Demokratė K. Harris dažniau pergales pasiekė valstijose, kur netikrinama rinkėjų tapatybė
JAV prezidento rinkimai pasibaigė, jų laimėtoju tapo respublikonas Donaldas Trumpas, tačiau diskusijos ir aistros toliau verda. Tiek viena, tiek kita pusė kalba ne tik apie balsų pasiskirstymą, tačiau ir apie tam tikrus ženklus, nusakančius balsavimo kryptį.
Pavyzdžiui, dalis internautų teigia, kad 2020 m. D. Trumpas pralaimėjo, nes daugumoje valstijų nebuvo reikalaujama asmens tapatybės dokumento keliaujant prie balsadėžių. Tačiau jau šiais metais, tokių valstijų, kuriose balsuojama be dokumento, būta žymiai mažiau ir įdomu tai, kad jose pergalę šventė būtent demokratų kandidatė Kamala Harris[1].
Šiuo metu JAV trisdešimt šešiose valstijose galioja įstatymai, kuriais prašoma arba reikalaujama, kad rinkėjai prie balsadėžių parodytų kokį nors asmens tapatybės dokumentą. Likusios keturiolika valstijų ir Vašingtonas naudoja kitus metodus rinkėjų tapatybei patikrinti, tačiau šiose rinkimuose K. Haris laimėjo dvylikoje iš jų, o išrinktasis prezidentas D. Trumpas laimėjo tik kitose dviejose: Pensilvanijoje ir Nevadoje.
Tiesa, demorkatė K. Harris taip pat laimėjo ir septyniose valstijose, kuriose balsuojant asmeniškai reikia turėti asmens tapatybės dokumentą su nuotrauka arba be jos. Vis dėlto, toks balsų pasiskirstymas ne vieną amerikietį privertė suabejoti balsų tikrumu.
Juk būtent tose valstijose, kuriose nereikalaujama asmens tapatybės dokumento balsuojant, atiduoti balsą leidžiama naudoti kitas asmens tapatybės formas, įskaitant iš anksto atspausdintus asmens tapatybės dokumentus, pavyzdžiui, banko išrašus. Rinkėjai taip pat gali patvirtinti savo tapatybę kitais būdais, pavyzdžiui, pasirašydami priesaikos pareiškimą. Pareiškime patvirtinama, kad jie balsuoja žinodami, jog melaginga informacija apie teisę balsuoti yra baudžiamasis nusikaltimas.
Tokiose valstijose rinkėjų taip pat gali būti prašoma pateikti parašą arba biografinius duomenis, pavyzdžiui, vardus, pavardes, adresus ir pilnas arba gimimo datas. Nors tai yra svarbi informacija, įprastai žinoma tik paties asmens, vis dėlto, tai nėra tas pats, kaip pateikti asmens tapatybę visiškai įrodantį dokumentą, tad bent jau teoriškai – sukčiauti čia yra žymiai lengviau.
Diskusijos tęsiasi ir dėl 2020 m. rinkimų rezultatų
O kaip balsai pasiskirstė 2020 m. rinkimuose? Juk būtent jie kėlė daugybę aistrų, kai D. Trumpas nepaliaujamai tvirtino, kad iš tiesų jis, o ne Joe Bidenas pasiekė pergalę. Ar tai tebuvo pralaimėjo kartėlis, o gal prieš ketverius metus iš tiesų įvykdyta masinė rinkimų balsų klastojimo kampanija?
Remiantis JAV Nacionalinės valstijų įstatymų leidėjų konferencijos (NCSL) informacija, 2020 m. J. Bidenas laimėjo penkias iš septyniolikos valstijų, kur dokumentai nebuvo tikrinami. Taigi, žymiai mažiau nei šiais metais jo pėdomis pasekusi K. Harris[2].
NCSL net yra parengusi lentelę, kurioje pateikiama rinkėjų tapatybės nustatymo įstatymų chronologija kiekvienoje valstijoje. Remiantis ja, 2020 m. vos šešios valstijos griežtai reikalavo, kad norint balsuoti būtų privaloma pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą su nuotrauka.
Dar vienuolika valstijų reikalavo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą su nuotrauka, tačiau jis nebuvo griežtai privalomas, kad balsas būtų įskaitytas: penkiose iš šių valstijų J. Bidenas laimėjo. Tiesa, J. Bidenas pralaimėjo dešimtyje valstijų, kuriose nebuvo prašoma pateikti asmens tapatybės dokumento su nuotrauka.
Jei pažvelgtume dar anksčiau, 2012 m. demokratas Baracas Obama laimėjo trijose dokumentų netikrinačiose valstijose. B. Obama taip pat pralaimėjo aštuoniolikoje valstijų, kuriose nėra reikalavimo pateikti asmens tapatybės dokumentą su nuotrauka.
Dar anksčiau, 2008 m. JAV prezidento rinkimų metu, tik dviejose valstijose buvo griežtai reikalaujama pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą su nuotrauka: Džordžijoje ir Indianoje. Iš 2008 m. rinkimų žemėlapio matyti, kad tarp valstijų, kuriose buvo reikalaujama asmens tapatybės dokumento su nuotrauka, B. Obama laimėjo tik Indianoje, Havajuose, Floridoje ir Mičigane.
NCSL rinkėjų tapatybės nustatymą apibūdina kaip „vieną aktualiausių pastarųjų metų rinkimų politikos temų“, ypač nuo 2000-ųjų metų pradžios, kai labai padaugėjo valstijų, priėmusių naujus, savus rinkėjų tapatybės nustatymo įstatymus.
MIT Rinkimų duomenų ir mokslo laboratorija 2021 m. paaiškinime rašė, kad „pagal 2002 m. įstatymą, visi pirmą kartą federaliniuose rinkimuose dalyvaujantys rinkėjai kiekvienoje valstijoje privalo rinkimų apylinkėse parodyti tam tikrą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jei jie užsiregistravo paštu; jiems nereikia rodyti asmens tapatybės dokumento, jei jie užsiregistravo asmeniškai“.
2024 m. rinkimuose demokratai prarado net 11 mln. rinkėjų palankumą
Tačiau abejonių dėl rinkimų galutinių rezultatų gali kilti ir dėl to, kad šiais metais demokratų partija prarado milžinišką skaičių balsų. Ar partijos rėmėjai nuo jos taip masiškai nusigręžė, ar abejoti vertėtų ankstesnių metų balsavimo rezultatais?
2024 m. D. Trumpas gavo maždaug tiek pat balsų, kiek surinko pralaimėjęs 2020 m. rinkimus. Kitaip tariant, šių prezidento rinkimų metu D. Trumpas surinko 74 332 054 balsus (312 rinkikų kolegijos balsų), o K. Harris surinko 70 415 654 balsus (226 rinkikų kolegijos balsus). 2020 m. D. Trumpas surinko 74 216 747 balsus (232 rinkikų kolegijos balsus), palyginti su J. Bideno 81 268 867 balsais (306 rinkikų kolegijos balsais)[3].
Taigi, akivaizdu, kad šiais metais demokratai dėl kažkokių priežasčių prarado beveik 11 mln. balsų. Tai stebėtinai didelis balsų skaičius, net ir įvertinus kai kurias menkai populiarias J. Bideno administracijos politikos kryptis. Tai dalį internautų tik paskatino diskutuoti, ar iš tiesų praėjusių rinkimų metu J. Bidenas surinko daugiau nei 81 mln. balsų, ar vis dėlto už to slypėjo kažkas daugiau.
