<p><strong>Pastarąsias kelias savaites visi gyvena it ant adatų ir įsitempę laukia, kaip toliau eskaluosis situacija tarp Rusijos ir Ukrainos. Dar praėjusiais metais prie Ukrainos sienos didžiulį skaičių karių ir ginkluotės pradėjusi telkti Rusija paskatino spekuliacijas, dėl potencialios invazijos ir karinių veiksmų. Deryboms tarp rytų ir vakarų nejudant iš atskaitos taško, dabar jau klausiama ne to, ar karinis konfliktas iš tiesų gali įvykti, o kada tiksliai jis bus.</strong></p>
<p>Nors skirtingų valstybių aukščiausio rango valdžios, ekspertų ir kariuomenės specialistų esamos situacijos vertinimai išsiskiria, bent jau JAV yra linkusi teikti, kad tam tikro lygio veiksmų tikėtis galima ir jie įvyks greičiau nei galime pamanyti: galbūt net per kelias ateinančias savaites.</p>
<p class="p1">Kalbėdama Jaltos europinės strategijos susitikimo forume JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman teigė, kad Vašingtonas tiki, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu, karinės pajėgos į Ukrainą gali bandyti žengti dar iki vasario vidurio:</p>
<blockquote>
<p class="p1">„Nežinau, ar jis priėmė galutinį sprendimą, bet tikrai matome visus požymius, kad jis ketina panaudoti karinę jėgą kažkuriuo metu – galbūt [nuo] dabar iki vasario vidurio“, – kalba JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja[1].</p>
</blockquote>
<p style="margin: 12.0pt 0in 12.0pt 0in;"><img src="77_CDN_URL/images/waldemar-brandt-owux0on3evc-unsplash.jpg" alt="Data, kada galima tikėtis karinių veiksmų " />W. Sherman akcentuoja ir svarbius netolimos ateities įvykius, galimai koreguojančius V. Putino planus, pavyzdžiui, Pekino žiemos olimpiados startą. JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja primena, kad Rusijos lyderis turėtų dalyvauti olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje Pekine vasario 4-ąją dieną[2]. </p>
<blockquote>
<p class="p1">„Manau, kad prezidentas Xi Jinpingas tikriausiai netrykštų džiaugsmu, jei Putinas pasirinktų tą momentą įsiveržti į Ukrainą, todėl tai gali turėti įtakos jo laiko pasirinkimui ir mąstymui“, – kalba W Sherman.</p>
</blockquote>
<p style="margin: 12.0pt 0in 12.0pt 0in;">Tokie pastebėjimai leidžia manyti, kad potencialūs kariniai veiksmai gali būti pradėti vykdyti dar sausio mėnesį. Kita vertus, situacija sparčiai eskaluotis gali pradėti ir po vasario 4-osios. Vis dėlto, didelė dalis ekspertų pažymi, kad kažkokio masto įvykis turėtų įvykti iki pavasario.</p>
<p style="margin: 12.0pt 0in 12.0pt 0in;"><img src="77_CDN_URL/images/daniel-balaure-ki0jt4pqifm-unsplash.jpg" alt="Pasienis" /></p>
<p style="margin: 12.0pt 0in 12.0pt 0in;">Su tokiomis prognozėmis nenoriai sutinka Ukrainos valdžia. Šalies užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tikina, kad toks skaičius rusų karių, kurie šiuo metu yra pasienyje, nebūtų pakankamas didelio masto puolimui ir svarbioms operacijoms. Tačiau, ne visi yra tokie įsitikinę. </p>
<p style="margin: 12.0pt 0in 12.0pt 0in;">Vis daugiau pasaulio valstybių skubinasi iš Ukrainos išskraidinti savo diplomatus ir jų šeimas. Turistinės kelionės į šalį taip pat pakibo ant plauko. JAV ambasada Ukrainoje sausio 26-ąją pranešė raginanti visus JAV piliečius, esančius Ukrainoje, apsvarstyti galimybę dabar pat išvykti iš šalies. Žmonės yra raginami išvykti komerciniais ar kitais privačiais susisiekimo būdais.</p>
<p style="margin: 12.0pt 0in 12.0pt 0in;">JAV ambasada primena, kad situacija gali pablogėti be jokio įspėjimo, o tuomet, piliečių išskraidinimas gali tapti nebeprieinamas scenarijus. JAV jau anksčiau leido išvykti ne pirmo būtinumo ambasados darbuotojams iš Kijevo, tai pat, išgabeno diplomatų šeimas[3]. Didžioji Britanija analogišką žingsnį žengė pirmadienį, taip pat elgiasi ir Kanada bei Australija. Ukraina teigia, kad tai pernelyg skuboti ir ankstyvi žingsniai, atsižvelgiant į esamą situaciją.</p>
<p style="margin: 12.0pt 0in 12.0pt 0in;">Pati Rusija teigia, kad invazijos neplanuoja, tačiau neslepia nepasitenkinimo NATO plėtra į rytus ir vakarams nesutikus su pateiktais reikalavimais, žada atitinkamą atsaką. Rusija dar 2014-ais metais aneksavo Krymo pusiasalį, o prorusiški separatistai kontroliuoja dalį Rytų Ukrainos, paskelbė ten dvi niekieno nepripažįstamas „respublikas“. Kariniai veiksmai ten vyksta iki šiol, o iš viso, kare tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų žuvo jau daugiau nei 13 tūkst. žmonių.</p>
