Noras nutraukti savo gyvenimą pareikalavo daugiau gyvybių nei COVID-19
Pranešama, kad kiekvienais metais Japonijoje įvyksta daugiau nei 30 000 savižudybių, o didžiausioje rizikos grupėje yra vidutinio amžiaus vyrai. Tai yra labai liūdna šiuolaikinės Japonijos sukurta realybė ir norint išspręsti šią problemą buvo imtasi kompleksinių priemonių.
Istoriškai Japonijoje savižudybė buvo laikoma dorybe. Pavyzdžiui, samurajus nusižudydavo, kad susigrąžintų garbę. Tačiau net ir šiuolaikinėje Japonijoje kai kurie žmonės greičiau pasirenka baigti savo gyvenimą nei patirti gėdos jausmą, nesvarbu dėl kokios priežasties. Japonijos visuomeninis gyvenimas yra labai įtemptas, darbo užimtumo sistema labai nelanksti, o tai reiškia, kad susirasti kitą darbą yra pakankamai nelengva užduotis. Tai nėra visiškai neįmanoma, tačiau tai tikrai sudėtinga, o tokį kelią pasirinko Japonijos vyriausybė.
Japonija teikia duomenis apie savižudybių skaičių tiksliau nei bet kuri kita šalis pasaulyje. Lietuva tokius duomenis slepia ir viešai neeskaluoja, tačiau Japonijoje jie pateikiami kiekvieną mėnesį. Dėl karantino suvaržymų šie skaičiai kelia vis didesnį nerimą ne tik Lietuvoje, Japonijoje, bet ir visame pasaulyje.
Japonijos vyriausybės statistika rodo, kad 2020 m. spalio mėn. savižudybių skaičius Japonijoje pareikalavo daugiau gyvybių nei pats Covid-19 per visus metus. CNN praneša,[7] kad pasak Japonijos Nacionalinės Policijos Agentūros, mėnesinė savižudybių skaičiaus ataskaita 2020 m. spalio mėnesį padidėjo iki 2153.
Remiantis Pasaulio Sveikatos Organizacija, Japonija jau seniai kovoja su vienu didžiausiu savižudybių rodiklių pasaulyje. Savižudybių skaičius[2] 2016 m. buvo 18,5 per 100 000 žmonių. Pagal savižudybių skaičių Japonija nusileidžia tik Pietų Korėjai, tačiau vis tiek viršija pasaulio vidurkį beveik dvigubai, nes šiuo metu vidurkis yra 10,6 per 100 000 žmonių. Priežastys dėl tokio didelio savižudybių skaičiaus Japonijoje yra sudėtingos: ilgos darbo valandos, didelis spaudimas mokymosi įstaigose, dabartinė socialinė izoliacija, patiriama dėl karantino ir kultūros požiūris į psichinės sveikatos problemas.
Dėl karantino apribojimų labiausiai nukentėjo moterys
Svarbu pažymėti, jog per 10 metų, iki 2019 m., savižudybių skaičius Japonijoje mažėjo iki maždaug 20 000. „Japan Times“ skelbia[3] tokius duomenis, remiantis Japonijos Sveikatos Apsaugos Ministerija. Tai mažiausias savižudybių skaičius nuo tada, kai šalies sveikatos institucijos 1978 m. pradėjo vesti tokią apskaitą.
Panašu, kad pandemija stipriai paveikė šią tendenciją, o savižudybių skaičius neproporcingai išaugo tarp silpnosios lyties atstovių. Nors jos ir sudaro mažesnę visų savižudybių dalį nei vyrai, palyginus 2020 m. spalio mėnesį su praėjusių metų spaliu, moterų savižudybių skaičius Japonijoje išaugo[4] beveik 83%. Tuo tarpu vyrų savižudybių skaičius per tą patį laikotarpį išaugo beveik 22%.
Yra kelios galimos to priežastys. Moterys sudaro didesnę ne pilną darbo dieną dirbančių darbuotojų dalį viešbučiuose, maisto tiekimo ir mažmeninės prekybos sektoriuose, kur dėl su pandemija susijusių priežasčių buvo atleista daugiausiai darbuotojų. Pandemija paveikė silpniausią visuomenės dalį ir vos įvykus nelaimei ji buvo palikta be normalaus pajamų šaltinio.
Ne pelno siekianti tarptautinė pagalbos organizacijos „CARE“ atliko pasaulinę apklausą,[5] kurioje dalyvavo daugiau nei 10 000 žmonių. Pandemijos metu 27% moterų pranešė apie padidėjusius psichinės sveikatos iššūkius, o iš vyrų tokių pasitaikė tik 10%. Apklausa taip pat parodė, kad stipriai padidėjo vaikų priežiūros našta. Juk kol žmonės stengiasi išlaikyti savo darbą ir stabilias pajamas, jiems papildomai užkraunamas neatlygintinas darbas su vaikais iš namų. Remiantis apklausa, šias namų pareigas daugiausiai tenka prisiimti motinoms.
Japonijos dešimtmečių kova prieš savižudybes ir toliau atrodo nesėkminga
Žvelgiant toliau, Japonija yra vienintelė G-7 šalis, kurioje 15-39 metų sulaukusių žmonių dažniausia mirties priežastis[6] yra savižudybė. Kadangi pandemijos apribojimai ištraukė vaikus iš mokyklų ir įvairių gyvo bendravimo situacijų, jie susiduria su didesniu krūviu, įtemptu gyvenimu namuose ir spaudimu dėl namų darbų atlikimo.
Nacionalinio Vaikų Sveikatos ir Plėtros Centro atliktoje internetinėje apklausoje, apie kurią skelbia ir CNN,[7] dalyvavo daugiau nei 8700 vaikų ir tėvų. Buvo nustatyta, kad 75% Japonijos moksleivių dėl pandemijos turi didelių streso požymių. O tai yra rimtas, nerimą keliantis reiškinys. Pavyzdžiui, po dešimto dešimtmečio finansų krizės, kai daugybė žmonių patyrė didelį stresą, Japonijos savižudybių lygis 2003 m. išaugo iki rekordiškų skaičių, nes nusižudė maždaug 34 000 žmonių.[8]
Ekspertai teigia,[9] kad gėdos jausmas ir nerimas, dėl to, kad žmonės neteko darbo vietos, prisidėjo prie depresijos ir padidino savižudybių skaičių. 2000-ųjų pradžioje Japonijos vyriausybė paspartino investicijas ir padidino pastangas, siekiant įgyvendinti savižudybių prevencijos ir paramos programas. Taip pat parengė savižudybių prevencijos įstatymą, kuris buvo priimtas[10] 2006 m., siekiant padėti nukentėjusiems.
Palyginus su kai kuriomis kitomis šalimis Japonijos koronaviruso apribojimai[11] buvo gana švelnūs. Šalis paskelbė nepaprastąją padėtį, tačiau niekada netaikė griežto šalies uždarymo, o karantino apribojimai atvykstantiems iš užsienio buvo žymiai palankesni nei, tarkime, Kinijoje. Nepavydėtina Japonijos padėtis yra lyg perspėjimas visam likusiam pasauliui, jog šiuo sudėtingu laikotarpiu labai svarbu užtikrinti kuo geresnę visų gyventojų psichologinę būklę.
