyninę Lenkiją nei savo pinigus išleisti čia, Lietuvoje. Anot Lietuvos degalinių sąjungos vadovo Vido Šukio, jis dar nėra regėjęs tokios šalies kaip Lietuva, kuri tokiais būdais engtų savo piliečius ir tokiais tempais keltų kainas.</p>
<p>LNK žinios atkreipė dėmesį, jog pagal Vyriausybės užsakytas studijas, degalų kainos riba, kurią pasiekus žmogus susimąstytų ar dar išgali turėti automobilį, yra 1,5-1,8 euro už litrą. O štai degalų kainai pasiekus 2 eurus už litrą, apie automobilio atsisakymą galvotų net trečdalis gyventojų.</p>
<p>Tačiau net ir tokiomis sąlygomis aplinkos ministerija žodžių kišenėje neieško ir ragina persėsti prie elektromobilių. Taip, išgirdote teisingai – gyventojai, finansiškai nebeišgalintys išlaikyti senų automobilių, skatinami persėsti į elektromobilius. Ar tai ne viešos patyčios, kai elektra varomų automobilių kainos siekia ir penkiaženkles sumas?</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/elektromobilis.jpg" alt="" /></p>
<h2>EURIBOR kilimas jau čia pat – turintys paskolas pajus infliacijos „džiaugsmą“</h2>
<p>Greitu metu gali tekti ne tik atsisakyti automobilio, bet ir gerokai pasukti galvą dėl nekilnojamojo turto, ypatingai jei mokate paskolą bankui. Prognozuojama, kad euro zonoje ir Lietuvoje įvykus milžiniškai infliacijai, galima tikėtis ir EURIBOR normos didėjimo, kas reikš ne ką kitą kaip išaugusias įmokas už būsto paskolą.</p>
<p>„Šį rodiklį apskaičiuoja Europos pinigų rinkų institutas, remdamasis savo atrinktų aktyviausių tarpbankinės rinkos dalyvių skelbiamomis palūkanų normomis, – teigia Lietuvos banko makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderis. – Kuomet EURIBOR yra neigiama, būsto paskolų palūkanų normų kintamoji dalis yra prilyginama nuliui.“[3]</p>
<p>Dar gegužės mėnesį „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis prognozavo, kad nuo 2014 m. neigiamomis buvusios palūkanų normos jau 2023-aisiais turėtų pradėti kilti, o 2025 m. pasiektų teigiamą teritoriją[4]. Anot N. Mačiulio, EURIBOR kilimas sietinas su sėkmingu skiepijimo procesu ir pandemijos valdymu, gerėjančiomis ekonominėmis perspektyvomis bei didėjančia perteklinės infliacijos rizika.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/infliacija-2.jpg" alt="" /></p>
