Ukraina eina link narystės NATO, bet dirbti dar reikės daug
NATO viršūnių susitikimas pasiuntė stiprų signalą Ukrainai, kad ji padarė didelę pažangą kelyje į narystę, tačiau tuo pat metu jai reikia tolesnių reformų tiek karinėje, tiek demokratinėje srityje, interviu JAV sakė JAV valstybės departamentas. Tuo pat metu Antony Blinken televizijos laidoje ABC patvirtino, kad kol tęsiasi karas, Ukrainos narystė negali būti realizuota.
Jis pabrėžė, kad Ukrainos jos demokratijos stiprinimas yra reformų, kurių tikimasi iš Ukrainos, dalis. NATO viršūnių susitikimo rezultatas – gynybos aljanso vienybė bus matoma labai praktiškoje ir ilgalaikėje paramoje Ukrainai.
Kalbėdamas apie Ukrainos kontrpuolimą, šiuo metu vykstantį Rytų Ukrainoje, jis pažymėjo, kad ukrainiečiai turi įrankius sėkmei, tačiau tuo pat metu jie susiduria su iššūkiais, nes Rusijos kariuomenė yra sukūrusi labai stiprią gynybą.
JAV valstybės sekretorius televizijai NBC sakė, kad NATO ir kai kurios jos valstybės narės teikia pagalbą Ukrainai laipsniškai kuriant jos atgrasomąsias pajėgas ir stiprinant gynybinius pajėgumus. Paklaustas, ar Rusija gali aršiau tęsti pradėtą karą jei NATO atsisakys Ukrainai suteikti narystę, kol ji kariauja, Antonis Blinkenas sakė, kad karas tik dar labiau suvienys NATO poziciją dėl Ukrainos.
Antonis Blinkenas antradienį interviu televizijai CBS taip pat sakė, kad JAV yra įsipareigojusios vykdyti NATO atviro priėmimo politiką, o tai reiškia, kad į gynybos aljansą gali prisijungti bet kas, kai yra tam pasiruošęs ir visi sąjungininkai sutinka su kvietimu narystei[1].
Tai, kas liko iš trapios Ukrainos demokratijos, gali neišlikti
Kuo ilgiau tęsiasi karai, tuo sunkiau susigrąžinti tas prarastas laisves, sako rašytoja Phyllis Bennis. Praėjus daugiau nei 20 metų po JAV invazijos į Afganistaną, 2001 m. Patriot Act išpuoliai prieš pilietines laisves tebėra, o JAV policijos departamentai yra labiau militarizuoti nei bet kada anksčiau.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo Ukrainos vyriausybės dažnai buvo paženklintos korupcija ir represijomis. Nuo tada, kai NATO pradėjo plėtrą į rytus, ukrainiečiai taip pat susidūrė su atnaujinta Rusijos agresija, įskaitant 2014 m. neteisėtą Krymo ir kitų jų teritorijos dalių užgrobimą.
„Vien 2020 m. Ukrainos Masinės informacijos institutas pranešė apie 229 žodžio laisvės pažeidimus, įskaitant 171 fizinį išpuolį prieš žurnalistus. 2021 ir 2022 m. „Freedom House“ įvertino Ukrainą žemu 39 balu pagal jos demokratijos procentą pereinamojo laikotarpio šalyse. Jame pažymima, kad nors buvo priimti „įstatymai ir strategijos, gerbiantys pilietinę visuomenę, etnines mažumas ir žmogaus teises“, juos „lydėdavo sankcijų įvedimas rekordiniam skaičiui Ukrainos piliečių, įmonių ir žiniasklaidos“.
Dabar viskas daug blogiau. Kad ir kokius demokratinius atsivėrimus skelbtų Zelenskio rinkimai, Ukrainos demokratijai akivaizdžiai gresia pavojus – neabejotinai dėl Rusijos invazijos, bet ir dėl ėsdinančio karo poveikio visoms demokratinėms struktūroms“, – įsitikinusi rašytoja[2].
Demokratiją Ukrainoje stiprinti reikalauja ir ES
Netrukus po plataus masto Rusijos invazijos Ukraina pateikė prašymą ir vėliau jai buvo suteiktas ES kandidatės statusas. Tai reiškia, kad šalis, priešindamasi Rusijos agresijai, turėjo ne tik išsaugoti, bet ir iš tikrųjų plėtoti savo demokratines institucijas.
Europos Komisija pateikė rekomendacijas dėl reformų, būtinų Ukrainos kandidatūrai tęsti. Tai apima kai kurių centrinių teismų institucijų pakeitimus, įskaitant teisėjų atranką į Konstitucinį Teismą, taip pat antikorupcines reformas. Tačiau karo padėtis riboja Ukrainos įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios galimybes įgyvendinti kai kurias reformas, jei tai gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui.
Maždaug pusė Europos Komisijos rekomendacijų yra skirtos teismams ir teisinei gerovei užtikrinti. Pagrindinis uždavinys – didinti Konstitucinio teismo teisėjų atrankos skaidrumą ir užtikrinti, kad procesas nebūtų veikiamas politinių jėgų.
Vis dėlto korupcija kelia didelį susirūpinimą Ukrainos tarptautiniams partneriams, kurie skiria didelį finansavimą šalies ekonomikai, kariuomenei ir infrastruktūrai remti. Praėjusiais metais Ukraina žengė reikšmingą ir ilgai lauktą žingsnį į priekį, savo kovos su korupcija prokuratūroje paskyrė naują generalinį prokurorą. Viliamasi, kad tęsiamos reformos gali virsti Ukrainos kovos su korupcija renesansu ir galbūt pirmą kartą baudžiamojon atsakomybėn patrauks kai kurias iškiliausias šalies įmones ir oligarchus[3].
Ką reikia žinoti apie Ukrainos vyriausybę apėmusius korupcijos skandalus
Dar šių metų sausį, po kelių garsių korupcijos skandalų, įskaitant du didelius tyrimus, susijusius su lėšų grobstymu, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė „personalo sprendimus“ įvairiose vyriausybės ministerijose ir Ukrainos teisėsaugoje. V. Zelenskis taip pat paskelbė, kad valstybės pareigūnams bus uždrausta keliauti į užsienį nevyriausybiniais tikslais po pranešimo, kad dabar buvęs aukščiausias prokuroras atostogavo Ispanijoje, nepaisant karo padėties, draudžiančios 18–60 metų Ukrainos vyrams be leidimo išvykti iš šalies.
Visai neseniai šios pastangos nušlavė Ihorą Kolomoiskią, buvusį didžiausio Ukrainos banko „PrivatBank“ savininką ir galingą oligarchą. Kaip pranešė „Reuters“ , Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) atliko kratą Kolomoiskio namuose dėl didžiausios Ukrainos naftos bendrovės ir naftos perdirbimo įmonės „Ukrnafta“ ir „Ukrtatnafta“, kurių didžioji dalis Kolomoiskiui priklausė prieš konfiskant įmones. Ukrainos vyriausybė lapkričio mėn .
Korupcija Ukrainos visuomenę kamavo dar gerokai prieš karą. Remiantis 2016 m. stebėtojų grupės „Transparency International“ ataskaita, nuo 38 iki 42 procentų Ukrainos namų ūkių pranešė gavę kyšį, kad galėtų naudotis pagrindinėmis viešosiomis paslaugomis[4].
