<h2>Situacija – panaši kaip buvo ir prieš 9 metus?</h2>
<p>Degalų kainoms šalyje jau pasivijus Vakarų Europos valstybių lygmenį ir siekiant 2 eurams už litrą, Regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis lietuviškose kainose įžvelgė valstybinio lygio aferą. Parlamentaras pastebėjo, kad pagal pasaulinę naftos kainą už barelį, už litrą degalų turėtume mokėti kur kas mažiau, o pagal jo skaičiavimus, likusią sumą pasilieka ne kas kitas kaip pačios degalinės! R. Žemaitaičiui paviešinus „Orlen Lietuva“ kuro protokolą išaiškėjo, kad kol kuro kainos krito, vartotojui jos ženkliai pakilo. Tuo tarpu kylant kainų įtampai, iš Lietuvos jau yra priverstos trauktis logistikos įmonės, o transporto sektoriui nelieka nieko kito kaip tik vėl kelti paslaugų įkainius.</p>
<p>Išaiškėjus ne visai „švariai“ informacijai, R. Žemaitaitis neslėpė nuostabos – degalinių ir perdirbimo įmonių apetitas – nevaldomas! Juk, kaip sakoma, vieną kartą paragavęs, negali sustoti. Tad tą patį posakį galima pritaikyti ir degalinėms – jei jau kainos pakilo iki 2 eurų už litrą, žmonės vis tiek moka, tai kam jas nuleisti?</p>
<blockquote>
<p>Parlamentaras pastebėjo, kad sparčiai kylant degalų kainoms, buvo susidurta su ne viena problema kalbant ir apie kai kurių įmonių išlikimą, o štai Vyriausybė dėl to nepadarė nieko. Nepadarė nieko ir tada, kai žinojo, jog, pavyzdžiui, 2013 m. naftos kaina už barelį rinkoje buvo 96,70 dolerių, o 2014 m. prasidėjus karui Ukrainoje su Rusija, kaina pakilo iki 97 dolerių. Tuo metu, pasak R. Žemaitaičio, Lietuvoje degalų kaina už litrą siekė 4,72 litus, o pavertus į eurus tai būtų 1,37 Eur.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/zemaitaitis-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Degalų kainas kelia pačios degalinės?</h2>
<p>Šių metų birželio 15-osios duomenimis, kaina už barelį siekė 115,95 dolerių, tad, bendrai paėmus (įvertinant ir tai, kad karas buvo ir tada, ir dabar), kainos skirtumas sudaro tik 19,25 eurus. Tad, parlamentaro skaičiavimais, Lietuvoje degalų kaina šiuo metu turėtų siekti 1,37 eurus už litrą, tačiau dabar degalinėse litro kaina siekia ir 2 eurus. Vadinasi, kad skirtumas yra net 0,63 euro.</p>
<blockquote>
<p>„Kartu reikia būti sąžiningam ir prie 1,37 Eur reikia pridėti pakilusį akcizą, kuris kilo nuo 2013 m. iki dabar! Galutinė kaina – 1,53 Eur“, – savo feisbuko paskyroje skaičiavo politikas.</p>
</blockquote>
<p>Todėl parlamentaras stebisi, kad šios situacijos nesiima nagrinėti pati premjerė Ingrida Šimonytė, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ar ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.</p>
<blockquote>
<p>Nejaugi ministrai prisideda prie infliacijos augimo ir Lietuvos žmonių varymo į skurdo duobę?</p>
</blockquote>
<p>Pastebėta, kad nuo praėjusio penktadienio kuro kainos itin krito „Orlen Lietuva“, o degalinėse jos tik kilo. Štai birželio 10 d. duomenimis, automobilinio 95 markės benzino E10 bazinė pardavimo kaina terminale, esančiame Juodeikių km., Mažeikių raj., siekė 1 148,39 eurus už 1 000 litrų, kaina su akcizo mokesčiu – 1 614,39 eurai, o galutinė pardavimo kaina ir su PVM – 1 953,41 eurus.</p>
<p>Tuo tarpu birželio 14-ąją tame pačiame terminale kaina už 1 000 litrų dar labiau nukrito ir siekė 1 132,55 eurus, o galutinė pardavimo kaina su PVM – 1 934,25 eurus.</p>
<p>Birželio 16 d. duomenys dar skandalingesni: už 1 000 litrų benzino bazinė pardavimo kaina siekė 1 113,70 eurus, o galutinė kaina su PVM – 1 911,44 eurus[1].</p>
<p>O štai degalinėse „Neste“ 95 benzino litro kaina birželio 17 d. jau viršija 2 eurus. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ekrano-kopija-71.png" alt="" /></p>
<h2>Dėl kylančių kainų infliacijos prognozės daug liūdnesnės</h2>
<p>Valdžios atstovams nesikišant į tai, kas vyksta šalies degalinėse ir nesiaiškinant, kodėl taip sparčiai keliamos degalų kainos, kai tuo tarpu, rinkoje jos krenta, Lietuvos bankas (LB) jau dalinasi niūriomis prognozėmis.</p>
<p>Kol atsiranda vis daugiau milijonierių, besipelnančių iš būtiniausių gyventojų poreikių, sparčiai kyla ne tik degalų, bet ir būtiniausių maisto produktų kainos.</p>
<p>Galbūt tai reiškia, kad užsimota dirbtinai sukelti dar stipresnę ekonominę krizę? Kito paaiškinimo kol kas nėra.</p>
<blockquote>
<p>LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad jau yra peržiūrimos infliacijos prognozės, o tą daryti verčia brangstantis maistas ir energijos kainos. Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 15,2 proc., nors dar kovo mėnesį bankas prognozavo, kad daugiau 10,5 proc. šiemet ji nekilsianti[2].</p>
</blockquote>
<p>G. Šimkus tikina, kad net ir antrąjį metų pusmetį infliacijai pradėjus mažėti, žemiau 10 proc. ribos ji nenukris, o kitąmet augimas turėtų sulėtėti iki 4,6 proc. Visgi, ekspertas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad infliacija linkusi kilti aukštyn, tad ir tie prognozuojami 15,2 proc. dar nebūtinai yra riba.</p>
<p>Tačiau patys degalinių atstovai į degalų kainų svyravimus rinkoje žvelgia pro pirštus – juk neparduosi pigiau nei pirkai. Vartotojai jau kiek seniau pastebėjo, kad kylant didmeninei degalų kainai, skirtumas iškart pasimato ir degalinių švieslentėse. Visgi, kai kaina krenta, degalinės jas leidžia ne taip noriai.</p>
<blockquote>
<p>Tokią situaciją dar kovo mėnesį paaiškino „Jozitos“ vadovas Jonas Jokubauskis, kurio teigimu, jei degalinė įsigijo degalų brangiau, ji pigiau jų parduoti nenori, nes, pavyzdžiui, buvo tokia situacija, kai degalinės įsigijo 5 sunkvežimius degalų, o jau pirmadienį nukrito kuro kaina. Skirtumas vienam sunkvežimiui esą gavosi 5 000 eurų[3].</p>
</blockquote>
<h2>Kainos vis tiek išliko mažiausios Baltijos šalyse?</h2>
<p>Augančių degalų kainų botagas paliečia ne tik Lietuvą, bet ir kitas šalis. Tiesa, kaip skelbiama, iš visų Baltijos valstybių, Lietuvoje kuras brangsta mažiausiai. Energetikos agentūra skelbia, kad birželio 6–13 dienomis vidutinės degalų kainos išaugo visose Baltijos šalyse ir Vokietijoje, tuo tarpu Lenkijoje jos nesikeitė[4].</p>
<p>Skelbiama, kad Lietuvoje vidutinės degalų kainos yra mažiausios Baltijos šalyse. Pastarąją savaitę degalų kainos Estijoje ir Latvijoje net peršoko Vokietijoje siūlomas kainas (2,01 Eur/l) ir pasiekė 2,06–2,12 eurų už litrą.</p>
<p>Pastarąją savaitę didžiausias benzino kainų augimas buvo fiksuojamas Latvijoje (3,0 proc.), o dyzelino – Lietuvoje (3,7 proc.).</p>
<p>Primename, kad Energetikos agentūrai birželio 10 d. paskelbus degalų kainų pokyčius gegužės 30–birželio 6 d. laikotarpiu, jau tada Baltijos valstybėse esanti kaina už litrą degalų (daugiau nei 2 Eur/l) viršijo vidutinę benzino kainą Vokietijoje (1,999 Eur/l)[5].</p>
<blockquote>
<p>Tokiais sparčiais tempais Baltijos šalys jau pranoksta net Skandinavijos šalis, mat už lietuvius <a title="Degalai Lietuvoje – „auksiniai“: aplenkėme net kaimynus" href="/degalai-lietuvoje-auksiniai-aplenkeme-net-kaimynus">daugiau moka</a> tik danai, suomiai, olandai ir graikai. Net ir Skandinavijos šalyse benzinas pigesnis.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kuras-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kyla pavojus verslams</h2>
<p>Kol vieni verslai galimai pelnosi iš kylančių kainų ir dar turi galimybę jas rinkoje reguliuoti, kitus verslus jau purto bankrotų pavojus. Ir viena iš labiausiai paveiktų sričių yra transporto sektorius.</p>
<p>Dėl sparčiai brangstančių degalų savo planus jau turėjo pakoreguoti pervežimo įmonės – Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ pranešė, kad jau liepą tokios įmonės bus priverstos vėl kelti pervežimo paslaugų įkainius maždaug 20 proc.[7]</p>
<p>Anot „Linavos“ viceprezidento Vyto Bučinsko, pervežimų versle didžiąją galutinės paslaugos kainos dalį sudaro būtent degalų kaina. Be viso to, šiam sektoriui nepalanki ir geopolitinė situacija, mat pradeda trūkti ir vilkikų. Tuo pačiu esą kyla ir transporto priemonių detalių, aptarnavimo ir draudimo paslaugų kainos.</p>
<p>O štai „Linavos“ prezidiumo narys Artūras Telmentas teigia, kad Vyriausybė yra pajėgi pažaboti nuolat kylančias kainas, tik reikia imtis tam tikrų sprendimų.</p>
<blockquote>
<p>„Priemonių yra suvaldyti augančias paslaugų kainas. Pavyzdžiui, panaikinti kvotas trūkstamai tolimųjų reisų vairuotojų profesijai, supaprastinti ilgas procedūras įdarbinant naujus vairuotojus iš trečiųjų šalių. Taip pat mažinti akcizą degalams ir grąžinti vežėjams dalį sumokėto akcizo, kas yra įprasta praktika Vakarų Europos šalyse. Jei valstybė taikytų kompensacinius mechanizmus ir kitas antiinfliacines priemones, tai leistų bent dalinai amortizuoti augančias išlaidas verslui, o gyventojai parduotuvėse galėtų įsigyti pigesnių prekių“, – teigė A. Telmentas[7].</p>
</blockquote>
<p>Dar viena neraminanti tendencija Lietuvoje, pasak A. Telmento yra ta, kad logistikos ir pervežimo įmonės jau traukia iš Lietuvos į Lenkiją, kur piliečius iš trečiųjų šalių be jokių problemų gali įdarbinti vos per savaitę.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/transportas-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Savivaldybės viešojo transporto kol kas nebrangins</h2>
<p>Lengviau kol kas gali atsipūsti tik savivaldybėse besinaudojantys viešojo transporto paslaugomis, mat nors kuro kainos ir kyla ne dienomis, bet valandomis, kelionės savivaldybių viešuoju transportu bent kol kas neturėtų brangti.</p>
<p>Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna teigė, kad viešasis transportas dėl pabrangusių degalų susiduria su didžiuliais nuostoliais, tačiau kainų neketinama kelti tol, kol nebus susigrąžinti visi iki pandemijos buvę keleivių srautai[9].</p>
<p>Nors viešojo transporto sąnaudos auga ir Šiauliuose, tačiau savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis patikino kol kas kelti kainų neketinantis, mat dar nėra parengtas konkretus sprendimas dėl įkainių keitimo.</p>
<p>Viešojo transporto bilietų neketina branginti ir Vilniaus bei Kauno savivaldybės, kad paskatintų gyventojus kelionėms rinktis viešąjį transportą, o ne sėsti automobilius. O štai Klaipėdos savivaldybė kainoraštį esą keis metų pabaigoje, kai įvertins visus galimus kainų kitimo faktorius[9].</p>
