Tarptautinėje politikos arenoje vyksta permainos
Didelei daliai pasaulio kovojant su geopolitiniais iššūkiais, stringančia ekonomika ar gresiančia recesija, politinių jėgų žemėlapis sparčiai keičiasi. Naujosios Izraelio vyriausybės darbų pradžią dabar gali sustabdyti šalies Aukščiausiojo Teismo nuosprendis, įpareigojantis naujai išrinktą premjerą Benjaminą Netanyahu iš savo vyriausybės pašalinti anksčiau su teisėsauga problemų turėjusį ministrą.
Pokyčiai vyksta ir tolimojoje Naujojoje Zelandijoje, kurio ministrė pirmininkė Jacinda Ardern daugelį nustebino pareikšdama, kad artėjančiuose rinkimuose neplanuoja siekti perrinkimo ir jau kitą mėnesį atsistatydins. Savo sprendimą ji grindžia jėgų trūkumų, tačiau dalis ekspertų pastebi, kad politikės populiarumas ženkliai smuko. Jos valdymo metu šaliai teko išgyventi ne vieną krizę.
Čekijoje taip pat tvyro nerimas. Čia su nerimu laukiama antrojo prezidento rinkimų turo, po kurio paaiškės, ar šalies vadovu taps vakarietiškų vertybių šalininkas, ar prorusiškas populistas.
Tuo tarpu kaimyninės Slovakijos parlamentas nesuformavo daugumos, dėl to ministras pirmininkas jau prakalbo apie galimybę skelbti išankstinius rinkimus.
Izraelio vyriausybė gali žlugti taip ir nepradėjusi darbo
Paskutinėmis praėjusių metų dienomis B. Netanyahu buvo prisaikdintas Izraelio ministru pirmininku, o dar kelios dienos prieš tai, parlamente vyko balsavimas, po kurio buvo sudaryta dešinioji vyriausybė[1]. Vis dėlto, naujoji vyriausybė, kuri įsipareigojo imtis teismų reformos bei dosniai subsidijuoti ultraortodoksus, darbo gali ir nepradėti.
Izraelio Aukščiausiasis Teismas trečiadienį paskelbė, kad premjeras B. Netanyahu privalo atleisti naujai suformuotos vyriausybės ministrą Aryehą Deri, kuris dar pernai buvo nuteistas už mokesčių vengimą. A. Deri vadovauja „Shas“ religinei partijai, kuri naujoje vyriausybės koalicijoje užima antrą poziciją su 11 vietų. Jei ši partija pasitrauktų iš vyriausybės, galimai tektų rengti naujus parlamento rinkimus[2].
Pats A. Deri šiuo metu eina sveikatos ir vidaus reikalų ministro pareigas, o vėliau turėtų tapti finansų ministru. Jis taip pat eina ministro pirmininko pavaduotojo pareigas. Vis dėlto, daug klausimų kelia jo reputacija. 2000 m. jis 22 mėnesius praleido kalėjimo už kyšių ėmimą, o pernai sausį, po vyriausybinių susitarimo, jis atsistatydino iš pareigų dėl kaltinimų sukčiavimu.
Dabar premjeras B. Netanyahu turi nuspręsti, ar vykdyti teismo sprendimą ir atleisti A. Deri iš pareigų, ar palikti jį vyriausybėje. Prieš keletą savaičių paklaustas apie tai, kaip nuspręs kolegos likimą B. Netanyahu teigė, kad be A. Deri paskyrimo neįmanoma užtikrinti vyriausybės stabilumo ir pavadino savo ministrą „patirties, išminties ir atsakomybės simboliu“.
Po Aukščiausiojo Teismo nuosprendžio Izraelio opozicijos lyderis Yairas Lapidas reikalavo, kad B. Netanyahu laikytųsi teismo sprendimo ir atleistų A. Deri. Jis sakė, kad priešingu atveju vyriausybė pažeis įstatymą.
Vis dėlto, dėl B. Netanyahu sprendimo galima abejoti. Jis pats yra ilgiausiai pareigas einantis šalies ministras pirmininkas, šiame poste išbuvęs nuo 2009 iki 2021 m. Be to, praėjusiais metais jis pats buvo teisiamas už korupciją.
Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė paskelbė apie pasitraukimą iš pareigų
Netikėta žinia sudrebino ir Naujosios Zelandijos politiką: ministrė pirmininkė Jacinda Ardern paskelbė, kad nesieks būti perrinkta kitai kadencijai ir jau kitą mėnesį pati atsistatydins. Šį pareiškimą ji padarė per metinį savo Darbo partijos susirinkimą, sakydama, kad neturi pakankamai jėgų dirbti šį darbą[3].
„Pasitraukiu, nes su tokiomis privilegijuotomis pareigomis ateina ir atsakomybė. Atsakomybė žinoti, kada esi tinkamas asmuo vadovauti, o kada ne. Žinau, ko reikia šiam darbui. Ir žinau, kad nebeturiu pakankamai jėgų, kad galėčiau jį atlikti teisingai. Tai yra tiesiog taip paprasta“, – teigia politikė, žadanti iki vasario 7 d. pateikti atsistatydinimo raštą, tačiau galimai liksianti pareigose iki spalio 14 d. vyksiančių rinkimų.
J. Ardern Naujosios Zelandijos premjerės pareigas ėjo šešerius metus. Ji tapo jauniausia pasaulyje šalies vadove moterimi, kai 2017 m., būdama 37 metų, laimėjo rinkimus. Vis dėlto, jos kadencijos metu netrūko didelių sukrėtimų ir krizių, galimai paveikusių jos vertinimą visuomenėje: ji vadovavo Naujosios Zelandijos atsakui į COVID-19 pandemiją, turėjo pateikti atsaką į Baltosios salos ugnikalnio išsiveržimo katastrofą ar šaudynes Kraistčerčo mečetėje.
„Tikėjausi, kad per tą laikotarpį rasiu tai, ko reikia, kad galėčiau tęsti darbą, bet, deja, neradau ir tęsdama darbą padaryčiau meškos paslaugą Naujajai Zelandijai. Vienas dalykas yra vadovauti šaliai taikos metu, kitas – krizės metu“, – sakė ji.
Pastaraisiais mėnesiais jos populiarumas visuomenės nuomonės apklausose smuko, tačiau ji tvirtino, kad tai nėra jos pasitraukimo iš aukščiausio posto priežastis. 2022 m. apklausose jos atstovaujamos darbo partijos populiarumas siekė apie 33 proc., o konkurentų centro dešiniosios Nacionalins partijos – 38-39 proc[4].
Čekija renka prezidentą, o Slovakija privalės rengti naujus parlamento rinkimus
Naujoji Zelandija turės ieškoti naujo premjero, o Čekija jau netrukus turės naują prezidentą. Savaitgalį čekai keliavo prie balsadėžių, balsavo pirmajame prezidento rinkimų ture ir rinkosi iš trijų gana skirtingų kandidatų: populisto, buvusio premjero Andrejaus Babišo, buvusio generolo Petro Pavelo ir profesorės Danuses Nerudovos[5].
Kurį laiką nebuvo aišku, ar A. Babišas tikrai gali kandidatuoti šiuose rinkimuose, nes yra neseniai išteisintas dėl finansinių nusižengimų, o prokuratūra buvo prašiusi skirti jam lygtinę laisvės atėmimo bausmę. Vis dėlto, teismas pareiškė, kad nusikaltimas nėra įrodytas, o A. Babišas gali tęsti savo siekius tapti šalies vadovu.
Dabartinė Čekijos vyriausybė remia P. Pavelo kandidatūrą. Jis yra buvęs desantininkas, apdovanotas kaip Serbijos ir Kroatijos karo didvyris. Vėliau jis tapo generalinio štabo viršininku ir NATO aljanso karinio komiteto pirmininku. Kita kandidatė, D. Nerudova yra akademikė, daug dėmesio skirianti socialiniams klausimams. Ji į antrąjį rinkimų turą nepateko.
Dabar manoma, kad beveik lygius šansus nugalėti turi abu kandidatai. Nė vienas iš jų pirmajame ture nesurinko daugiau kaip 50 proc. balsų.
O kol čekai renka prezidentą, jų kaimynai slovakai netrukus gali būti priversti iš naujo balsuoti parlamento rinkimuose. Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris antradienį pareiškė, kad pradės diskusijas dėl pirmalaikių rinkimų[6]. Jis pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo, o taip žlugo jo bandymas gauti daugumą parlamente.
Dar pernai gruodį valdančiųjų partnerė, Laisvės ir solidarumo partija (SaS), prisijungė prie opozicijos ir sužlugdė ministrų kabinetą. 150 vietų parlamente premjeras bandė suburti naują daugumą, tačiau dabar, regis, pasiduoda.
„Su šiandiena visus bandymus sudaryti naują daugumą laikau baigtais“, – teigia premjeras, žadantis kviesti kolegas į derybas dėl parlamento rinkimų surengimo vėliau šiais metais.
