Pentagonas sustabdė ginklų tiekimą nepranešęs prezidentui
Liepos pradžioje JAV Gynybos departamentas netikėtai sustabdė dalį ginklų tiekimo Ukrainai, neatsiklausęs nei prezidento Donaldo Trumpo, nei pagrindinių jo administracijos pareigūnų. Šis žingsnis sukėlė sumaištį Vašingtone ir tapo diplomatine problema sąjungininkams.
Sprendimą inicijavo Gynybos politikos vadovas Elbridžas Kolbis, kuris anksčiau kritikavo plataus masto paramą Ukrainai. Gynybos sekretorius Pitas Hegsetas patvirtino šią rekomendaciją, manydamas, kad tai atitinka D. Trumpo prioritetą sutelkti dėmesį į JAV vidaus reikalus.[1] Tačiau nei prezidentas, nei Valstybės departamentas, nei JAV pasiuntinys Ukrainai apie sprendimą nežinojo iki pat jo paviešinimo.
Pasak vieno aukšto administracijos pareigūno:
„Prezidentas sužinojo apie sustabdymą tik po to, kai tai paskelbė Pentagonas. Tai sukėlė didelį susierzinimą tarp Baltųjų rūmų pareigūnų.“
Paklaustas per kabineto posėdį, ar jis pats sankcionavo sprendimą, D. Trumpas atsakė:
„Nežinau. Kodėl jūs man nepasakote?“
Vėliau prezidentas nurodė atnaujinti bent dalį tiekimo – ypač „Patriot“ sistemos raketas, kurios jau buvo Lenkijoje ir galėjo greitai pasiekti Ukrainą.
Pasikeitęs Donaldo Trumpo tonas Putino atžvilgiu
Nors anksčiau D. Trumpas laikėsi gana nuosaikios linijos Rusijos atžvilgiu, pastarosiomis savaitėmis jo retorika pasikeitė. Atrodo, kad prezidentą ima erzinti tai, jog Vladimiras Putinas nesutinka su taikos derybomis.
Per kabineto posėdį D. Trumpas pareiškė:[2]
„Iš Putino gauname labai daug nesąmonių. Jis nuolat būna malonus, bet tai nieko nereiškia.“
Taip pat prezidentas pabrėžė Ukrainos karių pasiaukojimą:
„Nesvarbu, ar manote, kad davėme jiems per daug pinigų, jie parodė drąsą. Kažkas turėjo naudoti tą ginkluotę. Daugelis, ką pažįstu, nebūtų išdrįsę.“
Šie komentarai rodo, kad JAV pozicija tampa mažiau palanki kompromisui su Rusija, ypač jei tai reikštų Ukrainos paramos mažinimą.
Trūksta koordinacijos, trūksta atsargų
Pentagonas savo veiksmus aiškina tuo, kad reikia įvertinti, kiek ginkluotės likę JAV sandėliuose. Donaldas Trumpas, dalyvaudamas NATO viršūnių susitikime Nyderlanduose, prašė Gynybos departamento pateikti vertinimą, ar JAV turės pakankamai ginklų apsiginti, jei paaštrėtų konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Tačiau, pasak kelių šaltinių, jis nenurodė stabdyti ginklų tiekimo Ukrainai.
Šaltinis Pentagone sakė:
„Jie vis dar skaičiuoja. Informacija pateikiama lentelėje pagal šviesoforo principą – raudona, geltona, žalia. Dalis amunicijos vis dar gali būti siunčiama, bet kai kurios atsargos artėja prie kritinio lygio.“
Didžiausią nerimą kelia 155 mm artilerijos sviediniai ir „Patriot“ raketos. Kariškiai jau pripažino, kad iki metų pabaigos nepasieks planuoto gamybos tempo – 100 tūkstančių sviedinių per mėnesį.
Tuo metu Kongresas, kuris nebuvo informuotas apie sprendimą, išreiškė nepasitenkinimą. Vienas iš šaltinių pažymėjo:
„Jei Pentagonas būtų pateikęs patikimų duomenų apie kritinį atsargų trūkumą, Kongresas būtų bendradarbiavęs. Tačiau iki šiol nebuvo pateikta jokių naujų skubių prašymų.“
D. Trumpas atnaujina tiekimą, bet palieka atvirus klausimus
Po viešo spaudimo D. Trumpas galiausiai nurodė atnaujinti ginklų tiekimą, pabrėždamas, kad JAV padės Ukrainai apsiginti, kol bus ieškoma būdų užbaigti karą. Pentagonas pirmadienio vakarą patvirtino, kad prezidento nurodymu siuntos atnaujinamos. Tačiau tuo pačiu buvo pabrėžta, kad vertinimas dėl atsargų visame pasaulyje tęsiamas, atsižvelgiant į JAV prioritetus.
Pentagono atstovas spaudai Seanas Parnelas nurodė:[3]
„Prezidentas nori, kad parama Ukrainai būtų suderinta su ilgalaikiais nacionalinio saugumo tikslais. Todėl vykdome vertinimą, o ne vien tik siunčiame atsargas.“
Nepaisant to, dalis kritikų teigia, kad sprendimas stabdyti tiekimą, nors ir trumpam, gali būti vertinamas kaip signalas Ukrainai ir Europai, kad JAV parama – nebesavaime suprantamas dalykas. Kai kurie JAV senatoriai, kaip Mičas Makoenelas, paragino prezidentą atsispirti spaudimui iš vidaus:
„Šįkart prezidentas turi ignoruoti tuos administracijos narius, kurie nori apriboti paramą, prisidengdami atsargų trūkumu.“
Regis, JAV susiduria su sistemine problema – svarbiausi sprendimai priimami be tinkamos koordinacijos. Kartu tai atskleidė, kiek mažai reikia, kad sąjungininkai suabejotų JAV patikimumu.[4] Tai gali būti perspėjimas visai Europai: laikai, kai Vašingtonas viską sprendė vienareikšmiškai, gali būti pasibaigę.
