<h2>Padėtis Ukrainos pasienyje ir šimtai tūkstančiai rusų karių neramina vakarus</h2>
<p>Kalboms apie potencialius Rusijos planus įsiveržti į Ukrainą netylant, o Europos Sąjungai (ES) nerandant visiems tinkamo sprendimo, diskusijose dėl migrantų krizės pasienyje su Baltarusija, situaciją stabilizuoti bei įtampą sumažinti siekia JAV bei Rusijos lyderiai. Prezidentai Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas antradienį surengė virtualų susitikimą, kurio metu, nuskambėjo ir ne vienas griežtesnis, perspėjamasis žodis.</p>
<p>Jau kelios savaitės prie Ukrainos-Rusijos sienos telkiamos rusų karių brigados, pastebimai atvežama technika bei amunicija. Vakarai į tokią situaciją žvelgia su nerimu, o vis daugiau ekspertų teigia, kad Rusija jau artimiausiu metu savo karinę galią visu pajėgumu nukreips į Ukrainą, kurios pusiasalį Krymą jau okupavo 2014-ais, taip sukeliant iki dabar trunkančius karinius veiksmus Donbase[1].</p>
<p>Prieš virtualų susitikimą abu prezidentai bei jų aplinka nevengė užimti griežtų pozicijų. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad „įtampos eskalavimas Europoje yra peržengęs bet kokias ribas“, tačiau pridėjo, kad atakos planų Rusija neturi. Tuo tarpu, JAV prezidentas J. Bidenas teigė, kad pasistengs, jog Rusijai būtų labai sunku surengti invaziją[2].</p>
<p>Per daugiau nei dvi valandas antradienį trukusį virtualų susitikimą, JAV prezidentas kalbėjo apie Rusijai nemalonių sankcijų įvedimą ir karinę paramą Rytų Europai: tokį scenarijų pateikė J. Bidenas, jei Rusija vis tik veržtųsi į Ukrainą. Ir nors prezidentų pokalbis prasidėjo pakankamai maloniai, nepaneigiama, kad visą laiką tvyrojo didžiulė įtampa. Neabejojama, kad Rusijos lyderis nesidžiaugia JAV grasinimais ginti Rytų Europos partnerių saugumą agresijos Ukrainos atžvilgiu atveju, todėl pokalbio nauda abejojama.</p>
<p>Vis dėlto, situacijos rimtumo nuvertinti negalima. Karinė sutelktis Ukrainos pasienyje nepaneigiama ir nematyta: JAV žvalgybos duomenimis, Rusija planuoja kelių frontų ataką, tikriausiai jau kitų metų pradžioje, o pasienyje jau dabar dislokuota apie 175 tūkst. karių[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/filip-andrejevic-1ltunock3es-unsplash.jpg" alt="Įtampa pasienyje su Ukraina" /></p>
<h2>Abi pusės įsivaizduoja visiškai valdančios situaciją</h2>
<p>„Sveikinimai, pone prezidente“, – tokiais V. Putino žodžiais J. Bidenui prasidėjo dviejų šalių milžinių derybos. Baltųjų rūmų Operatyvinių pasitarimų kabinete esančio J. Bideno ir savo Sočio viloje viešinčio V. Putino pokalbio pirmosios kelios minutės buvo viešos, o per jas, prezidentai spėjo pasikeisti tik mandagumo frazėmis. Svarbiausi reikalai buvo diskutuojami už uždarų durų ir be žiniasklaidos atstovų dėmesio.</p>
<p>Po daugiau nei dviejų valandų diskusijų, konkrečių diplomatinių krizės valdymo planų sukurpta nebuvo. Teigiama, kad J. Bidenas pabrėžė JAV paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui ir paragino Rusiją grįžti prie diplomatijos: </p>
<blockquote>
<p>„Prezidentas Bidenas išreiškė Jungtinių Valstijų ir sąjungininkų Europoje gilių nuogąstavimų dėl Rusijos pajėgų eskalavimo aplink Ukrainą, taip pat leido suprasti, kad JAV ir mūsų sąjungininkai atsakytų griežtomis ekonominėmis ir kitokiomis priemonėmis karinio eskalavimo atveju“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime, paskelbtame tuojau po derybų[4]. </p>
</blockquote>
<p>Visiškai kitokią pokalbio eigą atkartoja Kremliaus atstovai. Išplatintame pranešime teigiama, kad pokalbio metu būtent V. Putinas apkaltino NATO dėl įtampos Ukrainoje kurstymo ir bet kokius kaltinimus iš vakarų vadina isterija.</p>
<blockquote>
<p>„Rusijos kariuomenė yra savo teritorijoje, niekam nekelia grėsmės“, – žurnalistams po virtualių V. Putino ir J. Bideno derybų sakė Kremliaus užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas[5].</p>
</blockquote>
<p>Pažymima, kad Ukrainos bendradarbiavimą su NATO valstybėmis Rusija laiko grėsme savo saugumui, o bet koks Ukrainos žingsnis stoti į NATO Maskvai būtų nepriimtinas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sam-oxyak-j5pi9q02lbk-unsplash-2.jpg" alt="Rusija" /></p>
<h2>Ekspertai išskiria 3 galimus scenarijus ir visi jie skamba neįtikinamai</h2>
<p>Ekspertai išskiria 3 skirtingus dabartinės situacijos išsprendimo scenarijus. Pirmasis – V. Putinas atsitrauks ir išves karius iš Ukrainos pasienio. Vis tik, tai mažiausiai realus ir tikėtinas scenarijus, mat staigus atsitraukimas susilpnintų Rusijos kaip vienos iš pasaulio supergalių įvaizdį. </p>
<p>Antrasis scenarijus, diplomatijos pasitelkimas, siejamas su abiejų šalių lyderių bei visos politinės sistemos ego. Suprantama, kad J. Bidenas nenusileis Rusijos vadovui, dėl potencialios Ukrainos narystės NATO. Savosios pozicijos, tikėtina, nepakeis ir Rusija, o pastarasis vadovų pokalbis signalizuoja, jog su didžiąją rytų šalimi skaitytis privalu: JAV negali pamiršti savo įsipareigojimų Europai ir nekreipti dėmesio į Rusijos galios demonstravimą. Neabejojama, kad analogiškų pokalbių tarp lyderių ir jų komandų dar bus, tačiau kitas klausimas – kiek jie efektyvūs esamai įtampai išsklaidyti?</p>
<p>Trečiasis scenarijus reikštų karinę intervenciją, kurios siekiama išvengti. Iš kariuomenės judėjimo ir susitelkimo pasienyje aišku, kad kažkokie planai kariniam veiksmui yra. Net jei vakarai ir reiškia paramą Ukrainai, ši valstybė nėra NATO narė ir yra nepriklausoma, todėl pagalbos gali nesitikėti. Tokiu atveju, sudėtinga prognozuoti, kiek Ukraina galėtų atsilaikyti prieš itin galingą ir modernią Rusijos kariuomenę[6]. </p>
<div class="ssrcss-uf6wea-RichTextComponentWrapper e1xue1i85" data-component="text-block">
<div class="ssrcss-17j9f6r-RichTextContainer e5tfeyi1">Kai kurie ekspertai išskiria, kad šiuo metu Rusija yra itin palankioje ekonominėje, politinėje ir karinės parengties padėtyje, kad galėtų vykdyti karinę misiją. Vis tik, tikėtis, kad jau tuoj prasidės aktyvūs karo veiksmai turbūt nereikėtų. Tikėtina, kad viskas bus gerai apsvarstoma ir reaguojama pagal susiklosčiusias aplinkybes.</div>
</div>
