<h2>Užsimojo mažinti akcizą degalams</h2>
<p>Kainoms negailestingai žiebiant į viršų, Seimui vėl teikiami pasiūlymai, kaip palengvinti gyventojų dalią. Šį kartą demokratai grįžta su virtine siūlymų dėl degalų akcizo mažinimo, finansinės padėties gerinimo šalies pensininkams, sąlygų darbo rinkoje gerinimo individualia veikla užsiimantiems asmenims. Prabilta ir apie papildomą poilsio dieną tėvams, auginantiems vaikus iki 16 metų amžiaus. Atsirado ir parlamentarų, prabilusių apie būtinybę padėti maitinimo įstaigoms bei žmonėms, kurie išeina į išankstinę pensiją ir tokio veiksmo yra pasmerkiami nežmoniškai mažoms pajamoms visą likusį gyvenimą.</p>
<p>Dar kartą apie būtinybę gerinti Lietuvos gyventojų mokestinę padėtį susiduriant su itin aukštu infliacijos lygiu, prabilo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovas Algirdas Butkevičius. Jis pateikė įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sumažinti akcizus degalams – dyzelinui ir benzinui, kas stabdytų bendrą kainų kilimą šalyje, o tai reiškia, kad didėtų gyventojų perkamoji galia ir mažėtų pagunda užsiimti „degalų turizmu“ kaimyninėse šalyse[12].</p>
<blockquote>
<p>A. Butkevičiaus pateiktame įstatymo projekte siūloma akcizą mažinti 1 tūkst. litrų benzinui nuo 466 iki 359 eurų, o 1 tūkst. litrų dyzelinui ši suma turėtų atitinkamai mažėti nuo 372 iki 330 eurų.</p>
</blockquote>
<p>Visgi pirmasis toks A. Butkevičiaus bandymas buvo nesėkmingas ir prieš kurį laiką įregistruotai bei jau anksčiau teiktai Akcizų įstatymo pataisai pritarta nebuvo. Tuomet parlamentaras siekė, kad įstatymo pataisos įsigaliotų jau nuo balandžio 1-osios[2].</p>
<p>Kad degalai yra svarbi tiek paprastų vartotojų, tiek verslo dalis, o jų kaina turėtų būti prieinama ir adekvati, pritarė ir prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. Anot jos, būtinos diskusijos, kiek kartų galėtų būti sumažintas akcizas degalams. Tačiau toks sprendimas, pasak jos, neabejotinai leistų atsikovoti degalų turistus iš tokios šalies kaip Lenkija[3].</p>
<p>Visgi tąkart Vyriausybė patikino nesvarstysianti akcizo degalams mažinimo. Tokį apsisprendimą premjerė Ingrida Šimonytė argumentavo tuo, jog didžiąją dalį kuro kainos sudaro naftos kaina, kuri sparčiai kyla, o situacija naftos rinkoje – neapibrėžta, mat nėra aišku, ar bus taikomos sankcijos naftai iš Rusijos, ar rinkoje bus pateikta kitų tiekėjų nafta[4].</p>
<p>Kaip dabar seksis A. Butkevičiui ir jo kolegoms praskinti kelią Seime degalų akcizo mažinimui, pamatysime jau netrukus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/akcizas-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Siūlo dar metams pratęsti PVM lengvatą maitinimo įstaigoms</h2>
<p>Tuo tarpu Seimo pirmininko pavaduotojas Vytautas Mitalas užsiėmęs kiek kitokiais interesais. Jis siūlo dar pratęsti 9 proc. lengvatinį PVM, kurį iki šiol turėjo maitinimo įstaigos. Anot Laisvės frakcijos seniūno, pirmieji pagalbos metai padėjo labiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui atsistoti ant kojų. O štai antrieji metai pratęsus PVM lengvatą, padėtų ir išsilaikyti[6].</p>
<p>V. Mitalas įregistravo PVM lengvatos pratęsimą numatančią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, kurios galiojimas baigsis jau šių metų pabaigoje. Jei pataisa būtų patvirtinta, lengvatinis mokestis būtų pratęstas iki pat 2023-ųjų pabaigos.</p>
<p>Anot V. Mitalo, situacija maitinimo įstaigų verslui tampa sunki ir dėl kainų bei darbo užmokesčio augimo, daugiau kaip trečdaliu padidėjusių komunalinių paslaugų ir energijos kaštų, o tuo tarpu pastebimas ir drastiškai kritęs užsienio turistų skaičius.</p>
<blockquote>
<p>Be visa ko, verslas įsiskolinimų turi jau ateinantiems keliems metams į priekį, o vidutinės skolos, pasak Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos, siekia ir po 80–130 tūkst. eurų[6].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kavines.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nori, kad pasirinkę išankstinę pensiją nebūtų pasmerkti visam likusiam gyvenimui</h2>
<p>Tuo tarpu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis bėdą įžvelgia dabartinėje Lietuvos išankstinių pensijų sistemoje, kai į pensiją išeina dar pensinio amžiaus nesulaukęs žmogus ir realiai yra pasmerkiamas skurdui iki pat gyvenimo pabaigos, mat dėl išankstinės pensijos mažėja ir senatvės pensija[9].</p>
<p>Remiantis duomenimis, Lietuvoje išankstinę pensiją gauna apie 6 tūkst. žmonių, o štai oriu gyvenimu pasigirti gali toli gražu ne visi.</p>
<p>Skelbiama, kad tokių žmonių gaunamos išmokos yra net ketvirtadaliu mažesnės nei vidutinė šalies pensija, iš kurios ir taip daugeliui senjorų išgyventi sekasi sunkiai.</p>
<blockquote>
<p>Vidutinės išankstinės pensijos yra apie 40 proc. mažesnės už santykinio skurdo ribą ir tik 8 proc. didesnės už absoliutaus skurdo ribą.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau dažnu atveju toks žmogaus sprendimas išeiti į išankstinę pensiją nebūna „iš gero gyvenimo“ ir toks asmuo, pasak L. Kukuraičio, suvokia, kad tai nėra jam palankus sprendimas. Vis dėlto, vyresnio amžiaus žmogui pokyčiai darbo rinkoje dažnai gali būti lemiamu veiksniu, dėl ko pasirenkama būtent išankstinė pensija. </p>
<blockquote>
<p>„Lietuvoje sveiko gyvenimo trukmė nesiekia nė 60-ies metų, visuomenei senėjant, daugėja žmonių, kuriems dėl sveikatos sudėtinga išlaikyti turimą darbą ar gauti naują. Pridėję vis dar gajus, su amžiumi susijusius stereotipus, turime situaciją, kai vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimas juda per lėtai, o kitos socialinės apsaugos sistemos yra nepakankamos, kad apsaugotų žmogų nuo skurdo, taigi jis yra priverstas rinktis išankstinę pensiją nepaisant jos socialinio neteisingumo“, – atkreipė dėmesį L. Kukuraitis[9].</p>
</blockquote>
<p>Jam pritarė ir kitas pataisų rengėjas Tomas Tomilinas, kurio nuomone, Lietuvoje gaji socialinio draudimo sistema žmones, pasirinkusius išankstinę pensiją, „nubaudžia“ visam likusiam gyvenimui.</p>
<blockquote>
<p>„Paradoksalu, kad reikiamos pagalbos sistemos nebuvimas likus keletui metų iki senatvės pensijos tarsi stumia žmogų rinktis priešlaikinę pensiją, o jam priėmus šį, jau ir taip nepalankų sprendimą, jis ir toliau baudžiamas tos pačios sistemos“, – teigia T. Tomilinas[9].</p>
</blockquote>
<p>Šiuo metu išankstinę pensiją gali gauti asmuo, kuriam iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip 5 metai ir turi būtinąjį stažą senatvės pensijai[10].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pensija-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pokyčiai paliestų ir tėvus, ir jaunimą</h2>
<p>Demokratai Seimui taip pat pateikė ir Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūloma skirti papildomą poilsio dieną per savaitę (arba 2 val. per savaitę sutrumpinti darbo laiką) tėvams, auginantiems du vaikus iki 16 metų, o dvi papildomos poilsio dienos (arba 4 val. per savaitę sutrumpintas darbo laikas) būtų skiriamos tėvams, auginantiems tris vaikus iki 16 m. amžiaus[12].</p>
<p>Šiuo metu tokia galimybe gali pasinaudoti du ir daugiau vaikų iki 12 metų amžiaus auginantys tėvai. Tačiau ir toliau nesikeistų nuostata dėl neįgalaus vaiko amžiaus – įstatymu ir toliau bus užtikrinami laisvadieniai tėvams, auginantiems tokį vaiką iki kol jis sulauks pilnametystės.</p>
<p>Dar vienas itin svarbus pokytis paliestų ir studentų bendruomenę – parlamentaras Domas Griškevičius pateikė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis studentams būtų sudaroma galimybė atlyginti už jų atliekamą darbą privalomųjų studentų praktikų metu[12].</p>
<p>Anot D. Griškevičiaus, studentai turi būti apsaugoti nuo diskriminacijos, su kuria susiduria, kai įmonėje ar įstaigoje atlieka tokį darbą, kokį ir darbuotojai, kurie už tai gauna atlygį. Tačiau apie pavojų, kad Seimui priėmus tokias pataisas studentams bus gerokai sunkiau rasti praktikos vietas, nekalbama.</p>
<h2>Siūlo užtikrinti teisę streikuoti ir esant ypatingajai situacijai</h2>
<p>Seimo Pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas ir Tomas Tomilinas užregistravo dar vieną įstatymo pataisą, numatančią galimybę darbuotojams streikuoti net ir esant ypatingajai situacijai. Anot J. Sabatausko, dabar yra susiduriama su situacija, kai Konstitucijoje yra įtvirtinta darbuotojų teisė streikuoti, o štai Darbo kodekse yra įtvirtintas draudimas rengti streiką, jei šalyje paskelbta nepaprastoji padėtis[14].</p>
<p>J. Sabatauskas tikina, kad derėtų atsižvelgti ir į tai, kad nepaprastoji padėtis gali būti skelbiama dėl pačių įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, neteisėtų migrantų antplūdžio. Tokiu atveju susiduriama su situacija, kai darbdavys nepaprastąja padėtimi gali ir pasinaudoti – pavyzdžiui, numanydamas, kad situacija dar kurį laiką negerės, jis gali visiškai nedėti pastangų deryboms su darbuotojais.</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Kai tai trunka mėnesių mėnesius ar metų metus, tai jau teisės streikuoti laidotuvės“, – įspėjo Seimo Pirmininko pavaduotojas[14].</p>
</blockquote>
<p>Todėl pataisos iniciatoriai siūlo, kad streikai nepaprastosios padėties teisiniame režime būtų uždrausti tik „stichinės nelaimės zonose ir regionuose, kuriuose paskelbta mobilizacija, karo ar nepaprastoji padėtis, bet tik tuo atveju, kai streikai gali daryti tiesioginį poveikį šioms aplinkybėms.“</p>
