Įtampa tarp JAV ir Kinijos auga dėl numušto kinų dirižablio
Kinų šnipinėjimo dirižablio JAV teritorijoje istorija baigėsi. Šeštadienį JAV kariuomenės pajėgos numušė svarbius nacionalinio saugumo objektus sekusį Kinijos dirižablį.
Skelbiama, kad JAV prezidentas Joe Bidenas siekė, kad balionas būtų numuštas dar tuomet, kai jo buvimas JAV oro erdvėje buvo pastebėtas pirmą kartą – praėjusį trečiadienį.
Vis dėlto, kariuomenės pareigūnai nusprendė, kad baliono numušimas virš sausumos keltų pernelyg didelį pavojų civiliams ir net civiliniam oro transportui.
JAV paskelbus apie baliono numušimą, savo toną keičia ir Kinija. Anksčiau pareiškusi apgailestavimą dėl šio incidento, dabar Kinija teigia pasiliekanti teisę imtis tolesnių veiksmų ir kritikavo perdėtą JAV valdžios reakciją.
Analitikų teigimu, ši situacija dar labiau pablogins ir taip įtemptus Vašingtono ir Pekino santykius.
JAV balioną siekė numušti anksčiau, tačiau dvejojo dėl civilių saugumo
Šeštadienį prie Pietų Karolinos krantų JAV karinis naikintuvas numušė Kinijos šnipinėjimo dirižablį. Įsakymą dėl baliono numušimo J. Bidenas pasirašė dar trečiadienį, tačiau Pentagonas rekomendavo palaukti, kol tai bus galima padaryti virš vandens[1].
Taip buvo siekiama apsaugoti milijonus civilių gyventojų, kuriems riziką sukelti galėjo iš tūkstančių metrų aukščio krentančios baliono nuolaužos. Negana to, baliono dalys galėjo sukelti riziką ir komerciniam oro eismui.
Šeštadienį, kai balionas pagaliau atsidūrė virš Atlanto vandenyno, buvo pradėta jo numušimo misija, kurioje dalyvavo keli naikintuvai ir degalų papildymo lėktuvai.
JAV vyriausybė nurodė sustabdyti skrydžius į tris Pietų Karolinos oro uostus ir iš jų dėl tiesiogiai neatskleistų nacionalinio saugumo interesų.
Galiausiai, naikintuvas „F-22“ iš Langlio oro pajėgų bazės numušė balioną, panaudodamas vieną viršgarsinę, šilumą nukreipiančią raketą „oras-oras“ „AIM-9X“. Balionas buvo numuštas už šešių jūrmylių nuo JAV krantų[2].
Respublikonai kritikuoja pasyvią J. Bideno administracijos reakciją
Nors šiuo metu kinų baliono saga, regis, yra baigta, JAV respublikonai vis dėlto kritikuoja J. Bideno administraciją dėl parodyto negebėjimo greitai reaguoti į rizikas.
Dalis politikų akcentuoja tai, kad J. Bidenas net kelias dienas delsė numušti įtariamą Kinijos šnipinėjimo balioną ir kaltina JAV prezidentą silpnumu Kinijos atžvilgiu.
„Mes turėjome numušti šį balioną virš Aleutų salų. Neturėjome leisti jam skristi per visą Jungtinių Valstijų žemyninę dalį. Manau, kad iš dalies tai yra prezidento nenoras imtis kokių nors veiksmų, kurie būtų laikomi provokuojančiais ar konfrontaciniais Kinijos komunistų atžvilgiu“, – sakė Senato ginkluotųjų pajėgų komiteto narys, respublikonų senatorius Tomas Cottonas[3].
Savo ruožtu Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas, respublikonų kongresmenas Mike’as Turneris sakė, kad jau šią savaitę komitetas tikisi gauti daugiau informacijos apie Kinijos balioną ir tai, kaip į šią grėsmę reagavo J. Bideno administracija.
Pasak M. Turnerio, balionas netrukdomai skrido virš saugumo klausimais jautrių JAV objektų, o Kinija pasinaudojo JAV neveiksnumu norėdama gauti daugiau informacijos.
„Prezidentas leido skristi balionui pro mūsų jautriausius objektus ir net nesiruošė apie tai pranešti Amerikos visuomenei, jei jūs nebūtumėte atskleidę šios istorijos. Nebuvo jokių bandymų pranešti Kongresui, nebuvo jokių bandymų suburti „Gang of Eight“. Manau, kad šiai administracijai trūksta efektyvumo“, – žiniasklaidai kalbėjo M. Turneris.
Kinija skelbia, jog susiklosčius analogiškai situacijai, Amerikai atsakys tuo pačiu
Nors dėl baliono JAV oro erdvėje Kinija iš pradžių atsiprašinėjo, pirmadienį Pekino pareigūnai pareiškė, kad JAV atsakas buvo netikslingas, o susiklosčius panašioms aplinkybėms Kinijos oro erdvėje, Pekinas JAV atsakytų taip pat.
Kinijos užsienio reikalų viceministras Xie Fengas pranešė, kad pateikė oficialų skundą JAV ambasadai dėl „JAV karinės atakos prieš Kinijos civilinį bepilotį dirižablį“[4].
Xie Fengas pakartojo anksčiau paskelbtą informaciją, kad balionas buvo civilinis ir į JAV teritoriją pateko per klaidą, dėl netikėtų oro sąlygų arba force majeure incidento.
Užsienio reikalų viceministro teigimu, Kinija ir toliau „gins savo teisėtus interesus, ryžtingai saugos Kinijos orumą ir pasilieka teisę imtis tolesnių būtinų atsakomųjų veiksmų“.
Tuo tarpu Kinijos gynybos ministerijos atstovas Tan Kefei pareiškė, kad JAV pademonstravo perdėtą reakciją.
„JAV panaudojo jėgą ir atakavo mūsų civilinį bepilotį oro laivą, o tai yra akivaizdi perdėta reakcija. Protestuojame prieš šį JAV žingsnį“, – sakoma Kinijos gynybos ministerijos pranešime, kuriame taip pat pridedama, kad Kinija pasilieka teisę naudoti būtinas priemones panašioms situacijoms spręsti[5].
Santykiai tarp Kinijos JAV taps dar labiau įtempti
Nors praėjusį savaitgalį JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas turėjo vykti į Kiniją oficialaus susitikimo, ši kelionė dėl baliono istorijos staiga buvo atšaukta. Dabar dalis ekspertų yra įsitikinę, kad kelionė artimiausiu metu gali ir neįvykti, o Kinijos ir JAV santykiai taps dar labiau įtempti.
Kaip teigia viešųjų ryšių ir komunikacijos bendrovės „Teneo“ vykdomasis direktorius Gabrielis Wildau, JAV ir Kinijos santykiai šiuo metu yra kritinės būklės.
„Svarbiausias klausimas – kodėl Bideno administracija nusprendė paviešinti šį balioną o ne ankstesnius, apie kuriuos buvo pranešta. Atsakymas lieka neaiškus, tačiau įtariame, kad kitaip nei ankstesnių Kinijos stebėjimo balionų atveju, JAV pareigūnai manė, kad šį visuomenė neišvengiamai atras net ir nesant oficialaus patvirtinimo“, – svarsto ekspertas[6].
Čikagos universiteto politikos mokslų profesorius Dali Yangas teigia, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių, abi pusės supranta naujus iššūkius.
„Mes matome viešą komunikaciją ir, tikėtina, kad abi pusės apgailestauja dėl to, kaip susiklostė ši situacija. Aš taip pat suprantu, kad Kinija tikrai stengiasi kompensuoti prarastą laiką. Jau vien tai reikštų, kad Kinijos vadovybė būtų santūresnė ir nenorėtų, kad ši situacija taptų dar įtemptesnė“, – teigia politikos mokslų profesorius.
„Cowen and Company“ Vašingtono tyrimų grupės „Washington Research Group“ aerokosminės ir gynybinės pramonės direktorius Romanas Šveizeris teigia, kad baliono istorija tikrai turės didelį poveikį dvišaliams santykiams ir neabejotinai JAV viešajai nuomonei, politinėms diskusijoms ir politikai Kinijos atžvilgiu.
„Šalys šnipinėja viena kitą – ir priešus, ir draugus, naudodamos įvairiausius metodus ir technologijas. Rizika yra būti pagautam. Baliono krizė tikriausiai pakankamai sugėdino Kiniją, kad ji sieks imtis atsakomųjų veiksmų, pakeisti pasakojimą arba, paprasčiau tariant, kaip nors priversti JAV atrodyti blogai“, – sakė R. Šveizeris.
Tuo tarpu savaitgalį Kinijos socialinėje žiniasklaidoje nors ir vyko diskusijos dėl baliono incidento, oficialūs Kinijos žiniasklaidos kanalai istoriją siekė nuslėpti. Pavyzdžiui, sekmadienio valstybinio kanalo vakariniame naujienų reportaže net nebuvo užsiminta, kad balionas buvo numuštas.
