Kongresas patvirtino „Laken Riley aktą“, stiprinantį kovą su nelegalia imigracija
Respublikonų vadovaujamas JAV Kongresas trečiadienį užtikrino prezidentui Donaldui Trumpui greitą pergalę jo žadėtoje kovoje su nelegalia imigracija – įstatymų leidėjai pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama išplėsti ikiteisminį įkalinimą nusikaltimais įtariamiems užsieniečiams.
Laken Riley aktas – kuriuo įpareigojama sulaikyti vagystėmis kaltinamus ir dokumentų neturinčius imigrantus – pavadintas 22 metų studentės, kurią nužudė už vagystę iš parduotuvės ieškomas dokumentų neturintis venesuelietis, vardu.
„Nusikaltę nelegalūs užsieniečiai turi būti sulaikomi, deportuojami ir NIEKADA neįleidžiami atgal į mūsų šalį, – „X“ rašė Atstovų rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas. – Amerikos žmonės reikalauja ir nusipelno ramybės ir saugumo“.
Įstatymas buvo priimtas aukštuosiuose rūmuose 64 balsais prieš 35 anksčiau šią savaitę po to, kai sėkmingai perėjo pro Atstovų Rūmus, o respublikonai norėjo pabrėžti, kokia, jų nuomone, buvo silpna D. Trumpo pirmtako Joe Bideno pasienio saugumo politika.
Privalomasis sulaikymas dabar bus taikomas ir tais atvejais, kai nusikaltimai sukėlė mirtį arba sunkų kūno sužalojimą
Tačiau naujai inauguruotas Senatas, kuris po lapkričio rinkimų perėjo iš demokratų į respublikonų kontrolę, pridėjo pakeitimą, kuriuo privalomasis sulaikymas išplečiamas ir taikomas „nusikaltimams, dėl kurių įvyko mirtis ar sunkus kūno sužalojimas“.
Tai reiškė, kad dėl šio teisės akto reikėjo dar kartą balsuoti Atstovų Rūmuose, bet jis lengvai įveikė šią kliūtį, nes prie respublikonų prisijungė 46 demokratai, ir dabar tai bus pirmasis teisės aktas, kurį D. Trumpas pasirašys kaip įstatymą.
D. Trumpas pažadėjo kovoti su neteisėtu sienos kirtimu ir vykdyti masines deportacijas
Pasienio tarnybos vadovu jis paskyrė griežtosios linijos imigracijos pareigūną, veteraną Tomą Homaną.
JAV prezidentas per savo rinkimų kampaniją dažnai pabrėžė Laken Riley atvejį kaip pavyzdį, kodėl būtina griežčiau kontroliuoti nelegalią migraciją, kaltindamas dokumentų neturinčius migrantus, kad jų veikla kelia grėsmę šalies saugumui ir gerovei.
26 metų Jose Antonio Ibarra buvo nuteistas už studentės nužudymą po to, kai ji buvo rasta negyva miškingoje teritorijoje prie Džordžijos universiteto Atense.
Demokratai priekaištavo, kad naujojo įstatymo įgyvendinimas per pirmuosius trejus metus kainuos 83 mlrd. dolerių, t. y. daugiau nei metinis Vidaus saugumo departamento biudžetas, ir neatitinka deramo teisinio proceso.
Parengta remiantis elta.
