Kasčiūnas siūlo mokyklų programose privalomus pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursus
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pristatė įstatymo pakeitimus, kuriais siūlo privalomus pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursus 5–12 klasių moksleiviams. Tikslas – ne tik ugdyti jaunų žmonių atsakomybę už šalies saugumą, bet ir suteikti praktinių žinių apie valstybės gynybą. Vyresnieji moksleiviai netgi mokytųsi, kaip tinkamai valdyti ginklą.
Pirmasis žingsnis – devintokų įtraukimas į šiuos kursus nuo šių metų pabaigos, o jau kitąmet planuojama įtraukti ir dešimtokus. Kursas, kuris buvo pradėtas kaip bandomasis projektas, sulaukė palankaus vertinimo iš švietimo bendruomenės, mokinių ir jų tėvų. Mokymus vykdo Lietuvos šaulių sąjunga, o instruktoriai – šauliai, atsargos kariai ir profesionalūs kariškiai[1].
Šie kursai, kurie apima tokius praktinius įgūdžius kaip palapinių statymas, orientavimasis gamtoje ir žygiai, yra pirmiausia orientuoti į pilietiškumo ugdymą. O pasak naujojo konservatorių vado, tai esą galėtų paskatinti jaunimą rinktis kario profesiją ar net įstoti į Šaulių sąjungą.
Pasak L. Kasčiūno, kursų išplėtimas ir privalomumas padės spręsti ir kitus aktualius klausimus, pavyzdžiui, mokyklų metų trukmę. Jis siūlo, kad gynybos mokymai galėtų būti alternatyva birželio mėnesio veiklai, tokiu būdu padidinant mokinių įsitraukimą ir pasitikėjimą savo šalies gynyba.
Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursai būtų įtraukti į mokyklų programas ir juos įgyvendintų Šaulių sąjunga, o finansavimas būtų užtikrintas iš šaulių biudžeto. Tuo pačiu numatyta, kad į atsargą išėjusiems kariams ir pareigūnams būtų sudarytos galimybės užsiimti pedagogine veikla ir vesti šiuos mokymus be papildomų pajamų apribojimų.
Tokie kursai, pasak ekspertų, galėtų turėti didelės įtakos jaunimo nusiteikimui dėl šalies gynybos ir prisidėti prie visuomenės atsparumo didinimo.
Lietuvos mokyklos jau stiprina pilietinį ugdymą
Nuo 2024 metų rudens Lietuvoje startavo privalomi trijų dienų Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursai, skirti visiems devintokams[2].
Šiuos kursus organizuoja Krašto apsaugos ministerija bendradarbiaudama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos šaulių sąjunga. Mokiniai šių mokymų metu susipažįsta su pirmosios pagalbos pagrindais, evakuacijos veiksmais, išgyvenimo gamtoje principais, taip pat įgauna žinių apie pilietinę atsakomybę, valstybės saugumą ir krašto gynybos svarbą. Kursų tikslas – ugdyti ne tik praktinius įgūdžius, bet ir sąmoningą bei atsakingą požiūrį į savo valstybę.
Lietuvos šaulių sąjungos atstovai pastebi, kad mokiniai paprastai teigiamai vertina šiuos kursus, tačiau pasigendama didesnio praktinių veiklų kiekio.
Pasak jų, daliai mokinių trijų dienų trukmės užsiėmimai pasirodo per trumpi, o teorinės žinios dar labiau įtvirtinamos tik aktyviose veiklose – žygiuose, stovyklavimuose ar komandiniuose iššūkiuose. Tokia veikla esą ne tik padeda geriau įsisavinti informaciją, bet ir lavina savarankiškumą, pasitikėjimą savimi bei bendradarbiavimo įgūdžius, kurie svarbūs ne tik krizės metu, bet ir kasdieniame gyvenime.
Nors tai dar tik pirmieji žingsniai, ši iniciatyva vertinama kaip reikšmingas indėlis į jaunimo pilietinį ugdymą ir visos visuomenės atsparumo stiprinimą. Siekiama, kad ateityje kursai taptų dar labiau integruoti į bendrą ugdymo sistemą, o jų turinys – dar labiau orientuotas į realaus gyvenimo situacijas. Tokiu būdu Lietuva ugdo jaunąją kartą, kuri gebės ne tik įveikti krizes, bet ir aktyviai dalyvauti stiprinant šalies saugumą bei bendruomeniškumą.
Lenkija tapo pirmąja ES šalimi, įvedusia privalomas šaunamųjų ginklų pamokas vaikams
Reaguodama į augančias geopolitines grėsmes, Lenkija tapo pirmąja Europos Sąjungoje, kuri įvedė privalomas šaunamųjų ginklų pamokas pradinių klasių moksleiviams.
Pirmieji tokie kursai pradėti Nikolajaus Koperniko mokykloje, Gdanske, ir jau sukėlė daugybę diskusijų tiek šalyje, tiek už jos ribų. Pamokos orientuotos į saugų šaudymo praktikos mokymą, o pamokose naudojami specialūs asimiliaciniai ginklai, kurie šaudo lazeriais, todėl užtikrinama, kad mokiniai neturėtų tiesioginio kontakto su tikrais ginklais.
