Jaunoji karta susiduria su didesne rizika susirgti vėžiu

Net 17 vėžio rūšių dažniau diagnozuojama tūkstantmečio ir X kartos pacientams

Vėžys – tai diagnozė, kurią išgirdus jums ar jūsų artimiesiems gali sugriūti visas jūsų pasaulis. Naujajame Jungtinėse Valstijose atliktame tyrime buvo nagrinėjamos konkrečios tendencijos, susijusios su 34 vėžio rūšimis, ir šių diagnozių sąsajos su tam tikromis pacientų kartomis.

Kai kas gali manyti, kad vyresnės kartos žmonės dažniau susiduria su ligų ir sunkių susirgimų, tokių kaip vėžys, rizika. Tačiau paaiškėjo, kad tūkstantmečio (gimę 1981-1996 m.) ir X kartos (gimę 1961-1981 m.) atstovai turi didesnę riziką susirgti net 17 rūšių vėžiu. Be to, dar kitos penkios vėžio rūšys paprastai taip pat nusineša jaunesnių kartų žmonių gyvybes.

Žinoma, vėžį lemia daugybė veiksnių. Amžius, genetika, aplinka ir net gyvenimo būdas gali reikšti didesnę ar mažesnę riziką susirgti vėžiu.

Šiame konkrečiame tyrime buvo nagrinėjamas nutukimo ir vėžio ryšys, atskleidžiantis šios problemos vaidmenį žmogaus sveikatai.

Tyrimas, rugpjūčio 1 d. paskelbtas žurnale „The Lancet Public Health“, atskleidė nerimą keliančias vėžio tendencijas.

Mokslininkai tyrė, kaip dažnai žmonės serga vėžiu ir kiek jų nuo jo miršta, lygindami skirtingas kartas. Paaiškėjo, jog kai kurių rūšių vėžiu tikimybė susirgti yra net du-tris kartus didesnė 1990 m. gimusiems žmonėms, palyginti su 1955 m. gimusiais.

Mokslininkai nėra visiškai tikri, kodėl taip atsitiko. Tačiau jie mano, kad didelį vaidmenį gali atlikti tokie veiksniai kaip nutukimas, nesveika mityba ir kenksmingų cheminių medžiagų poveikis aplinkai^[1].

Vėžiniai susirgimai, kurių skaičius didėja tarp jaunesnės kartos asmenų:

• skrandžio vėžys;
• plonosios žarnos vėžys;
• krūties vėžys;
• kiaušidžių vėžys;
• kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų vėžys (moterims);
• su HPV nesusijęs burnos ir ryklės vėžys (moterims);
• išeinamosios angos vėžys (vyrams);
• Kapoši sarkoma (vyrams);
• storosios žarnos vėžys;
• endometriumo vėžys;
• tulžies pūslės ir tulžies latakų vėžys;
• inkstų vėžys;
• kasos vėžys
• mieloma (kraujo vėžio rūšis);
• nekardialinis skrandžio vėžys;
• sėklidžių vėžys;
• leukemija (kraujo vėžys).

Jaunesni žmonės gali iš anksto numatyti būsimas ligas

Šį tyrimą atlikę autoriai anksčiau paskelbė ir kitą tyrimą. Tuomet jie nustatė, kad aštuonių rūšių vėžio atvejų jaunesnėse kartose padaugėjo, palyginti su vyresnėmis. Tačiau 2019 m. nė viename tyrime nebuvo nagrinėjamas ir sergamumas vėžiu: naujų atvejų skaičius, ir mirtingumas pagal gimimo metus.

Šiame naujausiame tyrime daugiausia dėmesio skiriama šiai spragai, anksčiau paliktai senesniuose tyrimų projektuose.

Tyrime atskleidžiama nerimą kelianti tendencija: vėžio atvejų daugėja tarp 50 metų ir jaunesnių žmonių. Tikėtina, kad šį augimą lemia didesnis vėžį sukeliančių veiksnių poveikis vaikystėje arba ankstyvoje jaunystėje. Senstant šioms jaunesnėms kartoms kyla didesnė rizika susirgti vėžiu, kuris paprastai ištinka vėliau^[2].

Siekdami suprasti šią tendenciją, mokslininkai išanalizavo daugiau kaip 23 mln. vėžio atvejų ir daugiau kaip 7 mln. su vėžiu susijusių mirčių 2000-2019 m. duomenis.

Tyrimo metu daugiausia dėmesio skirta 34 skirtingoms vėžio rūšims ir nustatyta, kad 17 iš šių vėžio rūšių vis dažniau pasitaiko jaunesnėms kartoms. Tyrimo metu nustatyta, kad labiausiai padaugėjo plonosios žarnos, skydliaukės, inkstų, inkstų dubens ir kasos vėžio atvejų.

Pavyzdžiui, 1990 m. gimusiems žmonėms tikimybė susirgti šiais vėžiniais susirgimais yra du-tris kartus didesnė nei 1955 m. gimusiems žmonėms.

Deja, tyrimas taip pat parodė, jog net penkių vėžio rūšių mirtingumo rodikliai išaugo. Tai apima šias vėžio rūšis:

• kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų vėžys (moterims);
• endometriumo vėžys;
• tulžies pūslės ir tulžies latakų vėžys;
• sėklidžių vėžys (vyrams);
• storosios žarnos vėžys.

Vėžiu kasmet suserga vis jaunesni žmonės

Dr. Hyuna Sung, viena iš tyrimo autorių, paaiškino, kad šie rezultatai kelia nerimą. Jie rodo, kad vėžio rizika jaunesniems žmonėms padidėja ne tik dėl to, kad liga dažniau aptinkama ir diagnozuojama. Atvirkščiai, vėžio rizika iš tikrųjų padidėja visoje populiacijoje, ir šis padidėjimas yra pakankamai didelis, kad nusvertų vėžio gydymo ir išgyvenamumo pažangą.

Šis tyrimas – tai įspėjamasis signalas, pabrėžiantis ankstyvosios prevencijos ir didesnio informuotumo apie vėžio riziką poreikį, ypač jaunesniems žmonėms. Nors tyrime nebuvo konkrečiai tiriama, kodėl šių vėžio rūšių skaičius didėja, mokslininkai mano, kad yra svarbių veiksnių^[3].

Iš 17 tyrime paminėtų vėžinių susirgimų 10 yra susiję būtent su nutukimu. Nuo XX a. septintojo dešimtmečio nutukimo rodikliai išaugo visose JAV amžiaus grupėse, o sparčiausiai – tarp 2-19 metų amžiaus asmenų. Tai patvirtina ir kiti tyrimai, kurie rodo, kad antsvoris ar nutukimas jauname amžiuje didina riziką susirgti 18 skirtingų rūšių vėžiu.

Be nutukimo, vėžinių susirgimų skaičiaus didėjimą gali lemti ir kiti veiksniai. Tarp jų – sėslesnis gyvenimo būdas, miego režimo pokyčiai ir aplinkos cheminių medžiagų poveikis.

Tačiau mokslininkai apie šių veiksnių poveikį žino mažiau. Vakarietiška mityba, kurioje gausu sočiųjų riebalų, cukraus, rafinuotų grūdų ir itin perdirbtų maisto produktų, taip pat yra susijusi su didesne vėžio rizika.

Vėžiniams susirgimams įtakos turi maistas, gyvenimo būdas ir toksinų poveikis

Pasak vienos iš tyrimo autorių, daktarės H. Sung, vis daugiau įrodymų rodo, kad itin apdorotas maistas ne tik prisideda prie svorio didėjimo, bet ir yra nepriklausomai susijęs su tam tikrais vėžiniais susirgimais, pavyzdžiui, krūties ir storosios žarnos vėžiu.

Tyrime taip pat užsimenama apie dar vieną galimą veiksnį – žarnyno mikrobiomo pokyčius. Žarnyno mikrobiomą, mūsų virškinimo sistemoje gyvenančių bakterijų bendriją, smarkiai paveikė vakarietiška mityba ir dažnesnis antibiotikų vartojimas.

Nors mokslininkai vis dar tiria, kaip žarnyno bakterijos veikia vėžio riziką, kai kurie tyrimai susiejo tam tikrus mikrobus ir mitybos įpročius su burnos ir virškinamojo trakto vėžiu.

Dr. Jennifer Dunphy, viena iš Sveikatingumo inovacijų tinklo įkūrėjų, atkreipė dėmesį į galimą epigenetikos vaidmenį šioje situacijoje. Epigenetika reiškia pokyčius, kaip genai išreiškiami nekeičiant DNR. Aplinkos veiksniai gali daryti įtaką šiems pokyčiams ir būti perduodami iš kartos į kartą.

Paprasčiau tariant, mūsų gyvenimo būdas ir aplinka gali turėti įtakos mūsų genų elgsenai, o šiuos pokyčius gali paveldėti mūsų vaikai. Tai reiškia, kad ankstesnių kartų veiksmai ir poveikis gali turėti įtakos mūsų sveikatai šiandien, o mūsų dabartinis elgesys gali turėti įtakos ateities kartoms^[4].

Dr. J. Dunphy pabrėžė, kad kai kurie pažeidžiamumai, su kuriais susiduriame šiandien, gali būti susiję ne tik su mūsų pačių pasirinktu gyvenimo būdu, bet ir su mūsų protėvių elgesiu ir poveikiu. Tai pabrėžia, kaip svarbu jau dabar imtis prevencinių priemonių prieš kenksmingą aplinkos poveikį, kad apsaugotume ne tik savo, bet ir būsimų kartų sveikatą.

O tyrimo autoriai toliau nagrinėja įvairius toksinus ir teigia, kad tam tikri aplinkos toksinai gali padidinti vėžio atvejų skaičių.

„Manoma, kad kenksmingiausias aplinkos toksinas, galintis prisidėti prie kancerogenezės, yra plastikas ir jo skilimo produktai“, – sako integruotos medicinos gydytojas Walteris Kimas.

Ekspertai teigia, kad į toksinų sąrašą taip pat patenka benzenas, suodžiai, arsenas, radonas, medienos dulkės, nikelis, toris ir kt.

Vilties spindulėlis: kai kurios vėžio formos pasireiškia itin retai

Be šių bauginančių pavojų ir teiginių, kad vėžiu sergantys pacientai kasmet tampa vis jaunesni, autoriai atskleidė ir kitų detalių.

Ekspertai pastebėjo, kad pastebima gimdos kaklelio vėžio atvejų spartesnio mažėjimo tendencija. Daugiausia dėl to, kad nuo 1990 m., kai JAV buvo patvirtinta ŽPV vakcina, nuo jos skiepijamos moterys, gimusios 1990 m. ir vėliau.

Be to, pastebima plaučių, gerklų ir stemplės vėžio atvejų mažėjimo tendencija dėl pastaruoju metu sumažėjusio rūkančiųjų skaičiaus.

Mirtingumas nuo kitų vėžio rūšių taip pat mažėjo. Taip atsitiko dėl ankstyvosios diagnostikos, kurią lėmė kokybiška atrankinė patikra, gydymo pažanga ir socialinės programos, pagal kurias tam tikro amžiaus žmonės privalo dažniau atlikti tyrimus.

„Jaunų suaugusiųjų penkerių metų išgyvenamumo dėl kasos vėžio rodiklis gerokai padidėjo nuo 16,5 % 2000 m. iki 37,2 % 2016 m.“, – pažymėjo ekspertai.

Be to, mokslininkai teigia, kad geriausias teigiamas dalykas yra informuotumas. Darbas siekiant gauti lėšų ankstyvesniems tyrimams galėtų būti geriausias žingsnis. Tai padėtų greitai užfiksuoti ligas, kad vėžį būtų galima gydyti tinkamomis priemonėmis, kurias turi medicinos įstaigos.

Sveikatos pramonė vystosi, o naujos technologijos ir inovacijos padeda išvengti rimtų ligų ir diagnozuoti jas ankstyvoje stadijoje, kai jas dar galima pagydyti.