JAV karinis jūrų laivynas patvirtino aštuonis bandymus nusižudyti per užsitęsusią „USS Abraham Lincoln“ kovinės grupės misiją
JAV karinio jūrų laivyno vadovybė oficialiai pripažino, kad per ilgą lėktuvnešio „USS Abraham Lincoln“ kovinės grupės dislokavimą aštuoni jos kariai bandė nusižudyti. Šią informaciją laikinai karinio jūrų laivyno sekretoriaus pareigas einantis Hung Cao pateikė rugsėjo 22 dienos laiške demokratų senatorei Kirsten Gillibrand. Dokumentas paviešintas rugsėjo 23-iąją, tęsiantis diskusijoms dėl amerikiečių karių tarnybos sąlygų per karą su Iranu.
Svarbu tai, kad aštuoni atvejai užregistruoti visoje „USS Abraham Lincoln“ lėktuvnešio kovinėje grupėje. Šis skaičius apima paties lėktuvnešio įgulą, jame dislokuotų orlaivių padalinius, kovinės grupės štabą, lydinčius eskadrinius minininkus ir jų personalą. Todėl būtų netikslu teigti, kad visi aštuoni bandymai įvyko pačiame lėktuvnešyje.
H. Cao patvirtino, kad per šį dislokavimo laikotarpį nė vienas kovinės grupės karys nuo savižudybės nemirė. Tačiau oficialiai pripažinti atvejai atkreipė dėmesį į anksčiau karių šeimų ir žiniasklaidos keltus klausimus dėl tarnybos trukmės, poilsio galimybių, maisto atsargų ir psichologinės pagalbos prieinamumo.
Lėktuvnešis jūroje praleido 286 dienas be sustojimo uoste, nors namo turėjo grįžti dar gegužę
„USS Abraham Lincoln“ dabartinę misiją pradėjo 2025 metų lapkričio 21 dieną, išplaukęs iš San Diego. Iš pradžių buvo numatyta, kad įgula namo grįš 2026 metų gegužę, tačiau prasidėjus JAV karui su Iranu dislokavimas buvo pratęstas. Lėktuvnešis dalyvavo karinėse operacijose Artimuosiuose Rytuose ir vykdė užduotis, susijusias su JAV taikoma Irano blokada.
Laivas 286 dienas išbuvo jūroje be apsilankymo uoste. Tai išskirtinai ilgas laikotarpis, palyginti su įprastomis maždaug šešių–septynių mėnesių JAV lėktuvnešių misijomis, kurių metu paprastai numatomi sustojimai atsargoms papildyti ir įguloms pailsėti. Rugsėjo 1 dieną „USS Abraham Lincoln“ atvyko į Laem Čabango uostą Tailande, kur įgulai pagaliau buvo suteikta galimybė išlipti į krantą.
Rugsėjo 24 dienos duomenimis, lėktuvnešis jau grįžta į savo bazę San Diege, tačiau visa misija dar nesibaigusi. JAV žiniasklaida skelbia, kad bendras dislokavimo laikotarpis viršijo 300 dienų, o kelionė namo gali užtrukti dar maždaug dvi savaites. Taigi 286 dienos reiškia laiką be apsilankymo uoste, o daugiau kaip 300 dienų – bendrą misijos trukmę.
Du kariai mėgino iššokti už borto: vieną sustabdė tarnybos draugai, kitą išgelbėjo sraigtasparnio įgula
H. Cao laiške pateikė informaciją apie du konkrečius incidentus, apie kuriuos anksčiau buvo pranešusi karinė žiniasklaida. Pirmasis įvyko kovą, kai vienas karys mėgino iššokti už borto, tačiau jį sustabdė tarnybos draugai. Antrasis užregistruotas rugpjūčio pradžioje, kai lėktuvnešio aviacijos padaliniui priklausantis karys atsidūrė vandenyje.
Rugpjūčio incidento metu buvo nedelsiant pradėta gelbėjimo operacija. Kariui padėjo lėktuvnešio aviacijos padalinio paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnio įgula. Ištrauktam iš vandens žmogui buvo suteikta medicinos pagalba, o vėliau jis perkeltas iš laivo tolesnei priežiūrai.
Šie atvejai yra du iš aštuonių oficialiai patvirtintų bandymų nusižudyti. Karinis jūrų laivynas nepaskelbė kitų šešių incidentų aplinkybių, todėl negalima patikimai nustatyti, kur tiksliai jie įvyko, kokios buvo individualios priežastys ir kokia pagalba suteikta kiekvienam nukentėjusiam kariui.
Karių šeimos pranešė apie maisto, muilo ir higienos problemas, tačiau laivyno vadovybė ginčija kaltinimus
Dar rugpjūtį JAV kariniai leidiniai ir kitos žiniasklaidos priemonės pradėjo skelbti karių bei jų artimųjų liudijimus apie prastėjančias sąlygas „USS Abraham Lincoln“. Buvo kalbama apie mažėjančias maisto atsargas, muilo trūkumą, pelėsį dušuose, vandentiekio problemas ir prastėjančią įgulos moralinę būklę. Šie pranešimai paskatino senatorę K. Gillibrand kreiptis į Gynybos departamentą ir pareikalauti oficialių atsakymų.
H. Cao savo laiške nepripažino, kad laive būtų vykusi plataus masto aprūpinimo ar sanitarijos krizė. Tačiau jis patvirtino, kad būta atskirų vamzdynų gedimų, vandens gėlinimo įrangos problemų ir tam tikrų atsargų papildymo vėlavimų. Taip pat pripažinta, kad ribotą laiką pagrindinių patiekalų pasirinkimas buvo sumažintas nuo dviejų iki vieno.
Laivyno vadovybės teigimu, toks sprendimas buvo priimtas siekiant taupyti atsargas ir užtikrinti galimybę ilgiau vykdyti užduotis jūroje. H. Cao pabrėžė, kad įgulai kasdien buvo patiekiami keturi subalansuoti maitinimai. Šis paaiškinimas iš dalies patvirtina, kad aprūpinimo sistema patyrė sunkumų, tačiau savaime neįrodo visų karių šeimų žiniasklaidai pateiktų kaltinimų.
Laivyne buvo penki kapelionai ir psichikos sveikatos specialistai, tačiau aštuoni incidentai paskatino klausimus dėl pagalbos veiksmingumo
Atsakydamas į senatorės klausimus, H. Cao nurodė, kad „USS Abraham Lincoln“ įgulai buvo prieinama dvasinė ir psichologinė pagalba. Laive dirbo penki kapelionai ir keli psichikos sveikatos specialistai, galintys konsultuoti karius bei reaguoti į emocinius sunkumus. Laivyno vadovybė teigia skirianti didelį dėmesį personalo gerovei ir tarnybos sąlygoms.
Vis dėlto specialistų buvimas laive savaime neatsako į klausimą, ar kiekvienas karys galėjo laiku gauti reikiamą pagalbą. Ilgalaikė tarnyba jūroje, atskirtis nuo šeimos, ribotos poilsio galimybės ir nuolatinė kovinė parengtis gali apsunkinti psichikos sveikatos problemų prevenciją. Kita vertus, viešai pateikti duomenys neleidžia nustatyti, kad visus aštuonis bandymus nusižudyti tiesiogiai sukėlė būtent šios tarnybos aplinkybės.
CNN atkreipė dėmesį į svarbų statistinį kontekstą. 2024 metais visame aktyviosios tarnybos JAV kariniame jūrų laivyne, kuriame buvo apie 337 tūkst. karių, užregistruoti 356 bandymai nusižudyti. Įvertinus „USS Abraham Lincoln“ kovinės grupės personalo skaičių ir dislokavimo laikotarpį, aštuonių atvejų rodiklis buvo apytikriai panašus į ankstesnį viso laivyno rodiklį.
Tai nereiškia, kad incidentai yra nereikšmingi. Tačiau statistinis palyginimas svarbus vertinant, ar paskelbti duomenys įrodo išskirtinai didelį savižudybės rizikos padidėjimą būtent šioje kovinėje grupėje. Šiuo metu tokiai išvadai vien aštuonių atvejų skaičiaus nepakanka.
D. Trumpas rugpjūtį pareiškė, kad misija buvo „nė iš tolo nepakankamai ilga“, o P. Hegsethas kritikavo žiniasklaidą
Apie prastėjančias karių tarnybos sąlygas buvo kalbama dar prieš oficialų aštuonių bandymų nusižudyti patvirtinimą. Rugpjūčio 14 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas, komentuodamas užsitęsusį lėktuvnešio dislokavimą, pareiškė, kad misija buvo „nė iš tolo nepakankamai ilga“. Jo komentaras nuskambėjo tuo metu, kai karių šeimos ir Kongreso nariai jau reiškė susirūpinimą dėl tarnybos trukmės.
Gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas taip pat neigiamai vertino žiniasklaidos pranešimus apie padėtį laive. Rugpjūtį jis teigė, kad informacija apie „USS Abraham Lincoln“ įgulos problemas buvo visiškai iškraipyta, ir pabrėžė, jog kariuomenės vadovybė deda visas pastangas aprūpinti laivus bei jų įgulas.
Rugsėjo 23 dieną paskelbtas H. Cao laiškas pakeitė viešos diskusijos pagrindą. Iki tol dalis informacijos rėmėsi karių šeimų ir anoniminių šaltinių pasakojimais, o dabar pats karinis jūrų laivynas patvirtino aštuonis bandymus nusižudyti ir dalį aprūpinimo problemų. Kartu vadovybė toliau ginčija teiginius, kad laive būtų kilusi visuotinė psichikos sveikatos ar sanitarijos krizė.
Senatorė K. Gillibrand reikalauja atsakomybės už tarnybos sąlygas ir kritikuoja Pentagono reakciją
K. Gillibrand, priklausanti JAV Senato Ginkluotųjų pajėgų komitetui, po H. Cao laiško paskelbimo pareiškė, kad administracija nepakankamai rimtai vertino anksčiau keltus klausimus dėl karių gerovės. Senatorė atkreipė dėmesį į prieštaravimą tarp ankstesnių Baltųjų rūmų bei Pentagono komentarų ir dabar oficialiai patvirtintų incidentų.
Pasak senatorės, JAV kariai ir jų šeimos kasdien patiria dideles aukas, todėl valstybė privalo užtikrinti tinkamą jų priežiūrą. Ji sukritikavo administracijos išlaidų prioritetus ir pareikalavo daugiau dėmesio skirti karių sveikatai bei tarnybos sąlygoms. Šie pareiškimai yra K. Gillibrand politinis administracijos veiksmų vertinimas, o ne atskiro tyrimo išvada dėl konkrečių savižudybės bandymų priežasčių.
Karinio jūrų laivyno atstovas „The Guardian“ savo ruožtu patikino, kad institucija ir jos vadovybė yra įsipareigojusios rūpintis jūrininkų sveikata, gerove ir moraline būkle. Kol kas viešai nepaskelbta apie specialaus nepriklausomo tyrimo išvadas, kurios leistų nustatyti, kokios konkrečios dislokavimo sąlygos galėjo prisidėti prie užregistruotų incidentų.
Šaltiniai
„BBC News“ / „Yahoo News“. (2026). Eight US sailors in USS Abraham Lincoln strike group attempted suicide, Navy says. https://www.yahoo.com/news/us/articles/eight-us-sailors-uss-abraham-000504941.html
„CNN“. Zachary Cohen. (2026). Eight sailors assigned to US carrier group that fought in Iran war attempted suicide, Navy secretary tells Congress. https://ktvz.com/politics/cnn-us-politics/2026/09/23/eight-sailors-assigned-to-us-carrier-group-that-fought-in-iran-war-attempted-suicide-navy-secretary-tells-congress/
„The Guardian“. Robert Mackey, Uwa Ede-Osifo. (2026). Eight USS Lincoln personnel have attempted suicide, US navy confirms. https://www.theguardian.com/us-news/2026/sep/23/uss-lincoln-suicide-attempts
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie karių tarnybos sąlygas JAV laivyne ir psichinės sveikatos problemas, su kuriomis susiduria kariškiai, todėl jis yra aktualus ir vertingas lietuvių skaitytojams.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie karių tarnybos sąlygas ir psichinės sveikatos problemas, susijusias su tarnyba JAV laivyne. Jame nėra dezinformacijos ar manipuliacijos, todėl jis atitinka etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja psichinės sveikatos problemas, su kuriomis susiduria JAV kariuomenės nariai, ypač kontekste, kai šalis yra įsitraukusi į konfliktus. Tai svarbi tema, kuri gali sudominti Lietuvos auditoriją, ypač kalbant apie kariuomenės tarnybos sąlygas ir psichologinę gerovę.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie karių tarnybos sąlygas ir psichinės sveikatos problemas JAV laivyne, kas yra aktualu ir naudinga visuomenei. Jame nagrinėjamos sudėtingos situacijos, su kuriomis susiduria kariškiai, ir pateikiami sprendimo būdai, todėl jis yra konstruktyvus.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie karių tarnybos sąlygas ir psichinės sveikatos problemas, neskatindamas nepagrįsto nerimo, o informuodamas apie teikiamas pagalbos galimybes.
